Praeitis ir ateitis Vievio kelių muziejuje

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 25 rugsėjo 2015

Raminta ČESNAUSKAITĖ

Muziejaus vadovas J. StepankevičiusVasarą Vievio kelių muziejaus vadovui Juozui Stepankevičiui nebuvo laiko atostogauti – į muziejų užsuko ne tik lankytojai iš Lietuvos ir užsienio, bet ir „Lietuvos ryto“ televizija, filmavusi laidą apie Elektrėnus, o rugpjūčio 20 d. Vievio kelių muziejuje lankėsi neįprasti svečiai – projektuotojai, ruošę projektus naujam Kelių muziejui, turėsiančiam įsikurti pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno.

Planai

Pirmoji salėĮ naująjį Kelių muziejų bus perkelti eksponatai iš Vievio kelių muziejaus. Dalis vertybių bus demonstruojamos muziejaus pastatuose, kita dalis – lauko ekspozicijoje. Kelių muziejaus teritorija taip pat bus pritaikyta lankytojų poilsiui. Konkurso, kurį rengė Automobilių kelių direkcija, sąlygose nurodyta, kad naujasis pastatas turės būti išraiškingas ir pastebimas nuo autostrados. Taip pat konkurso dalyviai turės parengti projektą aplinkai prie muziejaus sutvarkyti – čia numatytos erdvės automobiliams statyti, poilsiui, lauko ekspozicijoms, edukacijai. Kaip skelbia Lietuvos architektų sąjunga, Kelių muziejaus teritorijos sutvarkymo ir pastato projekto architektūrinės koncepcijos konkursui, pasibaigusiam rugsėjo 10 d., pateikta 13 darbų.

Traktoriu T100VĮ „Automagistralė“, kurios teritorijoje veikia Vievio kelių muziejus, vadovas Vladislovas Molis „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, kad per 20 metų kaupta ekspozicija jau nebetelpa dviejuose pastatuose, o žmonės ir įmonės dovanoja vis naujus eksponatus. Tad jis kreipėsi į Elektrėnų savivaldybė administraciją, merą, kad skirtų muziejui daugiau vietos. Savivaldybės taryba pritarė ir skyrė 5,5 ha žemės sklypą gražioje vietoje prie autostrados šalia Abromiškių kaimo. Šiais metais planuojama parengti projektą, kitais metais – pradėti statyti pastatą, kuriame bus ne tik muziejus, bet visuomenės traukos centras, su mokymų salėmis, kur bus mokoma ne tik kelių istorijos, bet ir eismo saugumo, nes tai svarbiausia kelininkams. Statybas planuojama baigti apie 2020 m.

Vievyje

Kelių tiesimo įrankiai2015 m. rugpjūtį J. Stepankevičiui projektuotojams teko ne tik rodyti išdėliotus eksponatus, bet ir atsakinėti į klausimus, kelių metrų aukščio angare stovi kelių tiesimo technika, kiek sveria sunkiausi eksponatai, kur kokie eksponatai išdėlioti ir pan.

J. Stepankevičius sako, kad ekspozicija turėtų prasidėti nuo Maketų ir leidinių skyriaus – kaip bažnyčioje, kur pirmiausia meldžiamasi šventiesiems. Lankytojai iš kitų šalių nustemba pamatę muziejuje ne tik techniką, bet ir žmonių nuotraukas. „Bet technika be žmonių nedirba“, - sako muziejaus vadovas. J. Stepankevičius svečius vedžiojo po muziejaus sales ir vis aiškino, kiek eksponatų dar netelpa ekspozicijoje. Pavyzdžiui, Geologijos skyriuje eksponatų yra tris kartus daugiau, nei dabar yra ekspozicijoje.

Kitur

Pasak muziejaus vadovo, Kelių muziejų Europoje yra devyni, J. Stepankevičius sako, kad Vievio kelių muziejui skirtų 7 vietą. Ypač įdomus Kelių tiesimo istorijos muziejus įkurtas 1982 m. Ščecine, Lenkijoje. Tai vienintelis toks muziejus Lenkijoje. Muziejus primena tiltą: pagrindiniai pastatus sudaro du bokštai, kuriuos jungia takas. Ekspozicijoje lauke galima apžiūrėti kelių tiesimo techniką ir įrankius, viduje – galima susipažinti su kelių tiesimo ir tiltų statymo dokumentais, projektais. Kitas muziejus – Norvegijoje – skirtas visai šeimai, užima 1000 kv.m, jame yra per 100 eksponatų nuo vikingų laikais gamintų stiklo karoliukų iki 12 tonų sveriančių ekskavatorių. Muziejuje yra kino salė, 41 projektorius ir 28 jutikliniai ekranai, kurie leidžia išsamiai susipažinti su Norvegijos kelių istorija.

Vievio meno mokyklos ugdytinių piešiniai puošiantys Kelių muziejųŠiuo metu Vievio kelių muziejus užima 2060 kv. m plotą, jame sukaupta daugiau kaip 8000 eksponatų, pasakojančių apie Lietuvos kelių istoriją nuo Gintaro kelio iki šių dienų automagistralių. Muziejaus lankytojai čia gali apžiūrėti senuosius įrankius, lengvuosius automobilius, sunkiąją kelių tiesimo techniką, susipažinti su žymiausiais kelių inžinieriais ir jų darbais. Muziejaus tikslas – ateities kartoms parodyti kelininkų sunkų ir garbingą darbą, tiesiant kelius ir tiltus.

VĮ „Automagistralė“

Nuo 1995 m. vasario 1 d. Vievio kelių muziejus pavaldus VĮ „Automagistralė“.

VĮ „Automagistralė“ prižiūri svarbiausias šalies magistrales: Vinius-Kaunas-Klaipėda, Vilnius-Panevėžys. Pagrindinis VĮ „Automagistralė“ tikslas – vykdyti jai priskirtų valstybinės reikšmės automobilinių kelių, tiltų, viadukų, kelio statinių, kelio ženklų, plėtojimo, projektavimo, priežiūros, taisymo ir rekonstrukcijos darbus bei atlikti juose specialius tyrimo darbus.

Nuo pat įkūrimo 1993 m. jai vadovauja Vladislovas Molis. Valstybės įmonę „Automagistralė“ sudaro trys kelių tarnybos: Vievio kelių tarnyba, Raseinių kelių tarnyba ir Širvintų kelių tarnyba.

Įmonės steigėjas – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija. Valstybės įmonė „Automagistralė“ nuo įkūrimo, t.y. 1993 – 1994 m., prižiūrėjo 54,2 km magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda nuo 10,0 iki 64,2 km. Nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. prižiūrimas kelio ilgis padidėjo prijungus Kauno, Kėdainių, Raseinių, Širvintų ir Ukmergės kelių valdybų magistralinių kelių A1 ir A2 prižiūrimus ruožus. Prižiūrimas kelių ilgis nuo 54,2 km padidėjo iki 235,05 km. 1998 metais VĮ „Automagistralė“ prižiūrimų kelių ilgis padidėjoTauragės ir Klaipėdos regionų įmonių kelio A1 prižiūrimais ruožais iki 388,4 km, o 2000 m. valstybės įmonės „Panevėžio regiono keliai“ A2 prižiūrimu ruožu. Iš viso prižiūrimų kelių ilgis 519,089 km.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.