Sunkioji kelininkų technika Vievio kelių muziejuje

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 03 rugsėjo 2015

Raminta Česnauskaitė

Šis buldozeris sveria 52 tonasVievio kelių muziejuje sunkioji technika yra saugoma specialiame angare, kur glaudžiai sustatyti autobusai, buldozeriai, smėlio barstytuvai, sniego valytuvai, traktoriai, pagaminti Lietuvoje, Rusijoje, JAV ir kitose šalyse. Senus mechanizmus muziejui perdavė VĮ „Vilniaus regiono keliai“, AB „Panevėžio keliai“, AB „Ukmergės keliai“, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, VĮ „Šiaulių regiono keliai“ ir kitų įmonių vadovai.

Muziejaus vadovas Juozas Stepankevičius sako, kad kelių tiesimo ir priežiūros technika greitai keičiasi, tobulėja, kas nebenaudojama, keliauja į muziejų, todėl eksponatų daugėja kasmet.

Atvažiavo „Cirkas“

Cirkas2012 m. Vievio kelių muziejaus ekspoziciją papildė autobusas KAG-33, kurį restauravo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ mechanikas Petras Motiejūnas. Autobusas spalvingas, primena cirko areną, todėl kelininkai jį praminė „Cirku“. Šis muziejaus eksponatas – specialiai kelių tarnyboms pagaminta modifikacija KAG-33 KT, kurios vagoninio tipo kėbulas suskirstytas į tris atskirtas dalis – vairuotojo kabiną, 5 sėdimų vietų patalpą darbininkams ir su atskiromis durimis iš galo pakankamai erdvią patalpą įrankiams bei medžiagoms susidėti. Darbininkams skirtoje dalyje taip pat iš vienos pusės įrengtos durys, viduje – sėdynė per visą mašinos plotį. Šiuo 1974 m. kelininkams skirtu autobusu galėjo važiuoti 7 žmonės.

KAG autobusai buvo surenkami Kaune nuo tarpukario laikų. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje ant sunkvežimių važiuoklių buvo gaminami mediniai kėbulai autobusams, kuriais tarpmiestiniais maršrutais galėdavo pervežti 12–15 žmonių. „Ford“ atstovybės Kaune dirbtuvės 1930–1931 m. pagamindavo po 50–60 autobusų kasmet. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, buvusioje „Ford“ atstovybėje Kęstučio gatvėje įsikūrė Kauno autoremonto gamykla (KAG). 1944 m. ant sunkvežimio ZIS-150 važiuoklės gamykloje pradėjo surinkinėti autobusus, kurie kursavo miesto gatvėmis. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje į gatves išvažiavo KAG autobusai. Kaune sukurto modelio autobusui KAG-3 važiuokles GAZ-51 atveždavo iš Rusijos, tada ant pailginto rėmo užkeldavo sunkų iš buko ir uosio sijelių surinktą karkasą, meistrai jį apkaldavo plienine, o kai kur – diuralio skarda. Iš vidaus saloną apkaldavo aviacine daugiasluoksne fanera. Autobusas buvo 23 vietų, dar 7 žmonės galėjo stovėti. 1959 m. pasirodė naujas 24 vietų priemiestinis autobusas su metaliniu kėbulu KAG-4. Jis buvo 6576 mm ilgio, 2400 mm pločio ir 2720 mm aukščio, svėrė 3500 kg (buvo 230 kg lengvesnis už ankstesnį modelį KAG-3). Konstruktoriai sukūrė autobuso modelį ne tik kelininkams, bet ir furgoną KAG-31 ir duonvežį KAG-33. Muziejuje esančio KAG autobuso greitis 60-70 km/val.

Sunkiasvorė technika

J. Stepankevičius sako kad šis eksponatas turbūt sunkiausias angareVievio kelių muziejaus Sunkiosios technikos skyrius – tarsi rojus automobilių mėgėjams, ypač džiaugiasi čia patekę kelininkai, vairuotojai, kuriems teko dirbti su dabar jau muziejaus eksponatais tapusiomis transporto priemonėmis. O pasižiūrėti čia yra į ką: vienas pirmųjų eksponatų muziejuje – autogudronatorius D-164A, išlaikytas ir išsaugotas UAB „Alkesta“ vadovo V. Zambacevičiaus ir vyriausiojo mechaniko S. Paičiaus, muziejaus kieme stovi sunkiausias muziejaus eksponatas – vienas didžiausių buldozerių Lietuvoje, sveriantis 52 tonas, o angare eksponuojamas galingiausias sovietinis autogreideris DZ-98 ir vienas įdomiausių eksponatų – didžiulis buldozeris su tanko varikliu.

i59 jav traktoriusJ. Stepankevičius sako, kad muziejuje saugomas ir vienas seniausių traktorių pasaulyje, pagamintas Rusijoje 1928 m. Tai universalus traktorius, naudotas ir tiesiant kelius, ir žemės ūkyje. Juo prikabinus greiderį buvo profiliuojami keliai, prikabinus volus tankinamos sankasos, o naudojant priekabą pervežami įvairūs kroviniai.

Vienas naujesnių eksponatų – 2014 m. į Vievio kelių muziejų atkeliavęs ekskavatorius EO-4111. Jis pagamintas Kostromoje (Rusija), į Lietuvą atgabentas geležinkeliu 1990 metais, eksploatuoti perduotas Šakių kelių tarnybai. Apie 30 tonų sveriantis ekskavatorius buvo nepamainomas darbininkas Šakių rajono keliuose: dirbo smėlio ir žvyro karjeruose Kiduliuose, Ramoniškiuose prie Sudargo, Gelgaudiškyje. Juo buvo tvarkomos kelių sankasos, pralaidos. Ekskavatoriumi dirbta iki 2002 metų. Ekskavatoriaus techninėje instrukcijoje rašoma, kad jo strėlės ilgis 10 m (ji be intarpo), didžiausias kasimo spindulys 11,1 m, krovimo spindulys – 10 m, kaušo talpa – 0,8 kub. metro. Variklis dyzelinis, 55–60 kW galingumo. Iš Šakių į Vievyje esantį kelių muziejų ekskavatorių atvežė AB „Kauno tiltų“ sunkvežimis MAN.Traktoriukas pagamintas 1930 m. Amerikoje

Senolis Šernas

Šiemet muziejaus ekspoziciją papildė legendinis kelių statybos mechanizmas – savaeigis skreperis, pramintas Senoliu Šernu. 20 tonų sveriantį eksponatą muziejui 2015 m. liepą perdavė bendrovė „Panevėžio keliai“. Skreperių gebėjimai atlikti buldozerio, ekskavatoriaus bei krovininio savivarčio funkcijas, buvo plačiai pritaikyti tiesiant magistrales Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys, tarptautinę magistralę „Via Baltica”. Skreperiai naudojami gruntui pjauti sluoksniais, jam transportuoti didelės talpos kauše ir iškrauti kartu išlyginant ir sutankinant.

Skreperis pagamintas Baltarusijoje. Pirmoji savaeigių skreperių partija buvo išleista 1959 metų lapkritį Mogiliovo mašinių gamykloje. Senolis Šernas savo karjerą „Panevėžio keliuose“ pradėjo 1983 metais, jis buvo įsigytas už 30 tūkst. rublių. 1994–1996 metais Senolis Šernas dirbo Rusijoje, tiesė kelius naujame Maskvos priemiestyje Vidnoje. Darbams pasibaigus, Šernas su kitu skreperiu, sava eiga, maksimaliu 40 kilometrų per valandą greičiu, per tris paras įveikė tūkstantį kilometrų iki Lietuvos. Mechanizmų operatoriai Romas Gaška ir Visvaldas Kemzūra ties Minsku buvo surengę lenktynes: pavyko išvystyti net 45 kilometrų per valandą greitį. Skreperiai, kaip tikri šernai knisikai, nepakeičiami bekelėje, kur beveik joks kitas transportas negali įvažiuoti.

J. Stepankevičius sako, kad netrukus ir dabartinė kelių tiesimo technika taps muziejaus eksponatais, tad laukia kol bus pastatytas naujas Vievio kelių muziejaus pastatas ir bus galima priglausti dar daugiau eksponatų, kurie lauks visų besidominčių kelių istorija.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.