„E. sveikata“ – nauda ir pacientui, ir gydytojui

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 27 rugpjūčio 2015

Virginija Jacinavičiūtė

sveikataBūtų tobula, jei žmogui niekuomet netektų sirgti, deja, tai – retenybė. Net ir sveikam žmogui kartais tenka apsilankyti poliklinikoje, pavyzdžiui, profilaktiškai pasitikrinti savo ar vaikų sveikatą. O prie gydytojų durų visada tas pats: laukimas ilgose eilėse, dūsavimai, kad teko išsiprašyti iš darbo, bei viltis viską susitvarkyti kuo greičiau. Tokioms pacientų viltims išsipildyti padeda gegužę baigtas projektas „E. sveikatos paslaugų plėtra Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, finansuotas iš 2007-2013 metų finansinio laikotarpio Europos regioninės plėtros fondo bei LR valstybės biudžeto.

Projekto tikslas

Įgyvendintame projekte dalyvavo 13 Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tačiau Elektrėnų ligoninei teko didžiausia atsakomybė, nes ji buvo projekto pareiškėja ir vykdytoja. Projekte be mūsų ligoninės dalyvavo Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centras, Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centras, Elektrėnų savivaldybės asmens sveikatos priežiūros centras, Abromiškių reabilitacijos ligoninė, Vievio pirminės sveikatos priežiūros centras. Kitų savivaldybių partneriai: Ukmergės ligoninė, Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Širvintų ligoninė, Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centras, Švenčionių rajono ligoninė, Vilkpėdės ligoninė bei Šv. Roko ligoninė.

Šio projekto organizatoriai, įgyvendindami projektą, siekė sudaryti sąlygas šiuolaikinėmis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis laiku gauti geros kokybės sveikatos paslaugas, o sveikatos priežiūros įstaigoms ir specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, – tarpusavyje bendradarbiauti ir saugiai keistis informacija elektroninėmis priemonėmis.

Kad tikslas būtų pasiektas, teko nemažai nuveikti. Pirmiausia – išplėtoti informacinių technologijų infrastruktūrą, įdiegti regioninę sveikatos priežiūros įstaigų informacinę sistemą keturiolikoje Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Tai atlikta sukūrus ar modernizavus 20 informacinės sistemos funkcijų. Taip pat buvo įrengtas techninės įrangos centras, įsigyta 116 personalinių kompiuterių ir įrengta tiek pat kompiuterizuotų darbo vietų.

Iššūkiai

Nors projektas apėmė tik elektroninių paslaugų plėtrą, tačiau jo vykdytojams teko susidurti su nemažais iššūkiais. Sukurta informacinė sistema turėjo atitikti visų projekto įstaigų keliamus reikalavimus, kurie skyrėsi dėl veiklos pobūdžio ir kompiuterinių įgūdžių, mat iki tol kai kurių įstaigų darbuotojai neturėjo darbo kompiuteriu patirties. Projekto vykdytojų iššūkis buvo suderinti visų projekto partnerių interesus bei poreikius. Dabar informacinė sistema apima didelę dalį įstaigų veiklų: nuo pacientų registracijos, jų priėmimo atvykus į įstaigą, statistinių dokumentų surašymo, įvairaus pobūdžio tyrimų užsakymų bei jų rezultatų peržiūros, vaistų paskyrimo, receptų išrašymo, ligos istorijos rašymo, gydytojo įrašų iki įvairių dokumentų išrašų parengimo – visa tai bus galima padaryti naujoje informacinėje sistemoje.

Ši informacinė sistema yra susieta su daugelio kitų institucijų duomenų bazėmis, pavyzdžiui, Ligonių kasų draudžiamųjų registru, Sodros bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybomis.

Pokyčiai

Projekto koordinatorius gydytojas Edmundas Niparavičius sako, kad pacientas, bendraudamas su gydytoju ir dalyvaudamas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, esminių pokyčių blogąja prasme nepatirs. Jis ir toliau galės kreiptis į gydytoją, vyks gydytojo apžiūra, bus skiriami tyrimai. Pagrindinis skirtumas yra tas, jog pamažu dings popierinis dokumentų pildymas, viskas bus perkelta į informacinę sistemą. Ši procedūra prasidės, kai pacientas kreipsis į sveikatos priežiūros įstaigos registratūrą ar priėmimo skyrių. Jis privalės turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą, o duomenys bus įvedami į informacinę sistemą. Tuomet pacientas bus užregistruojamas pas šeimos gydytoją, specialistą ar guldomas gydyti į stacionarą. Nuo šio momento visi duomenys keliaus į informacinę sistemą, tai yra ją matys gydytojas, slaugytojai, laborantės, kiti specialistai, kurie dalyvaus teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Popierinė asmens kortelė, laboratoriniai lapeliai, rentgeno nuotraukos daugiau nebeturės keliauti iš rankų į rankas, kadangi medicininė dokumentacija bus informacinėje sistemoje ir lydės pacientą tol, kol jis bus gydymo įstaigoje. Pavyzdžiui, laboratorijoje paėmus mėginį, jis nukeliaus į laboratoriją, o iš jos visa informacija automatiškai bus nukeliama į informacinę sistemą. Asmenys, turintys prieigą prie informacinės sistemos, matys šiuos duomenis, t. y. tyrimų rezultatus. Taip pat svarbu paminėti, kad matys ne tik šiuos, bet ir bet kokiu metu, bet kurioje Lietuvos įstaigoje darytų tyrimų rezultatus. Turėdamas prieigą, šią informaciją galės peržiūrėti ir pacientas.

Iš 2007-2013 m. finansinio laikotarpio remtam projektui „E. sveikatos paslaugų plėtra Vilniaus regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ skirta per 1,5 mln. litų. Iš jų – 85 proc. ES struktūrinių fondų lėšų, 15 proc. – valstybės lėšos.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.