Javapjūtė: saulė džiugina ir neramina

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 13 rugpjūčio 2015

Julija KIRKILIENĖ

stirnaKarštas šių metų rugpjūtis žemdirbius kartu džiugina ir neramina: džiugina, nes derliaus nereikia džiovinti, todėl jie gali pataupyti, o neramina todėl, kad žemdirbiai turi būti ypatingai atsargūs su ugnimi. Ugnis per akimirką gali pasiglemžti ir brangią techniką, ir užaugintą derlių. Kad ugnis žemdirbių nepaverstų padegėliais, rūpinasi ne tik patys technikos savininkai, bet ir Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Rugpjūčio 11 d. Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Chveduk ir vyresnysis inspektorius Egidijus Ščerbavičius kartu su savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialistu Leonu Antanavičiumi bei straipsnio autore vyko į reidą, kurio metu ne tik pasidomėjo, ar javapjūtei tinkamai paruošta technika, bet ir susipažino su šių metų derliaus nuėmimo naujienomis.

Kaip elgtis, kad nedegtų kombainai

javapj.5Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai sako, kad dažnai sulaukia pranešimų apie laukuose užsiliepsnojusius kombainus bei kitą žemės ūkio techniką. Šie gaisrai padaro didelių nuostolių tiek ūkininkams, tiek žemės ūkio bendrovėms, nes ugnis nuniokoja ir brangią techniką, ir pasėlius. Daugelio tokių nelaimių galima išvengti, jeigu prieš išvykstant į laukus technika būtų tinkamai paruošiama. Ugniagesiai primena, kas gaisras kombaine dažnai kyla dėl elektros laidų izoliacijos pažeidimų. Reide dalyvavę Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai patikrino stambiausių savivaldybės žemdirbių kombainus, daugiausia pasidomėdami, ar technikoje yra tvarkingi kibirkščių gesikliai, ar nuo variklių ir jų mazgų valomos dulkės ir kuro bei tepalo nuotekos, ar elektros laidų izoliacijos apsaugotos nuo trinties, mechaninio bei šiluminio poveikio, ir pan. Patikrinę 7 kombainus, ugniagesiai pažeidimų nenustatė, bet žemdirbiams priminė, kad dėl galimo gaisro pirmiausia kalti būtų jie patys, o ne į pagalbą atskubantys ugniagesiai. Pernai savivaldybėje degė vienas kombainas, šiais metais gaisrų javapjūtės metu dar nebuvo.

Nuolatinis rūpestis dėl galimo gaisro

javapj. 2Reidą pradėjome nuo stambiausio savivaldybės ūkininko Sauliaus Stirnos laukų. Prieš į laukus išlydėdamas tris galingus naujus kombainus, ūkininkas pasirūpina, kad švariai būtų nuvalyti ne tik varikliai, bet ir langai. Paskui kombainus ir traktorius grūdams vežti, ūkininkas išleidžia ir savadarbę mini gaisrinę mašiną, į kurios specialų baką vandens supilama maždaug tiek, kiek tilpdavo senosiose ugniagesių mašinose. S. Stirna supranta, kad karštą vidurdienį užtektų kibirkšties, kad visas gyvenimo triūsas virstų pelenais: juk tos akimirkos, kol rinksi pagalbos telefono numerį, kol Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba išsiaiškins, kokiame lauke kilo gaisras, užtektų sudegti milijonus kainavusiems naujiems ir galingiems kombainams. Todėl tą lemtingą akimirką, jeigu taip atsitiktų, kol atvyks pagalba, gaisrą pristabdyti ūkininkas galėtų savo pajėgomis. Ūkininkas gamybinėse patalpose taip pat yra įrengęs priešgaisrinę signalizaciją. „Kaime namas yra prie namo, ką gali žinoti, kada kas gali atsitikti, todėl net darbuotojui užsirūkius gamybinėse patalpose, aš jau gaunu signalą į savo telefoną“, - apie nuolatinį rūpestį dėl gaisro pavojaus kalba S. Stirna. Kombainininkai S. Stirnos ūkyje dirba daug metų, ir darbdavys jais pasitiki. Mechanizatoriai kiekvieną rytą nuo variklio ir jo mazgų nuvalo dulkes bei smulkius šiaudus, kuro bei tepalo nuotekas, patikrina, ar nėra kitų priežasčių, galinčių sukelti gaisrą.

Viskas gerai

javapj. 4Ūkininkas S. Stirna, dirbantis beveik tūkstantį hektarų žemės, sako, kad šie metai žemdirbiams yra pakankamai geri, neteisūs tie, kurie skundžiasi. Gera kaina šiais metais ir kuro, ir trąšų, ir grūdų supirkimo, ir gamta leidžia sutaupyti. Tiesa, šiek tiek pakilo mokesčiai ir atlyginimai, bet 10 darbininkų samdantis ūkininkas nesiskundžia. Grūdų džiovinimui ūkininkas sunaudodavo apie 45 t dyzelinio kuro, o šiais metais džiovyklos dar nereikėjo nė įjungti. Ūkininkams orai leidžia ne tik sutaupyti, bet ir gamtą pasaugoti. Neveikiant džiovyklai, neteršiamas oras, sumažėja gaisro pavojus. Per 20 ūkininkavimo metų Saulius prisimena trečią tokį rugpjūtį, kai ūkininkams derliaus nuėmimui nereikia gaudyti saulės. Ūkininkas per dieną trimis kombainais prikulia iki 500 tonų, kai kolūkyje, prisimena, septyniais kombainais iki 100 tonų prikuldavo. Derlius šiais metais irgi šiek tiek geresnis nei pernai – kviečių kulia po 8-11 t iš ha. Sausą javapjūtę ūkininkams didžiausia problema yra sandėlių trūkumas, orai leidžia kulti, bet prikūlus nėra, kur grūdų dėti. S. Stirna nesigaili investavęs į grūdų saugyklą, todėl jis savo derlių parduoti gali tiesiogiai biržoje. Tiesa, savivaldybės ūkininkai dėl sandėliavimo turi geresnes sąlygas, nei, pavyzdžiui, derlingas Vilkaviškio kraštas. Savivaldybėje dirba net 3 grūdų supirkimo punktai, prie kurių vis tiek rikiuojasi eilės grūdų pardavėjų.

Kombainininkai nerizikuoja

Ekologiškai 150 ha žemės ūkininkaujantys Rita ir Gintaras Marcinkevičiai turi tik vieną kombainą ir jį labai saugo. Reido dieną kombainas dar stovėjo garaže: nėra kur skubėti per karštį, kadangi savo pasėlius jie jau baigia nukulti. Marcinkevičiai kombainininkų nesamdo – vairuoja patys – tėvas ir sūnus. Kai pats dirbi, geriau pats ir prižiūri. Bet kartą kuliant esą lyg pajuto dūmų kvapą, tai profilaktiškai varikliui atvėsinti panaudojo gesintuvą. Gesintuvai, pasak reide dalyvavusių Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistų, laiku pastebėjus gaisro židinį, jį pilnai gali lokalizuoti. Kiekviename kombaine privalo būti po du patikrintus gesintuvus.

Šalia Zelvės grūdų supirkimo punkto Vievio malūno direktoriaus Gintauto Migonio giriamus „Spelta“ veislės kviečius kulti skubėjo ūkininkas Algirdas Grotuzas ir įmonė „Kauno grūdai“. Kombainininkai per grūdų išpylimo į priekabas valandėlę mielai sutiko parodyti, kaip jie saugosi nuo gaisrų pavojaus, tuo pačiu pasidžiaugė gerais orais ir derliumi. Kombainai visų buvo tvarkingi, nes kombainininkai jau įprato apsaugai netaupyti, suprasdami, kad taupymas gali per brangiai kainuoti.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.