ES parama pakeitė senąją Lietuvos sostinę Kernavę

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Pirmadienis, 13 liepos 2015

SkansenasVirginija JACINAVIČIŪTĖ

Seniausia Lietuvos sostinė Kernavė nuo seno į savo piliakalnius traukia istorikus, archeologus ir turistus. Dėl įspūdingo kraštovaizdžio ir vietovės didingumo į Kernavę įamžinti svarbios gyvenimo datos dažnai traukia jaunavedžiai ir iš Elektrėnų. Per pastaruosius metus istorinė vietovė labai pasikeitė, tad jei seniai nesilankėte Kernavėje, dabar joje atrastumėte daug naujo. Prie naujovių turistų pamiltoje vietovėje žymiai prisidėjo parama iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Istorinė vertybė

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato (toliau - VKKR) direkcija miestelį apibūdina kaip Lietuvos Troją, nes apylinkėse šalia čia stūksančių piliakalnių dar gilioje senovėje buvo įkurtos gyvenvietės ir laidojami žmonės. Dabar miestelio teritorija – archeologų džiaugsmas. Nedideliame 194 hektarų žemės lopinėlyje yra ieškoma išlikusių kultūros vertybių bei archeologinių radinių. Archeologų radiniai byloja, kad žmonės vietovėje gyveno jau prieš 11 tūkstančių metų. Kernavės archeologinė vietovė – unikalus teritorinis archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas 2004 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, tuo pripažįstant šios vietovės svarbą. Objektą vertina ir Širvintų rajono savivaldybė, kuriai priklauso Kernavės miestelis. Savivaldybė per 2007-2013 metus įgyvendino kelis ES finansuotus projektus, kurie padėjo miestelio infrastruktūrą pritaikyti turizmo reikmėms ir lankytiną vietą padaryti dar patrauklesnę.

Nuo suolelio iki muziejaus

2012 m. liepą VKKR pradėjo įgyvendinti projektą „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“. Projekto tikslas – pritaikyti rezervato teritoriją (194, 4 hektaro) pažintiniam kultūriniam turizmui ir lankytojų poreikiams, sudaryti sąlygas intensyviai muziejinei šviečiamajai veiklai, kultūrinių renginių organizavimui, užtikrinant kultūros paveldo vertybių ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugą.

Įgyvendinant projektą buvo nutiesti takai palei Nerį, per Pajautos slėnį, per medgrindą (2,2 kilometrai), atnaujinti laiptai į piliakalnius, sutvarkyti erozijos židiniai (nuošliūžos piliakalniuose) ir paveldo apsauga. Taip pat buvo įrengti informavimo ženklai, stendai, pastatyti suoliukai ir šiukšliadėžės. Įspūdingiausias projekto rezultatas – muziejus po atviru dangumi.

Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis vietiniam laikraščiui komentavo, kad per projektą sudaryta galimybė išsamiai atskleisti UNESCO Pasaulio paveldo komiteto esminėmis pripažintas archeologines vertes, geriau tenkinti kultūrinius pažintinius poreikius. Projekto įgyvendinimui iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo skirta 1,1 mln. EUR.

Atkuriama sostinė

Išskirtinė projekto idėja – muziejinės ekspozicijos po atviru dangumi kultūrinėje saugomoje teritorijoje sukūrimas. Ant vieno iš piliakalnių – Pilies kalno – atkurtas viduramžių miesto fragmentas – trijų amatininkų sodybų kompleksas. Šio miesto matoma tiek, kiek jo yra archeologų atkasta ir ištirta – visi namai, pastatai, sodybų konfigūracijos yra tiksliai tokios, kokios buvo XIV a.

Amatininkų sodybose eksponuojami autentiški Kernavės archeologinės vietovės radiniai, viduramžiais tarnavę žmonių buičiai. Savaitgaliais, kai lankytojų daugiausia, sodybose amatais ir kasdieniais darbais užsiima ir tariami jų šeimininkai.

Muziejuje po atviru dangumi lankytojai nebebus tik pasyvūs stebėtojai, rezervatas suteikia galimybę pajusti viduramžių laikotarpio dvasią ir patiems išsikepti duonos lauko krosnyje, išsidegti puodą ar išsivanoti viduramžių pirtyje.

Dabar patekti ant piliakalnių nėra taip paprasta. Lankytojai turi praeiti naujai įrengtą lankytojų informavimo centrą bei sezono metu susimokėti simbolinį mokestį. Mokėti nereikia tik kernaviškiams, vaikams iki 16 metų, pensininkams, o vakarais net ir sezono metu patekimas į piliakalnių zoną nekainuoja.

Nauda ir vietiniams, ir turistams

Panaudoti ES lėšas Kernavėje galimybės nepraleido ir Širvintų rajono savivaldybė. Projektas „Kernavės Kerniaus gatvės sutvarkymas“, kurio pusę vertės padengė ES, jau baigtas. Projekto rezultatas – klinkerio trinkelėmis ir natūralių akmenų nuogrindomis pakeista esama gatvės danga, įrengtas gatvės apšvietimas, pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, įrengti nauji želdynai.

ES parėmė ir projektą „Tradicinių amatų prekyvietės įrengimas Kernavėje“, kuris suteikė galimybę amatininkams prekiauti, o Kernavės miestelį ir archeologinę vietovę lankantiems turistams bei vietos gyventojams – nusipirkti suvenyrų ar kitų gaminių.

2007-2013 metų ES investicijos į Kernavės miestelį naudingos plačiai auditorijai: tiek lietuviams, tiek užsieniečiams, kurie mielai lankosi Lietuvos kultūros ir istorijos lopšyje. Praėjęs ilgasis savaitgalis buvo puiki proga pamatyti ir įvertinti pasikeitusią Kernavę. Liepos 4-6 d. istorinėje vietovėje vyko XVI tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną šalia piliakalnių galima buvo išvysti įspūdingą reginį. Senuosius piliakalnius apjuosė 1000 m ilgio trispalvė.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.