Žmogaus gyvenimas yra sudėtingas dalykas

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 02 liepos 2015

Kuo toliau, tuo jis darosi sudėtingesnis (gal dėlto, kad kasmet vis metai prisideda?). Jau nebesinori įjungti radijo imtuvo, atsiversti laikraščio, žiūrėti žinių per televiziją... Tiek daug blogio, nežiūrint civilizacijos laimėjimų ir naujovių, nuostabiausių išradimų ir atradimų, dar niekada neplūdo į žmogaus protą ir širdį... Atsiranda viltis, kad viskas ne taip jau blogai, kai suvoki, kad daugybė informacijos priemonių eskaluoja tuos pačius įvykius ne po vieną kartą ir ne vieną dieną...

Bet užtat, nežiūrint platinamų naujienų, - keičiamės visai ne ta linkme, nesekame blogais pavyzdžiais! Ir tai labai džiugina. O apsidžiaugęs dažniau pradedi pastebėti, kad žmogaus kasdienybė vis dėlto šviesėja... Pamažu įsivagia tikėjimas, kad tobuliausias Visagalio kūrinys – žmogus – tikrai savyje turi Dieviškąją kibirkštį ir tikrai jis sukurtas pagal Dievo paveikslą... Ir, kad jis, žmogus, bet kokiomis sąlygomis stiebsis į gera ir stengsis daryti gera...

Kasdienybėje atsitinka malonių ir nemalonių dalykų – toks jau spalvingas žmogaus gyvenimas, tačiau, kai netikėtai iš kito sulauki gražaus dėmesio, jis tampa kaip tyro oro gurkšnis alsią dieną. Štai pavyzdžiui, vairuodama šviesiu kaimo keliuku iš tolo pamačiau priešais atvažiuojantį policijos automobilį, kuris žybtelėjo šviesomis. Daugiau automobilių kelyje nebuvo, todėl supratau, kad tai ženklas man. Tuoj apsižiūrėjau, kad buvau neįsijungusi trumpųjų šviesų! Atrodo – smulkmena... Bet visai – ne, ne smulkmena! Ar tai smulkmena, jei nuo to momento visą dieną nuotaika buvo pakylėta! Ar tai smulkmena, jei ir po kelių dienų draugams pasakojau, kokie jautrūs Elektrėnuose dirba pareigūnai, o jie rado gražių pavyzdžių ir iš savo vairavimo patirties. Apie išgelbėtas gyvybes ir kilnų pareigūnų elgesį taip pat rašoma ne tik užsienyje, Vokietijoje ar Amerikoje... Galėtų mūsų informacijos priemonės dažniau paplatinti gera... Juk yra apie ką...

Dar neilgas mano vairavimo stažas, tačiau kiek gero ir gražaus galiu papasakoti apie žmones, kuriuos tenka sutikti ir pralenkti kelyje! Neteisybė, kad Lietuvoje nebeliko džentelmenų! Vairuotojai jautriai ir kantriai, nerodydami nepasitenkinimo grimasų, gražiai išlaukia, kai darant manevrą tenka sugaišti keletą sekundėlių. Vienas žmogus netgi nuramino, kad visi kažkada buvo naujokai kelyje. Dar norėčiau pabrėžti, kad tai buvo žmonės ne vien brandaus ar garbaus amžiaus, bet ir jaunimas! Štai vakar, susidėjusi prekes į automobilį, įsėdau važiuoti, pajudėjau iš vietos. Mane aplenkusi mašina, sustojo priešais. Pastebėjau mirksinčias avarines šviesas, jau svarsčiau galimybę sukti kito išvažiavimo link, kai iš sustojusio automobilio išlipo jaunas vairuotojas ir man kažką parodė delnu. Man nesuspėjus susigaudyti, jis pribėgo prie mano automobilio, nukėlė indelį su persikais nuo mašinos stogo ir padavė man sakydamas: „Tikrai juvelyrinis važiavimas!“ Abu smagiai pasijuokėme.

Žmogus tarp žmonių... Taip svarbu būti Žmogumi... Jautriu, kilniu, mandagiu...

Aprašiau tik keletą atvejų, vėl iš naujo pasidžiaugiau, sau pažadėjau, kad netylėsiu ir toliau, nes kaipgi kitaip padėkosi nepažįstamam žmogui? Vien ačiū pasakyti negana...Ir gal tai būtų atsvara anoms žinioms?

Viliuosi, kad tas, kuriam esu dėkinga, perskaitys ir supras, kad jo jautrumas – tai grūdas į gėrio aruodą... O iš gero grūdo išauga daugiau gera.

Pagarbiai Silvija

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.