1977 metų gegužės paskutinį šeštadienį, kai Lietuvoje vyko „Poezijos pavasario“ renginiai, Elektrėnų 1-oji vidurinė mokykla pirmą kartą šventė mokslo metų baigimo literatūrinę šventę, kurios metu atidarė Literatūrinį kiemą ir pradėjo ilgametę tradiciją, gyvuojančią jau 39 metus. Ta diena, ilgų metų svajonė, įprasminta konkrečiais meno akcentais: kieme buvo atidengtas lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ simbolis „Žilvino“ fontanas (architektas R. Palukaitis) ir aplink jį pasodinti medžiai: Eglė, Ąžuolas, Uosis, Beržas ir Drebulė. Po kelerių metų priešais kiemą iškilo Lietuvos liaudies meistro Ipolito Užkurnio medžio skulptūra „Eglė su vaikais grįžta į tėviškę“. Šventės metu mokyklos vadovas ir muziejaus įkūrėjas Vytautas Mizeras paskelbė: „Kasmet – gegužės paskutinį šeštadienį – bus rengiama „Poezijos pavasario“ šventė kartu su visa Lietuva ir bus minimas vieno lietuvių literatūros klasiko jubiliejus sukuriant jo atminimui bareljefą ir skulptūrą…“
Buvo minėti šie jubiliejai:
1978 m. – Vilniaus universiteto 400 metų sukaktis,
1979 m. – Jono Biliūno gimimo 100-osios metinės,
1980 m. – Žemaitės 135-osios,
1981 m. – Juliaus Janonio 85-osios,
1982 m. – Antano Vienuolio 100-osios,
1983 m. – Vinco Krėvės 100-osios,
1984 m. – Salomėjos Nėries 80-osios,
1985 m. – Antano Baranausko 150-osios,
1986 m. – Balio Sruogos 90-osios,
1987 m. – Maironio 125-osios,
1988 m. – Vinco Kudirkos 130-osios
1989 m. – Kristijono Donelaičio 275-osios,
1990 m. – Vaižganto 120-osios,
1991 m. – Motiejaus Valančiaus 190-osios,
1992 m. – Ievos Simonaitytės 95-osios,
1993 m. – Vinco Mykolaičio-Putino 100-osios,
1994 m. – Jono Aleksandravičiaus-Aisčio 90-osios,
1995 m. – Antano Miškinio 90-osios,
1996 m. – Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės 110-osios,
1997 m. – Bernardo Brazdžionio 90-osios,
1998 m. – Kazio Binkio 105-osios,
1999 m. – Petro Cvirkos ir Juozo Baltušio 90-osios,
2000 m. – Pauliaus Širvio 20-ųjų mirties metinių minėjimas,
2001 m. – Jubiliejinė, 25-oji, „Poezijos pavasario“ šventė Literatūriniame kieme,
2002 m. – Oskaro Milašiaus 125-osios,
2003 m. – „Poezijos pavasaris 2003“,
2004 m. – Spaudos atgavimo 100-osios metinės ir Vytauto Mizero – Vituko knygos vaikams „Laisvi“ pristatymas.
Nuo 2005 metų švenčiamos „Poezijos pavasario“ šventės jau neskiriamos rašytojų jubiliejams.
Pateikiame kelis prisiminimus iš ankstesnių švenčių.
„Nors Maironio bareljefas iš vakaro papuošė kiemelio sieną 1987-ųjų „Poezijos pavasario“ šventei, tačiau ir vėl pasitaikė lietingos dienos. Iš anksto rengėmės iškilmėms sporto salėje, nes paties didžiausiojo 125-osioms gimimo metinėms tikėtasi daug gerbėjų ir svečių. Ir neapsirikta – sausakimša sporto salė klausėsi eilių ir muzikos, be jokio apsimetimo tikrai patriotinių kalbų, o kai choras užtraukė „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka…“, tūkstantinė minia pagavo dainą, ir atrodė, kad sienos plyš nuo galingų balsų ir jaudulio…– jau netoli buvo tikrosios laisvės diena, ir ta šventė visus dar labiau skatino. Įsidrąsinę šventės dalyviai išdrįso sugiedoti ir Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“. Tai buvo visų mūsų laisvės ilgesio apraiška… Jau keletą metų gyvenome laisvoje Tėvynėje, tačiau Literatūriniame kieme švęsti rinkosi vis mažiau gerbėjų – svetimi kraštai viliojo, darbų ieškotis reikėjo…
Bet artėjo Bernardo Brazdžionio 90-metis…
Jau 1995-ųjų rudenį Vytautas Mizeras parsivežė poetą iš Kauno ir įvyko jo susitikimas su Elektrėnų 1-osios vidurinės mokyklos mokiniais bei mokytojais. Svečias apžiūrėjo kuriamo muziejaus turtus, pasirašė kelis dešimtmečius slapstytoje knygoje „Per pasaulį keliauja žmogus“, vartė prieškaryje redaguotą „Židinį“… Tuomet ir buvo pakviestas į savo jubiliejinį gimtadienį, įvyksiantį 1997-ųjų pavasarį.
Ir poetas atvyko. Vėl prisirinko daugybė poezijos ištroškusių gerbėjų. Bet lijo… Tad šventėme mokyklos fojė prie fontano. Šventėje dalyvavo daug garbingų svečių iš visos Lietuvos. Galingai skambėjo devyniasdešimtmečio poeto balsas, sutelktos meninės jėgos patvirtino būtinumą eiti tuo keliu…
Lietus rimo. Bernardas Brazdžionis susijaudinęs stovėjo po skėčiu ir droviai žiūrėjo į savo bareljefą šalia S. Kymantaitės-Čiurlionienės, paskui nulenkė žilas garbanas jį gerbiančiai publikai…“ (ištraukos iš V. Mizero knygos „Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus 1976-2006“, 2006 m. Margi raštai).
Per 38 „Poezijos pavasario“ šventes apsilankė daugybė Lietuvos rašytojų sąjungos poetų ir poetų iš užsienio (Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, JAV, Australijos, Čekijos, Portugalijos, Ispanijos, Slovakijos ir kt.). Muziejaus kiemelyje eiles skaitė tada jauni, dar tik pradedantys poetai: Kęstutis Navakas (2006 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2014 m. tapo penkiasdešimtuoju „Poezijos pavasario“ laureatu), Rimvydas Stankevičius (2009 m. Poezijos pavasario laureatas, kelių kitų premijų laureatas, 2012 m. Metų poezijos knyga – „Ryšys su vadaviete“), Aivaras Veiknys čia pristatė savo pirmąją poezijos knygą „R‘aktai“, Benediktas Januševičius (Julijono Lindės-Dobilo premijos laureatas). Dabar jie jau gerai žinomi, įvertinti poetai. Taip pat eiles skaitė Juozas Macevičius, Vacys Reimeris, Rimantas Vanagas, Vladas Braziūnas (2015 m. Poezijos pavasario laureatas), dabartinis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, Utenos meras Alvydas Katinas, Liutauras Degėsys, Nacionalinės premijos laureatas Aidas Marčėnas, dažnas svečias būdavo Rimgaudas Graibus. Eiles skaitė dabar jau a.a. Stasys Stacevičius, Remigijus Audiejaitis, Alma Karosaitė. Dažnai kartu su poetais atvažiuoja ir aktoriai-skaitovai Juozas Šalkauskas, Virginija Kochanskytė, Irena Plaušinaitytė, Gediminas Storpirštis, Dalia Jankauskaitė, dainuojamosios poezijos atstovas Povilas Girdenis, a.a. Laimonas Noreika.
Poezijos pavasaris ne tik poezijos skaitymai. Šventės metu taip pat pasirodo įvairūs meniniai kolektyvai, duetai, trio ir kt. atlikėjai. Džiaugiamės, kad dažnai šventę galime pradėti puikiomis Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos meninėmis kompozicijomis (dėkojame mokytojai Augutei Liutkevičienei), renginyje dainavo Elektrėnų miesto chorai (vadovai Jurgaičiai), grojo Elektrėnų meno mokyklos akordeonistai (mokytoja Auksuolė Merkienė), styginių instrumentų kvartetas (mokytojas Algirdas Bakutis), dalyvavo „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, (dėkojame mokytojoms Vilijai Valiukienei, Daivai Balčėnienei, Virginijai Galiauskienei, Larisai Kertenienei ir kitiems mokytojams), Kaišiadorių šokių kolektyvas „Savingė“ (vadovė Angelė Pačėsienė), Vievio choras „Con moto“, Elektrėnų folklorinis ansamblis „Runga“ (vadovė Giedrė Blažonienė) ir kt.
„Poezijos pavasaris“ Elektrėnuose turi savo fotografą – Vytautą Suslavičių. Tai jo dėka įamžintos daugumos švenčių akimirkos. Jau treti metai V. Suslavičius poetų grupes fotografuoja visą renginio dieną – nuo Rašytojų klubo, iš kur pasiimame poetus, iki vakaro, kai poetai grįžta atgal į Vilnių.
Šiemet į 39 „Poezijos pavasarį“ Elektrėnuose atvyksta labai įdomi ir įvairiaamžė poetų grupė: jaunimas – Birutė Grašytė, Nerijus Cibulskas, vyresni – Regina Katinaitė–Lumpeckienė, poetas ir vertėjas Vitalijus Asovskis, Giedrė Bulotaitė–Jurkūnienė (poetė, akvarelistė, tapytoja, grafikė, plakatų kūrėja, menininkų globėja, parodų, plenerų organizatorė, knygų, katalogų leidėja), aktorė Gražina Urbonaitė, o dainininkas Danielius Sadauskas lankysis pas mus jau antrą kartą.