Julija Kirkilienė
„Gražūs Čekijos tai balti, tai žali kalnų masyvai. Tačiau kai už jų pasislepia paraudusi saulė, lietuvio akyse – kitas pasaulis“,- taip Lietuvos ambasados Čekijoje internetinėje erdvėje pristatoma lietuvių veikla šioje šalyje. Bet kaip sako liaudies išmintis, geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartą išgirsti, todėl Lietuvos regionų žurnalistams, balandžio 13 d. priimtiems ambasadoje, įdomu buvo viskas: darbas ambasadoje, lietuvių gyvenimas Čekijoje, dvišaliai santykiai ir pan. Su žurnalistais pabendrauti laiko surado pirmąją dieną šias pareigas pradėjęs eiti ambasadorius Edvilas Raudonikis ir seniau ambasadoje dirbantis antrasis sekretorius Mindaugas Stanys.
Lietuvos ambasada Prahoje įsikūrusi nuošalioje vietoje už parko, skiriančio Prahos senamiestį nuo ambasados. „Čia yra žemės lopinėlis, kuris priklauso Lietuvai“, – sveikindamas delegaciją iš Lietuvos kalbėjo ambasadorius. Tame lopinėlyje prie ambasados namo telpa medinė Mindaugo skulptūra, sodas, Lietuvos ir ES vėliavos, gėlynėlis… O pastate dirba diplomatinės tarnybos tarnautojai… Ambasados tarnybai tenka lietuvių turistams suteikti pagalbą pametus dokumentus, suteikti naudingos informacijos, o nuo balandžio mėnesio Čekijoje gyvenantiems lietuviams išduoti ir asmens tapatybės korteles. Bet svarbiausias darbas ambasadoje vyksta plėtojant ekonominius ryšius tarp dviejų istoriškai susijusių šalių.
Istorijos šaltiniuose minima, kad apie 1380 metus Karolio IV įsteigtame Prahos universitete studijavo pirmieji lietuviai. Lenkijos karalienė Jadvyga 1397 m. Prahoje įkūrė lietuvių studentų teologijos kolegiją. Kryžiaus žygių prieš husitus ir derybų dėl Čekijos sosto metu Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas į Čekiją pasiuntė savo atstovą Žygimantą Kaributaitį, kuris atvykęs su savanorių kariuomenės būriu, padėjo husitams.
„Čekų ir lietuvių bendravimas, ypač kultūros baruose, niekada nebuvo nutrūkęs. Šioms tautoms įstojus į Europos Sąjungą, tarpusavio ryšiai gauna naują kokybinę ir kiekybinę raidą, kuri kasdien plečiasi ir kinta. Prie to prisideda ir lietuvių bendruomenė Čekijoje, praėjusi paskutiniaisiais metais tam tikrą veiklos kelią.
Sovietmečiu Čekijos (tuomet Čekoslovakijos) aukštosiose mokyklose studijavo ne viena dešimtis lietuvaičių, būdavo kitokių tarpusavio ryšių tarp abiejų šalių. Kur jaunimas – ten draugystė, o iš jos ir meilė, ne kartą besibaigianti santuoka. Taip susidarė būrelis mišrių šeimų, kurių lietuviškosios pusės likdavo gyventi Čekijoje. Sovietiniais laikais tai buvo beveik vienintelis legalus migracijos būdas.
1990-1991 metais Lietuvai atkakliai siekiant laisvės ir nepriklausomybės, bendruomenės nariai buvo aktyvūs renginių Lietuvai remti dalyviai. Dirbo kartu su aktyviomis čekų visuomeninėmis organizacijomis, palaikančiomis Lietuvą ir kitas Baltijos šalis jų kovoje už nepriklausomybę. Vyko protesto mitingai prie Sovietų Sąjungos ambasados prieš ekonominę Lietuvos blokadą, po sausio 13-osios įvykių Lietuvoje. Rinkti parašai po peticijomis, reikalaujančiomis Lietuvos diplomatinio pripažinimo. Tuometiniame „Realistiniame“ teatre organizuotas literatūrinis-pažintinis vakaras, pademonstruota filmuota medžiaga apie Sausio 13-osios įvykius. Čekoslovakijos parlamento nariai buvo informuojami apie Lietuvos padėtį Sovietų Sąjungoje, apie istorinę Baltijos šalių teisę siekti nepriklausomybės. Iš lietuvių bendruomenės paaukotų lėšų buvo nupirkta trūkstamų tuo metu Lietuvoje medikamentų ir perduota Lietuvos Raudonajam kryžiui Vilniuje“ (www. cz.mfa.lt/cz/lt/lietuviai-cekijoje).
Apie tokį Čekijos ir Lietuvos pasaulį žurnalistai sužinojo apsilankę Lietuvos ambasadoje Čekijoje. Kelionę į Čekiją žurnalistams organizavo Europos Parlamento narys Antanas Guoga.