Pelėsis dažniau vargina nerenovuotų namų gyventojus

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 16 balandžio 2015

Virginija Jacinavičiūtė

IMG 5306Sklando mitas, kad dažniausiai pelėsis ima veistis renovuotuose namuose, kurie esą taip apšiltinami, kad patalpos natūraliai nebevėdinamos. Tačiau pelėsis veisiasi ten, kur yra drėgna ir šilta, o daugiausia drėgmė skverbiasi per nesandarias senų daugiabučių konstrukcijas. Nuo šalčio tiltų ir drėgmės namą apsaugo tinkamas šiltinimo sluoksnis ir pastovus vėdinimas.

Vargas su pelėsiu

Elektrėnų gyventojos Anželos Žarkichienės namas nerenovuotas, o jos bute jau kurį laiką įsiveisęs pelėsis. Moteris išbandė visokias valymo priemones, bet rezultatas netenkina.

A.Žarkichienė mano, kad pelėsis namuose atsirado dėl drėgmės, kuri į namus patenka per kiaurą betono plokščių siūlę. Tą siūlę Elektrėnų komunalinio ūkio darbuotojai užtaisė, bet pelėsis niekur nedingo. Vėliau paaiškėjo, kad dėl pelėsio kalta ne tik drėgmė, bet ir nepakankamas namų vėdinimas. Elektrėnietė pastebėjo, kad ilgiau palaikius butą nevėdintą pelėsio paplitimo plotas vis didėja. Kad pašalintų drėgmės perteklių, Anžela naudojo ir drėgmės sugėriklį su specialiomis tabletėmis, tačiau pastebėjo, kad šis būdas labai brangiai kainuoja. Tačiau net brangiausios priemonės nuo pelėsio padeda tik trumpam, po kurio laiko jis atsinaujina.

Daugiabutis, kuriame gyvena moteris, šiuo metu neplanuojamas renovuoti, o ir pati gyventoja į pastato atnaujinimą žiūri skeptiškai. Esą dėl renovacijos ir taip varginantis pelėsis dar labiau išplis, nes patalpos bus mažiau vėdinamos.

Kiauri pastatai drėksta

Priežasčių, kodėl namuose atsiranda dvokiantis ir sveikatai pavojingas pelėsis, yra daugybė, tačiau galima išskirti dvi pagrindines – padidėjęs oro drėgnumas ir nepakankamas patalpų vėdinimas. Kai namuose ilgai būna drėgna, netrukus į akis ima kristi tamsios dėmės, kurių atsiranda ant sienų, lubų ar baldų. Šios dėmės ima sparčiai plisti, besikėsindamos ne tik į namų estetinį vaizdą, bet ir į sveikatą.

Drėgmė į daugiabučių gyventojų namus paprastai įsiskverbia dėl nepakankamos išorinių sienų šiluminės varžos, nesandarių siūlių, per sukrypusius senus medinius langus ir kitas susidėvėjusias konstrukcijas. Ypač tai aktualu seniems daugiabučiams namams, o problema labiausiai išryškėja šaltuoju metų laiku, kai lauko ir vidaus patalpų temperatūra kardinaliai skiriasi.

Pasak VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialisto Rimo Kalvaičio, dėl temperatūrų skirtumo šaltis,besiskverbdamas per nesandarias seno pastato sienas, pamažu šyla, kol virsta kondensatu. Šiose vietose dažniausiai ir atsiranda pelėsis. O renovuotų daugiabučių sienos bei stogas yra tinkamai apšiltinti, todėl nebesusidaro sąlygos kauptis kondensatui. Tačiau, renovuojant daugiabutį, kuriame yra patalpų, nusėtų pelėsiu, šiuos židinius būtina visiškai panaikinti.

Galimybės išvengti pelėsio

Visiems laikams panaikinti pelėsį galima tik nusprendus renovuoti daugiabučius namus, tačiau ir juos būtina tinkamai vėdinti. Intensyviai vėdinti kambarius būtina porą kartų per dieną nors po 5 minutes, o pastovią oro cirkuliaciją užtikrinti reikėtų naudojantis orlaide. Tačiau vienas efektyviausių būdų - rekuperacinė arba šilumogrąžos sistema. Tai – mechaninis patalpų vėdinimas, kurio metu iki 95 proc. šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko orui pašildyti. Įdiegę šią sistemą, žmonės pajunta keleriopą naudą. Oras, kuriuo kvėpuoja, tampa šviežias, švarus, o patalpų vėdinimui nereikia atverdinėti langų ir eikvoti šilumos.

Mechaninė vėdinimo sistema susideda iš ortakių, sklendžių, triukšmo slopintuvų, grotelių arba difuzorių bei vėdinimo įrenginio. Su šia sistema į patalpas tiekiamas šviežias išvalytas oras, o iš patalpų į lauką šalinamas užterštas oras. Kartu palaikoma vartotojo nustatyta temperatūra patalpose. Rekuperacinės valymo sistemos įrenginiai neužima daug vietos.

Pavyzdžiui, rekuperacine sistema greit džiaugsis Vievyje renovuojamo Liepų g. 20 daugiabučio gyventojai. Mat ji butuose užtikrins ne tik būtiną šviežio oro kaitą, bet ir sutaupys šilumos energijos. Vėdinant patalpas įprastu būdu, dalis šilumos iškeliauja per pravirus langus į lauką, o įleistas šviežias oras patalpas atvėsina. Joms sušildyti reikia daugiau šilumos energijos. Skaičiuojama, kad vidutinio dydžio daugiabutyje įdiegus rekuperacinę sistemą, vien tik iš vėdinamo oro būtų sugrąžinta apie 17 kWh šilumos energijos. Be to, vėdinimo sistemos atnaujinimo darbai, tame tarpe ir rekuperacinės sistemos įrengimas, priskiriami prie energiją taupančių priemonių. Renovuojant daugiabutį valstybė kompensuoja 35 proc. visos sumos, skirtos šioms priemonėms įdiegti.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.