ES investicijos - nauda žmogui ir gamtai

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 26 kovo 2015

Virginija Jacinavičiūtė

IMG 5207Gyvename moderniame amžiuje, kuris mus stebina įvairiomis technologijomis ir išradimais. Ir nors gyvename spračiai besivystančioje šalyje, neretai apsilankę Lietuvos kaime suglumstame, kai vietoj patogaus namų tualeto mums pasiūloma keliauti į sukrypusį tualetą už daržinės. Statistikos departamento duomenimis, kaimuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu vis dar gyvena 34 proc. lietuvių. Tai reiškia, kad paprasčiausi patogumai, tokie kaip vandentiekis ir nuotekų tvarkymo paslaugos, vis dar nėra prieinami nemažai daliai mūsų šalies gyventojų. Elektrėnų savivaldybėje, panaudojus Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinius fondus, prie vandentvarkos tinklų prisijungti taip pat gali apie 70 proc. gyventojų, tačiau to daryti neskuba, nes stinga pinigų ar paprasčiausiai noro.

Didelės investicijos į vandentvarką

Nors be patogumų gyvenančių lietuvių skaičius atrodo didelis, jis greičiausiai būtų dar didesnis, jei ne Europos Sąjungos investicijos. Paskaičiuota, kad į šalies vandentvarkos ūkį nuo 1996 metų iš viso jau investuota apie 970 mln. eurų (3,34 mlrd. litų), UAB Elektrėnų komunalinis ūkis 2007 – 2013 metų laikotarpiu pritraukė investicijų už 7,96 mln. eurų (27,45 mln. litų). Iš jų 4,37 mln. eurų (15,09 mln. litų) - ES lėšos, o 2,60 mln. eurų (8,97 mln. litų) – valstybės biudžeto lėšos. ES investicijos į Lietuvos ūkį didžiulės, tačiau tai dar ne pabaiga. Finansų ministerija skelbia, kad iki 2023 metų šalyje planuojama vandentiekio ir nuotekų tvarkymo paslaugas taip išplėtoti, kad jomis galės naudotis 90 proc. šalies gyventojų. Aplinkos ministerija praneša, kad planuojant 2014–2020 m. regionų projektus, jiems numatyta skirti dar 150 mln. eurų ES lėšų.

Per pirmąjį 2007-2013 m. Europos Sąjungos paramos laikotarpį Elektrėnų savivaldybėje vandentvarkos ūkis buvo buvo pastebimai išvystytas. Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Elektrėnų savivaldybėje“ didelei daliai savivaldybės gyventojų suteikė galimybę naudotis kokybiškomis vandentvarkos paslaugomis. Vandentiekio ir nuotekų tinklai per tris etapus buvo išplėtoti Vievyje, Alesninkuose, Semeliškėse ir Abromiškėse, Pylimuose, Gilučiuose, Kazokiškėse, Kietaviškėse, Žebertonyse.

Dumblas kurui gaminti

Viena didžiausių projekto dalių buvo Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija.

Šio projekto metu pagal Europos Sąjungos standartus buvo rekonstruota Alesninkuose esanti nuotekų valykla, į kurią suteka vietinės ir Elektrėnų bei Vievio nuotekos. Per parą Elektrėnų – Vievio nuotekų valykla gali išvalyti per 5 000 m3/parą nuotekų. Šie įrenginiai pirmiausia nuotekas apvalo mechaniškai, vėliau biologiškai, galiausiai nuotekos specialiais kanalais keliauja į Aliosios upelį. Tačiau prieš tai, esant reikalui, nuotekas dar kartą galima pravalyti mechaniškai, jei proceso metu į jas patenka smulkių nešmenų. Nusausintas perteklinis dumblas, saugojamas dumblo aikštelėse. Pasak EKŪ inžinieriaus – technologo Tomo Kulikausko, šis dumblas ateityje bus kompostuojamas. Specialistas paaiškino, kad dumblas taip pat gali tapti ir biokuru. ES šalyse apdorotas nuotekų dumblas jau seniai nelaikomas atliekomis, jis yra kuras elektros ir šilumos energijai gaminti, kuria padengiami vandentvarkos įmonių infrastruktūros išlaikymo kaštai, o perteklius parduodamas.

Tausoja gamtą

Po rekonstrukcijos Alesninkuose esanti nuotekų valykla visiškai pasikeitė, sistemos priežiūra tapo paprastesnė, visos valymo grandys kompiuterizuotos, tad visi gedimai matomi kompiuteriuo ekrane. Iš senų valymo įrengimų liko tik dvi didžiulės rezervinės nuotekų talpyklos. Jos naudojamos tik per dideles liūtis, kai į įrengimus sunešama daugiau nei 5 500 m3/parą nuotekų.

IMG 5222Valymo įrengimų komplekse veikia ir laboratorija, kurioje laborantės Avgustina Ruseckienė ir Lina Jackaitytė tikrina iš visų nuotekų valymo įrenginių suvežtus vandens mėginius. Specialistės visą dieną atlikinėja cheminius tyrimus, kad į upelį nepatektų vanduo su kenksmingais cheminiais junginiais ar elementais, pvz. fosforu, kurio perteklius sujaukia natūralią vandens ekosistemą.

Elektrėnų savivaldybė, įgyvendinusi šį projektą, išplėtė nuotekų surinkimo ir vandentiekio tinklus, sumažino dirvožemio ir gruntinio vandens taršą buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis bei požeminio vandens išteklių taršos riziką, pagerino sanitarinę aplinkos ir viso Nemuno aukštupio baseino ekologinę būklę.

2007-2013 m Sanglaudos fondo finansuoto projekto „Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija“ kainą (be PVM) sudaro 5 534 151 eurų (19 092 822,57 Lt), kuri susideda iš:

* Sanglaudos fondo dalies: 4 427 321 eurų (15 274 258,06 Lt),

* LR biudžeto dalies: 1 106 830 eurų (3 818 564,51 Lt),

      * Pridėtinės vertės mokestis (PVM): 996 147 eurų (3 436 708,06 Lt).

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.