Ar geri pavyzdžiai užkrės daugiabučių gyventojus?

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 20 vasario 2015

Julija KIRKILIENĖ

kompPirmieji stambiaplokščiai daugiabučiai namai Elektrėnuose pastatyti prieš 60 metų. Nedaugelis žino, kad šių namų eksploatacijos laikas baigėsi prieš 20 metų. Šiems namams kosmetinio remonto nebepakanka, juos būtina iš esmės renovuoti.

Daugiausia šilumos iškeliauja per sienas

Elektrėniškiai ir vieviškiai prisimena tuos laikus, kai per mėnesį iškildavo daugiabučiai, o apie energinį šių namų efektyvumą niekas nė nemąstė. Dabar tuose namuose dažnas gyventojas pasikeitė langus ir duris, bet vis tiek butuose ne itin šilta. Mat skaičiavimais įrodyta, kad didžiausi šilumos nuostoliai patiriami ne per langus ar duris, o per neapšiltintas pastato sienas, stogą, pamatus.

Iš senų daugiabučių namų termovizinių nuotraukų matyti, kad daugiausiai šilumos prarandama per plokščių siūles. Siūlėse esanti hermetinė medžiaga – gelanas, laikui bėgant sustangrėja, praranda savo izoliacines savybes. Atskirai kokybiškai užtaisyti siūlių beveik neįmanoma, nes prieš tai reikėtų jas visiškai išvalyti. Kosmetinis siūlių remontas jas šiek tiek užsandarina, bet termoizoliaciniu požiūriu jos vistiek lieka laidžios šilumai.

Senos statybos namuose dažnai patiriama net iki 50 proc. šilumos nuostolių. Ir nors gyventojai tvarko, remontuoja savo butus, tačiau paties namo būklė išlieka prasta. Juos būtina kapitališkai renovuoti. Daugiabučių namų renovaciją šalyje administruoja VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“. Pasak agentūros Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjo Edvardo Petrausko, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje verta dalyvauti dėl kelių priežasčių:

„Visų pirma – padidinamas namo energinis efektyvumas, apie 40 proc. ir daugiau sumažinami šilumos nuostoliai. Antra – iš esmės suremontuojamas visas namas. O šiandien daugumą senos statybos daugiabučių reikia iš pagrindų atnaujinti: keisti ir apšiltinti stogo dangą, stiprinti bei apšiltinti namo konstrukcijas, remontuoti stogelius virš įėjimų, sandarinti siūles ir t. t. Taip pat būtina atnaujinti šilumos, vėdinimo, karšto ir šalto vandens tiekimo sistemas. Trečia – atnaujintų daugiabučių namų eksploatacijos laikas ilgėja. Ir galiausiai, pagerinama gyvenimo kokybė – priklausomai nuo įdiegtų priemonių gyvenimas renovuotame name tampa žymiai komfortiškesnis“, - vardijo E. Petrauskas.

Pajuto renovacijos naudą

Elektrėnuose Saulės g. 13 namo renovacija tik įpusėjo. Žiemai namo atnaujinimo darbai pristabdyti. Tačiau daugiabučio gyventojai junta ir dalinės renovacijos privalumus. Pavyzdžiui, šiame name gyvenančios Aldonos butas glaudžiasi prie jau apšiltintos sienos. Gyventoja pastebėjo, kad tame kambaryje, kurio siena apšiltinta, yra gerokai šilčiau, nei kituose.

Šiuo metu, kai šilumos kainos kyla ir Elektrėnuose, nerenovuoto trijų kambarių buto gyventojai už šilumą moka iki 150 EUR. Po renovacijos sąskaitos už šildymą sumažėja per pusę ir likusių pinigų dažnai pakanka renovacijos mokesčiams padengti. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje be minėto Saulės g. 13 namo dalyvauja dar 15 kitų Elektrėnų savivaldybės daugiabučių namų. Juos pirmuoju ir antruoju etapais atrinko Elektrėnų savivaldybė. Vievyje Liepų g. 20, Šviesos g. 3 ir Šviesos g. 5 esančių daugiabučių renovacija jau juda link pabaigos.

„Palyginome šių namų šilumos suvartojimą prieš ir po renovacijos. Ėmėme 2011 m. kovo mėnesio suvartojimą, esant 2 laipsnių šalčiui, ir to paties periodo suvartojimą jau po renovacijos šių metų sausio mėnesį, kai lauko temperatūra siekė 4 laipsnius šalčio. Skirtumas akivaizdus: Liepų g. 20 šilumos energijos sutaupymas siekia 48 proc., Šviesos g. 3 – 46 proc., Šviesos g. 5 – 54 proc.“, - vardijo Elektrėnų komunalinio ūkio direktorius Ričardas Leckas.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.