Mažinama socialinė atskirtis: kaime gerai kaip ir mieste

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 13 vasario 2015

   Julija Kirkilienė

IMG 3025Viskas gyvenime keičiasi. Atrodo, taip neseniai kaime gyventi žmonės nenorėjo vien todėl, kad į lauką gamtinių reikalų reikėjo bėgioti, o dabar iš miestų žmonės į kaimus keliasi. Kur gi kitur geriau gyventi gali būti, jei ne gyvenvietėje, nuosavame name, kur visi patogumai: tualetas šiltas ir švarus, vonia, dušas. Tie visi patogumai Lietuvos gyvenvietėse atsiranda įgyvendinant Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimo ir plėtros projektus, finansuojamus iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, kurio metu plečiama vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų infrastruktūra. Apie projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Elektrėnuose“ rašysime kitą kartą. Šį kartą pasidomėjome, kaip pirmasis projektas įgyvendintas Žebertonių, Naujųjų Kietaviškių, Alesninkų gyvenvietėse.

Stinga lėšų

Teoriškai projekto darbai jau baigti. Visose trijose gyvenvietėse pagal projektą vandentiekio ir nuotekų tinklai nutiesti, bet gyventojai prie centralizuotų tinklų jungiasi vangiau nei planuota. Projekte buvo užsibrėžti tikslai, kad vandentvarkos projektas Žebertonyse, Naujosiose Kietaviškėse, Alesninkuose pakeis šių gyvenviečių gyventojų gyvenimo būdą ir sumažins sveikatos bei aplinkosaugos problemas. Gyventojai, iki šiol negalėję naudotis centralizuotomis nuotekų surinkimo ir vandens tiekimo paslaugomis, dabar turi galimybes prisijungti prie naujų vandentvarkos tinklų, bet ne visi nori arba gali. Už projekto vykdymą atsakingas Elektrėnų komunalinio ūkio direktorius gamybai Kęstutis Jasukaitis sako, kad nors prieš pradedant vykdyti projektą žmonės buvo pasirašę, kad jungsis prie centralizuotų tinklų, bet kai kurie persigalvojo. Nors projektas jau įvykdytas, bet gyventojai laiko pagalvoti jungtis ar ne, dar turi porą metų. Priežasčių, kodėl ne visi gyventojai prisijungė prie tinklų, yra įvairių: jaunesni žmonės, pasistatę nuosavus namus, įsirengę turi gręžinius ir vietinius valymo įrenginius, todėl nebenori papildomai investuoti į prisijungimą prie centralizuotų tinklų. Vyresni žmonės, kurių vaikai neplanuoja grįžti į tėvų namus, nenori investuoti į senus namus – parduos juos, o nauji šeimininkai tegul patys sprendžia, ką daryti. Bet dauguma žmonių, kurie nesijungia prie centralizuotų vandentvarkos tinklų, tam neturi reikalingų lėšų. Pinigų reikia ne tik vamzdžiams atsivesti, bet ir patalpoms įsirengti. Žebertonyse nuosavame name viena gyvenanti Aldona sako iš savo pensijos tų kelių reikalingų tūkstančių susitaupyti niekaip negali: sanitarinius mazgus įrengti būtų galima kamaroje, bet remontui pinigų reikėtų daugiau nei vamzdžiams nuo jungties atsivesti.

Rizikos    

K. Jasukaitis sako, kad Elektrėnų komunalinis ūkis sunkiau besiverčiantiems žmonėms pagerinti gyvenimą padeda, kaip išmanydami: nemokamai konsultuoja, gali darbus atlikti patys, leisdami žmonėms išsimokėti per sutartą laiką ir pan. Bet ne kiekvienas rizikuoja į skolą bristi, verčiau jie per pusnis ar purvą brenda į lauko tualetus, kurių priežiūrai taip pat reikia lėšų. Vis tiek reikia samdyti specialistus duobėms išsiurbti ir už tai mokėti. Žmonėms tenka bijoti ir aplinkosaugininkų, kurie gali nustatyti duobės nesandarumą, gali surasti, jog nuotekos išleistos tam netinkamose vietose ir taip niokojama gamta, užteršiami gruntiniai vandenys. Be to, ir gyventojai, prisijungę prie centralizuotų tinklų, nori gyventi švariai ir tvarkingai, todėl nebėra IMG 3022pakantūs kaimynams, teršiantiems aplinką. Kad žmogus kuo mažiau terštų aplinką, įvairiems vandentvarkos projektams iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo buvo skirta nemažai lėšų. Elektrėnų savivaldybėje pagal projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Naujosiose Kietaviškėse, Žebertonyse ir Alesninkuose“, nutiesta 6,977 km naujų vandentiekio tinklų, 7,939 km naujų nuotekų tinklų, kurie prijungti prie Elektrėnų – Vievio nuotekų rekonstruotų valymo įrenginių Alesninkuose.

Patenkinti patogumais

IMG 3031Jeigu kai kurie Žebertonių ir Naujųjų Kietaviškių gyventojai patogiau gyventi negali dėl pinigų trūkumo, tai Alesninkų gyventojams ir į namus tinklai įvedami nemokamai. Belieka žmonėms tik vonių ir tualetų patalpas patiems įsirengti. Alesninkiečiai prisijungimui prie vandentvarkos tinklų panaudojo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro kompensacijoms skirtas lėšas, bet vis tiek ne visi dar yra prisijungę. Senos statybos namuose žmonės dažniausiai sanitariniams mazgams neranda patalpų. Aktyviausiai prie tinklų jungiasi kietaviškiečiai, bet ir čia yra bėdų: kai kurie namai stovi tušti ir laukia naujų šeimininkų, kai kuriuose namuose gyvena jau seni žmonės, kurie jokių permainų nebenori. Bet tie, kurie jau įprato gyventi su visais patogumais, negali tuo atsidžiaugti. Tetos namą Kietaviškėse paveldėjusi Valė, jį suremontavo, sanitariniams mazgams sutvarkyti pastatė specialų priestatą ir dabar apie gyvenimą miesto daugiabutyje nė pagalvoti, sako, nebenorinti. Namuose šilta ir švaru, o apie bėgiojimą į lauko tualetą primena tik už tvarto stovintis pastatėlis, kurio Valė vis neprisiruošia nugriauti. Žebertonyse gyvenančių Aliubavičių namuose gyvena net trys kartos: Aušra ir Sigitas, jų dukra su šeima ir Sigito mama. Naujosioms sanitarinėms patalpoms jie paskyrė buvusią virtuvę. Ligotai močiutei sanitariniai mazgai yra tikra laimė, o mažus vaikus auginanti Aliubavičių dukra sako: „Jei ne tie nauji patogumai, tai gyvenamosios vietos tektų ieškoti mieste“. Bet dabar apie gyvenimą mieste nėra ko galvoti: čia vaikams laisvė ir namuose, ir kieme, čia gera ir patogu gyventi senam žmogui, iš čia visiems šeimos nariams arti darbas – Elektrėnai vos už trijų kilometrų.

Darnus vystymasis

Visų aprašytų gyvenviečių gyventojai, dar nespėję prisijungti prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų, turi atvykti į UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (Elektrinės g. 8, Elektrėnai) ir kreiptis dėl prisijungimo sąlygų gavimo bei supaprastinto prisijungimo projekto parengimo. Prisijungimo projektą gyventojams gali parengti arba UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ projektuotojai, arba pasirengti patys. Taip pat prisijungimo darbus atlikti žmonės gali patys, arba tai padaryti gali EKŪ specialistai. Gyventojams tik norime priminti, kad projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ finansuotas buvo pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetą „Aplinka ir darnus vystymas“. Pagal tinkamų finansuoti išlaidų finansavimo šaltinius minėtams projektams buvo panaudota 6 211 040,54 Lt (84,85 proc.) ES lėšų, 730 710,65 Lt - Valstybės biudžeto lėšos (9,98 proc.), pareiškėjų, Elektrėnų savivaldybė ir partnerių lėšos – 378 248,81 Lt (5,17 proc.). Tik prisijungti prie tinklų gyventojams reikia savo lėšomis. Ir, tikriausiai, niekas negalėtų prieštarauti, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimas yra ilgalaikė investicija į švaresnę buitį, gyvenviečių ekologinės situacijos pagerinimą bei paties sklypo vertės pakėlimą. Tiesa, gyvenviečių naujakuriai, kurių gatvės nepateko į projektą, dabar norėtų žinoti, ar ateityje bus vykdomi panašūs projektai, ar jiems reikia vietinę vandentvarką įsirengti. Jeigu įsirengs vietinę, tai vėl gali kartotis problemos – jie į vandentvarką antrą kartą investuoti nebenorės. „Darnaus vystymosi trūksta ne tik savivaldybėje , bet ir visoje šalyje“,- kalba vienas Kietaviškių naujakurys, besiruošiantis statyti namus.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.