Julija KIRKILIENĖ
Naujosios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas per metus gerokai padaugino darbo savivaldybės administracijai ir matininkams, bet sutaupė lėšų ir laiko žmonėms, norėjusiems žemę pasidalinti, pakeisti jos paskirtį ar pasistatyti nuosavą namą.
Detaliųjų planų rengimas – savivaldybės kompetencija
Elektrėnų savivaldybėje nuo sausio 1 d. administracijos direktorius pasirašė net 218 įsakymų dėl teritorijų planavimo. Nuo 2014 m. sausio 1 d. žmonėms, norintiems statyti namus, keisti žemės paskirtį ar padalinti žemes, nebereikia daryti ilgai užtrunkančių ir brangiai kainuojančių detaliųjų planų. Detaliuosius planus rengti dabar yra savivaldybės pareiga, o žmonėms liko tik pasinaudoti savivaldybių bendrųjų planų sprendiniais. Detaliųjų planų savivaldybės nebegali reikalauti ir iš investuotojų. Pavyzdžiui, Elektrėnuose pagal autostradą laisvo sklypo užstatymas dėl detaliųjų planų rengimo užsitęsė beveik penkerius metus. Pakeitus Teritorijų planavimo įstatymą, per gerą pusmetį Elektrėnų kraštovaizdį pagal autostradą papuošė du nauji komerciniai pastatai.
Vieniems darbo sumažėjo,kitiems – padaugėjo
Penktus metus Elektrėnų savivaldybėje veikiančios geodezinius matavimus atliekančios firmos „Inžinerijos centras“ vadovas Arminas Petrauskas sako, kad pakeitus Teritorijų planavimo įstatymą darbo gal sumažėjo architektams, dariusiems detaliuosius planus, bet padaugėjo darbo matininkams. Aktyviausiai, sako A. Petrauskas, žmonės pradėjo dalintis žemės sklypus. Matininkams tenka atnaujinti kadastrinių duomenų bylas ir po žemės sklypų dalinimo suformuoti sklypus. O žmonėms, nusprendusiems dalintis žemės sklypus ar keisti paskirtį, užtenka savivaldybės administracijoje parašyti prašymą, o paskui jau pasirinkti matininką, padėsiantį žemės sklypus suformuoti. O norint techninius projektus suderinti, taip pat nereikia laukti koridoriuose pas biurokratus – techniniai projektai derinami elektroniniu būdu.
Naudinga aplinkosaugai
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas sako, kad naujasis teritorijų planavimo rengimo sprendimas yra savotiškas balansas tarp žmogaus ir gamtos. Detalieji planai reikalingi tik didelėms teritorijoms, kuriose iš karto numatytos visos technologijos: kanalizacija, nuotekų surinkimas ir kt. Statantiems nuosavą namą nuotekų ir kanalizacijos techniniais projektais rūpintis nebereikia. Tai itin patogu tiek statytojams, tiek projektuotojams ar architektams: jie gali iškart matyti visumą, o ne atskiro sklypo detales. Pasak direktoriaus, Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo tikslas buvo užtikrinti darnią teritorijų plėtrą. Neracionalus ir chaotiškas teritorijų vystymas neatitiko šiuolaikinės žmonių gyvenimo kokybės, kenkė aplinkos darnai, vertingo kraštovaizdžio saugojimui, biologinei įvairovei, gamtos ir kultūros paveldo vertybių saugojimui.
Ir vis tik, nors ir labai supaprastėjo teritorijų planavimo darbai ir atlikimo terminai, nors įstatymas apima kompleksišką planavimą, bet žmonėms, planuojantiems įsigyti žemės sklypą, reikėtų pasidomėti Žemės ir miško naudojimo sąlygomis, kurios viešai skelbiamos tiek savivaldybėse, tiek internetinėje erdvėje. Nežinant tų sąlygų, nupirktame sklype gali prireikti papildomų investicijų, pavyzdžiui, elektros kabelių iškėlimui.
Su kaimynais pyktis nereikės
Dar vienas svarbus naujosios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos momentas – viešinimas. Pirkėjui, planuojančiam namus statytis vienkiemyje, būtinai reikėtų pasidomėti savivaldybės bendrojo plano sprendimais, kurie yra savivaldybėse ir skelbiami internete. Kai yra savivaldybės bendrasis planas, norint pakeisti žemės paskirtį iš karto galima prašyti techninių reikalavimų, taip pat ir internetinėje erdvėje sužinoti apie būsimus kaimynus. Ir jeigu naujo namo kaimynystėje bus pradėtas statyti viešiesiems poreikiams reikalingas objektas, ginčyti teritorijų planavimo dokumento nebebus prasmės. Pagal įstatymą ruošusios Aplinkos ministerijos pranešimus, vietoj sklypinio planavimo perėjus prie kvartalinio planavimo, atsirado galimybė teritorijų planavimus spręsti kompleksiškai. Taip įstatyme pasiektas viešojo ir privataus intereso balansas. Vykdant kompleksines teritorijų planavimo ir statybos teisės reformas sumažintos kaimynų ir viešojo intereso galimybės ginčyti planus.