Ar globosime vandens paukščius žiemą?

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 11 gruodžio 2014

Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ

imagesLietuvoje, artėjant pavasariui, minimos Vieversio, Gandro, Kovarnių ir Pempės dienos. Pastebėję tokią šventę kalendoriuje paprastai tiesiog nusišypsome. Tačiau ar žinote, kad Lietuvoje stebima tiek paukščių rūšių, jog jei kiekvienas turėtų po dieną, joms paminėti neužtektų ir metų? Bene labiausiai mums, ežeringos Elektrėnų savivaldybės gyventojams, pažįstami vandens paukščiai, kuriuos, ežerams šąlant, mielai lesiname.

Gulbės nebylės ir giesmininkės

Lietuvoje peri dvi gulbių rūšys: nebylės ir giesmininkės. Galbūt net nelabai jas ir skiriame, tačiau būtent gulbės nebylės ir yra dažniausiai mūsų stebimos ežeruose. Ar žinote, kad šie įstabūs paukščiai Lietuvoje apie XX a. vidurį buvo beveik išnykę? Gulbių nebylių populiacija išsaugota ir atkurta gamtininko Tado Ivanausko rūpesčiu.

2011 m. Lietuvoje buvo priskaičiuojama apie 1500 perinčių gulbių nebylių porų. Viena gulbių nebylių pora peri kažkur netoli Elektrėnų miesto paplūdimio, tad poilsiautojai jau kelintą vasarą stebi šių gulbių šeimyną, besiirstančią bene tarp besimaudančių žmonių. Šie paukščiai žmonių nebebijo ir nevengia, o gal net ir naudojasi proga iškaulyti skanesnį kąsnelį iš poilsiautojų.

Gulbės giesmininkės – rūšis, įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. 2010 m. Lietuvoje pastebėtos tik apie 80-90 perinčių giesmininkių porų. Jos yra baikščios, tad gyvena ramiose, nuošalesnėse vietose, tad ko gero, daugelis iš mūsų giesmininkių nė nebus matęs.

Antys lesa beveik iš rankų

Geriausiai mes atpažįstame didžiąsias antis, dažnai jas lesiname prie tvenkinių parkuose, ežerų pakrantėse. Jos žmonių beveik nebijo, lesa beveik iš rankų. Įdomu tai, jog kol didžiųjų ančių patelės peri ir slepiasi, vandens telkiniuose mes pastebime tik puošnius šios rūšies patinėlius, kurių yra net 3-4 kartus daugiau nei patelių. Todėl kartais mums gali susidaryti įspūdis, jog ančių populiacija Lietuvoje yra labai gausi.

Lietuvoje aptinkamos ir peri daugiau ančių rūšių, iš kurių kelios įrašytos į Raudonąją knygą: smailiauodegė antis, šaukštasnapė antis, urvinė antis ir pilkoji antis.

Neužšąlančiuose vandens telkiniuose gulbės nebylės, didžiosios antys ir net laukiai – į vištelę panašūs juodi vandens paukščiai – lieka ir žiemą, o sėkmingai peržiemoja tikrai ne be žmonių pagalbos.

Lesinti ar nelesinti?

Elektrėnų mariose yra vietų, kur per žiemą lieka neužšąlančių properšų, tad jose ir būriuojasi vandens paukščiai. Praeidami žmonės mėgsta paukščius palesinti.

Tačiau reikia žinoti, jog jeigu jau pripratiname paukščius gauti maisto iš mūsų rankų, o ne ieškotis patiems, teks paukščius globoti visą žiemą, ir kuo šalčiau, tuo maisto jiems reikia daugiau. Jeigu paukščius lesinti pamiršime, silpnesnieji gali žūti. Be to, jeigu jau pradėjome lesinti antis ir gulbes, reikėtų tą daryti iki tol, kol ištirpsta ledas, ir paukščiai gali laisvai išsiskirstyti į perėjimo vietas.

Vandens paukščius lesinti galima ne tik batonu, tačiau miežiais, avižomis, kviečiais, perlinėmis kruopomis, o ypač vertingos – daigintos sėklos. Lesalą patartina ne palikti ant kranto, kur jį gali išnešioti varniniai paukščiai, o berti tiesiog į vandenį, 5-10 cm gylio seklumose.

Beje, šie patarimai galioja ne tik lesinant antis ir gulbes, tačiau ir įrengiant lesyklėles kitiems paukščiams.

Paukščiai prišąla retai

Aplinkos ministerija informuoja, jog nuo gruodžio pradžios, paspaudus pirmiesiems šalčiams, vandens telkiniams ėmus dengtis ledu, sulaukta apie trijų šimtų skambučių. Žmonės susirūpino, jog vandens paukščiai prišalę ir negali paskristi. Iš tiesų, pagalbos reikėjo tik vienu atveju.

Gamtininkai teigia, kad vandens paukščiai ant pirmojo ledo gali saugiai snūduriuoti ir kelias dienas, tad pagalbą reikėtų kviesti įsitikinus, kad paukštis sužeistas ar ligotas.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.