De Raesų ir Broel-Pliaterių šeimų koplyčia-mauzoliejus Sabališkių kapinėse

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 3
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 04 gruodžio 2014

Raminta ČESNAUSKAITĖ

DSCF3457Lietuvoje sakralinis paveldas paprastai yra siejamas su didikų pavardėmis, kadangi jie dažniausiai būdavo bažnyčių, vienuolynų fundatoriais. Ne išimtis ir Elektrėnų savivaldybės šventovės: Vievio bažnyčią, tiek medinę, tiek vėliau mūrinę, statė Oginskiai, Kietaviškių bažnyčią pastatydino Leonardas Pacas ir t.t. Dabartinės Elektrėnų seniūnijos teritorijoje didikai buvo įsikūrę Abromiškių dvare, deja, bažnyčios nepastatė, tačiau paliko koplyčią Sabališkių kapinėse, vienintelį kultūros paveldo objektą miesto teritorijoje.

Abromiškių dvarininkai

Abromiškių dvarą 1571 m. pastatė Abrahamas Poniatovskis, nuo jo vardo kilo ir kaimo pavadinimas. XVII a. dvaras priklausė Bychovcų giminei, o XVIII a. dvaras atiteko prancūzų kilmės grafams de Raesams. Jų valdymo metu dvaras suklestėjo: rūmai buvo rekonstruoti, atsirado tvenkinys, didelis sodas, vasarą dvare vykdavo pokyliai, buvo rengiami literatūros vakarai, vaidinimai. Kazimierai de Raes 1840 m. ištekėjus už grafo Pranciškaus Broel-Pliaterio Abromiškių dvaras atiteko Pliateriams kaip jaunosios kraitis, 1854 m. mirus Kazimieros tėvui Vilhelmui de Raesui, Abromiškės tapo Broel-Pliaterių giminės nuosavybe.

Pliateriai – garsi Lietuvoje bajorų giminė, turinti grafų titulą ir savo herbą. Giminė susiskirsčiusi į dvi šakas: Broel-Plater ir Zyberg Plater. Broel-Pliateriai save kildino iš Šveicarijos Broelio vietovės. Į Lietuvą Pliateriai atvyko iš Livonijos (dabar Latvijos, Estijos teritorija), kur šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. Pliateriai kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vadovais dalyvavo karuose, už tarnybą jie gavo žemės ir įsikūrė Lietuvoje, turėjo dvarus Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje.

Pliateriai Abromiškių dvarą valdė iki 1937 m., po Pranciškaus Pliaterio mirties dvarą valdė jo žmona Kazimiera, o vėliau sūnus Vilhelmas. Jam mirus, 1912 m. Abromiškių dvaras atiteko žmonai Felicijai ir dukterims Irenai, Marijai, Olgai ir Idalijai.

Abromiškių dvaras garsėjo sukaupta lenkų bei prancūzų klasikų, istorinių knygų biblioteka, paveikslų kolekcija. Deja, po Pirmojo pasaulinio karo per žemės reformą dvaras išparceliuotas.

Dvarininkai de Raesai ir Broel-Pliateriai buvo laidojami Sabališkių kapinėse pastatytoje koplyčioje.

Koplyčios galiniame fasade įrengta laužytų formų, juodo šlifuoto granito memorialinė lenta, apjuosta profiliuotu tinko apvadu, viršuje dekoruotu trikampiu sandriku, su įrašu lenkų kalba:

„Ś. † P. / WILHELM i ANTONINA Z CHLEWIŃSKICH / UR. 1787 R. ZM. 1854 R./ de RAES UR. 1798 R. ZM. 1852 R. / JAŚ Hr. BROEL-PLATER / UR. I ZM. 5/VI 1882 R. / BOGDZIO / Hr. BROEL-PLATER / UR. 21/VI 1883 R. ZM. 16/1 1884 R. / WILHELM / Hr. BROEL-PLATER / UR. 10/III 1850 R. ZM. 27/X 1911 R.“ („Čia ilsisi Vilhelmas de Raes (g.1787–m.1854) ir Antanina (Chlevinskaitė) de Raes (g.1798–m.1852), Jasius Broel-Pliateris (g.ir m. 5/VI/1882),   Bogdzius Broel-Pliateris (g. 21/VI/1883–m.16/I/1884), Vilhelmas Broel-Pliateris (g. 10/III/1850–m.27/X/1911)“).

Sabališkių kapinių koplyčia

Bokštinės koplyčios – memorialiniai paminklai su šventųjų figūromis, kurių paskirtis – užtikrinti Dievo pagalbą vietos gyventojams, saugoti juos nuo dvasių, mūšių vietose, kapinėse ir šventoriuose pastatytos koplyčios buvo skirtos mirusiesiems atminti.

Daugelyje Europos ir ypač Vidurio Europos šalių mūriniai memorialiniai paminklai statyti dar pagonybės laikais ir žymėjo laidojimų vietas. Viduramžiais katalikiškose šalyse paminklai buvo statomi su kryžiais ir šventųjų statulėlėmis. Lietuvoje bokštinės koplyčios statytos iš degtų plytų ir aptašytų lauko akmenų, retai iš monolitinio akmens. Vienos koplyčios yra masyvaus mūro, kitos – tuščiavidurės. Iš išorės dažniausiai buvo tinkuojamos. Koplyčios viršuje paprastai būdavo stogelis su pritvirtintomis puošniomis geležinėmis viršūnėmis arba geležiniais ornamentuotais kryžiais. Mūrines koplyčias statydavo dvarininkai, turtingesni ūkininkai. A. Jankevičienės ir M. Kuodienės knygoje „Lietuvos mūrinės koplytėlės“ teigiama, kad nėra tikslių duomenų, kada Lietuvoje pradėtos statyti mūrinės bokštinės koplyčios, seniausios datuotos minimos XVIII a. Sabališkių kapinių koplyčia pradėta statyti XIX a. I pusėje kaip bažnyčios varpinė, o užbaigta kaip Abromiškių dvarininkų De Raesų ir Broel-Pliaterių antkapis. Koplyčioje laidota 1852-1911 metais. Vėlesniais metais čia buvo atliekamos įvairios pamaldos: vietiniai gyventojai rengdavo gegužines-birželines pamaldas, kartais būdavo aukojamos šv. Mišios. Dabar Sabališkių kapinių koplyčia atidaroma tik per Vėlines.

Sabališkių koplyčia yra kvadrato plano, dviejų tarpsnių, su laidojimo rūsiu, kuris šiuo metu užbetonuotas. Tinku dengtiems fasadams būdingos arkinės nišos su viršutinėje dalyje įkomponuotomis langų angomis, pusapskritimių sąramų arkinės angos. Tarpsnių pastogėse suformuoti tinkuotų plytų mūro profiliuoti karnizai. Piramidinį keturšlaitį stogą užbaigia meniškas ornamentuotas kryžius. Koplyčios perdenginiai – pirmo ir antro tarpsnių tinkuotų plytų mūro cilindriniai skliautai. Į patalpą veda metalinės dvivėrės, dekoruotos metalo juostomis durys su įstiklintu viršulangiu. Viduje buvęs medinis altorius keletą kartų nuo žvakių buvo užsidegęs, todėl vėliau išklotas plytelėmis, išlikusi sienų ir lubų tapyba (augalinė ornamentika su embleminėmis simbolinėmis kompozicijomis).

Kiekvienos bokštinės koplyčios pagrindinis akcentas yra viena ar kelios šventųjų figūros. Jų parinkimas priklausė nuo koplyčios statymo paskirties: jei norėta padėkoti už išgijimą ar apsisaugoti nuo ligų, joje pastatydavo šv. Roko skulptūrą, apsaugai nuo nelaimių vandenyje ties tiltais ir lieptais mūrydavo koplytėles su šv. Jono Nepomuko skulptūra, nuo ugnies saugojo šv. Florijonas. Daugelyje koplytėlių aptinkamos Kristaus, Dievo Motinos figūros. Šventųjų skulptūras saugodavo stogelis, jos buvo įrengiamos giliose nišose. Skulptūras paprastai kūrė profesionalūs skulptoriai, vėliau sunykusios skulptūros buvo keičiamos naujomis ar buvusių kopijomis.

A. Jankevičienės ir M. Kuodienės knygoje „Lietuvos mūrinės koplytėlės“ minima pirminė Sabališkių koplyčios išvaizda: „Pirmajame statinio tarpsnyje įrengta cilindriniu skliautu suskliausta koplyčia. Šis tarpsnis sudaro didoką tūrį su durimis ir piramidiniu, malksnomis dengtu stogu. Stogo viršūnėje stovi Dievo Motinos statula, kurią gaubia antrasis tarpsnis su didelėmis, atviromis arkomis visose keturiose pusėse“. Šiuo metu koplyčios stogas yra dengtas skarda, antro tarpsnio patalpoje yra medinė skulptūra „Skausmo vyras“.

Prie koplyčios išsaugojimo nemažai prisidėjo monsinjoras Česlovas Krivaitis, gimęs ir augęs Žebertonių kaime. 1992 m. koplyčia paskelbta regioniniu architektūros, dailės ir sakraliniu paminklu ir įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą. 2010 metais buvo parengtas koplyčios fasadų tvarkybos darbų projektas, bet nesant lėšų, projektas iki šiol liko neįgyvendintas.

Share

Komentarai   

 
0 #1 Shelli 2017-05-18 17:47
Смотрите лучше здесь:
ландшафтный дизайн (Fermin: https://goo.gl/LtSNQj)
https://goo.gl/Yb9s2S
Cituoti
 

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.