Ar Elektrėnų savivaldybė gali tapti žvejų rojumi?

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 13 lapkričio 2014

Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ

DSCF2198Žvejyba – kone kiekvieno Elektrėnų savivaldybės gyventojo hobis. Gyvename išties ežeringame krašte, tad norintiems žvejoti užtenka griebti meškeres ir nukulniuoti iki artimiausio vandens telkinio. Tik ar žuvų užteks visiems?

Ežerų kraštas

Elektrėnų savivaldybė yra viena vandeningiausių Lietuvoje – palyginti nedidelėje teritorijoje yra 106 ežerai bei kiti vandens telkiniai, kurių kiekvieno plotas didesnis negu 0,4 hektaro. Iš jų – 101 ežeras. Daugelis iš jų yra nedideli, pelkėtais krantais, o didžiausi ir giliausi – Elektrėnų marios, Vievio, Ilgio ir Vaisiečio ežerai.

Šiuose ežeruose veisiasi beveik visos mūsų kraštų ežerams ir kai kurioms upėms būdingos žuvys: kuojos, raudės, karšiai, plakiai, aukšlės, karosai, karpiai, lynai. Iš plėšriųjų žuvų čia daug ešerių, lydekų, sugaunama didelių ungurių ir šamų.

Šiltuose šiluminės elektrinės vandenyse labai gausiai ir greitai veši dumbliai ir kita povandeninė augmenija, todėl į marias buvo įleista žuvų, kurios minta dugno augalais – baltųjų ir juodųjų amūrų. Prieš keliasdešimt metų į Elektrėnų marias buvo įleisti ir amerikiniai šamai, vadinami katžuvėmis. Šių žuvų žūklautojai gaudyti atvykdavo iš visos Lietuvos, tačiau katžuvių dabar mariose tikrai nebepagausi – joms nepalankus mūsų klimatas.

Kur dingo žuvys?

Mokslininkai teigia, jog geriausia, kai ežerų ekosistemose apie ketvirtadalį visų žuvų sudaro plėšrūnai. Būtent į plėšriąsias žuvis ir krypsta daugumos žvejų dėmesys. Kokie šansai išsipildyti žvejų svajonėms Elektrėnų mariose?

Žvejų interneto forumuose galima rasti nuomonių, jog marios kadaise buvo be galo žuvingos, tačiau dabar žuvies populiacija smarkiai sumažėjo. Vieni žvejai dėl to apgailestauja, o kiti – priešingai – viešina nuotraukas, kuriose pozuoja prie šimtų sugautų žuvų. Principas „pagavai – paleisk“ jiems svetimas, jau net nekalbant apie tai, jog Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės griežtai nustato, kiek ir kokios rūšies žuvų galima sugauti vienos žvejybos metu, bei tai, kokio dydžio žuvys tai turėtų būti. Pavyzdžiui, lydekas, mažesnes nei 45 cm, reikia paleisti.

Tarp žvejų mėgėjų taip pat sklinda gandai apie nedorėlius, kurie marias tiesiog košia tinklais. Kai kurie taip elgiasi net per daug nesislėpdami – tiesiog dienos šviesoje. Be to, ko gero nemažai žuvų sumedžioja ir ne taip seniai Elektrėnų savivaldybėje užsiveisę kormoranai.

Kyla natūralus klausimas, ką daryti, kad Elektrėnų savivaldybės ežerai netaptų bergždi? Juk Lietuvoje jau yra nustekentų vandens telkinių, kuriuose tikimybė sugauti žuvį tokia pati, kaip ir žvejojant vonioje.

Žvejų rojus

Aplinkos ministerija du rajonus – Molėtų ir Zarasų – išrinko tam, kad juose būtų sukurtas žvejų ar žvejybos rojus.

„Žvejų rojus“ – tai ežeringa teritorija, kurioje įvairias paslaugas žvejams teiktų kaimo turizmo sodybos, būtų galima išsinuomoti valtis, žvejybos gidą, visą reikiamą žvejybos įrangą, o nusprendus, kokios žuvies šiandien norėsite, vykti prie tos rūšies žuvimis knibždančio ežero.

Kaip skelbia Aplinkos ministerija, Molėtų rajono ežerai jau pradėti įžuvinti: į Bebrusų, Baltųjų Lakajų, Galuonų, Išnarų, Stirnių ir kitus ežerus suleista 52700 vnt. šamų, 25000 vnt. lynų, 6000 vnt. karpių, 17000 vnt. sterkų. Lapkričio mėnesį Molėtų rajono ežerai pagausės šiųmetėmis lydekomis.

Aplinkos viceministro Lino Jonausko teigimu, pagrindiniai kriterijai renkantis savivaldybes „Žvejų rojui“ buvo vandens telkinių plotas, žuvų įvairovė, esama infrastruktūra. Būtent dėl to pasirinkti ežeringieji Molėtų ir Zarasų kraštai, o, pavyzdžiui Lazdijai, liko nuošalėje dėl intensyvios verslinės žvejybos.

Gali prisidėti kiekvienas žvejys

Nors Elektrėnų savivaldybė ir netapo „Žvejų rojumi“, Aplinkos ministerija žuvų populiacijos gausinimu pasirūpino ir mūsų ežeruose.

Už pinigus, surinktus už mėgėjų žvejybos leidimus, vykdoma intensyvi įžuvinimo programa. Pagal šį planą, žuvų padaugės ir Elektrėnų mariose, Dysnų, Platelių, Sartų, Galuonio, Vievio, Riešės, Želvos, Obelijos, Asvejos, Galvės, Amalvo, Jiezno, Grūdos ir kituose ežeruose.

Su gamtos ištekliais, jei nenorime jų prarasti, reikia elgtis išmintingai. Tam yra sukurtos mėgėjiškos žvejybos taisyklės, todėl tarp žvejų populiarėja mada sugautą laimikį paleisti.

Žvejai mėgėjai taip pat neturėtų būti pakantūs brakonieriams. Gyventojai, pastebėję pažeidimus, apie juos turėtų nedelsdami pranešti to regiono, kuriame pastebėtas pažeidimas, aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai ar rajono agentūrai.

Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos tel. 8 686 49176, 8 614 95287, 8 682 35014, 8 662 37957, 8 618 69973, 8 618 42911, 8 662 53358.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.