Šiluma kaulų nelaužo, bet ir nekvepia

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 30 spalio 2014

Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ

aplinkaAr kada nors pastebėjote pilką debesėlį, atšalus orams pakimbantį virš autonomiškai besišildančių namų rajonų? Žiemą išėję į lauką Vievyje, Semeliškėse ar Abromiškėse įkvėpsime ne gryno oro gurkšnį, o užuosime iš kaimynų kaminų besiliejančio dūmelio kvapą.

Kokiu oru kvėpuojame

Elektrėnų savivaldybėje yra daugiau kaip keturi tūkstančiai gyvenamųjų pastatų ir dar pusė tiek negyvenamųjų. Ar įsivaizduojate, kiek kuro reikia sudeginti, kad visą žiemą jų radiatoriais cirkuliuotų karštas vanduo?

Aplinkos apsaugos agentūra kiekvieną žiemą miestuose fiksuoja bene dvigubai padidėjusią oro taršą. Iš tiesų, šaltuoju metų laiku oro užterštumas gyvenvietėse padidėja būtent dėl šilumą gaminančių įrenginių – buitinių katilinių ar individualių namų šildymo krosnių, kuriose kūrenama anglis – intensyvesnio darbo. O besišildant ir stengiantis bet kokia kaina sutaupyti, nevengiama sukūrenti ir atliekas. Be to, kuo šaltesnės dienos, kuo kaitriau kūrenama, tuo didesnė tampa teršalų – kietųjų dalelių – koncentracija mūsų aplinkos ore. Kietosios dalelės ir kiti aplinkos teršalai gali sukelti kvėpavimo organų ligas – bronchitus, bronchinės astmos priepuolius, kitas plaučių ligas.

Daugiabučiams namams Elektrėnuose ir Vievyje šiluma teikiama centralizuotai. Tačiau oro taršos dėl to neišvengta. Elektrėnų elektrinė buvo antra 2011 m. daugiausiai teršalų į aplinką išskyrusia energetikos sektoriaus įmone: tais metais elektrinė į aplinką išmetė 742,477 tonų teršalų. Ilgus metus elektrinėje buvo deginamas mazutas, o būtent šis kuras yra vienas taršiausių.

Deja, oro kokybės tyrimų stotelės Elektrėnų savivaldybėje nėra, tačiau kietųjų dalelių, smalkių, sieros dioksido ir kt. koncentracijos pokyčius ir prognozes didžiuosiuose miestuose bei regionuose galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje. Šie duomenys padės susidaryti įspūdį apie tai, kokiu oru kvėpuojame ir mes.

Ką galiu padarytiaš pats?

Žinoma, didžiausią įtaką klimato kaitai daro pramonė, transportas, gyvulininkystė. Tai didžiausi oro teršėjai, dėl kurių atmosferoje kasmet didėja anglies dioksido, metano, kietųjų dalelių koncentracija.

Galime baksnoti pirštais į kaltuosius, o patys tuo metu savo katiluose kūrenti anglį ar net atliekas. Ir kūrenti taip, kad pro pastatų plyšius garuotų – juk šiluma kaulų nelaužo. Visgi taip beatodairiškai besielgdami mes ne tik įnešime savo indėlį į klimato kaitą, bet dar ir privalėsime plačiai atverti pinigines. Juk kuras ir šilumos neefektyvus naudojimas kainuoja. Ar ne geriau daryti viską, kad sutaupytumėme, o dar ir kvėpuotumėme grynu oru?

Tam 2009 m. buvo sukurta Klimato kaitos specialioji programa. Trumpai tariant, programa skirta pasirūpinti, kad didieji teršėjai atsakingai žiūrėtų į savo indėlį į aplinkos taršą bei už ją mokėtų, o gauti pinigai patektų gyvenamiesiems pastatams. Svarbiausi programos prioritetai: gyvenamųjų namų modernizavimas ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo šildymui skatinimas. Dabar trumpai aptarsime dar kelis paprastus būdus, kaip pačiam efektyviau naudoti šilumos energiją.

Kad namuose būtų šilčiau, pasirūpinkime buto, laiptinės bei rūsio langų, lauko durų sandarumu. Praneškite savo namo administratoriui, jei manote, kad reikia užtinkuoti siūles ar pašiltinti namo stogą. Radiatoriai namuose neturėtų būti užstatyti baldais, o kad jų šildymas būtų efektyvesnis – už jų prie sienos galima įtaisyti atspindinčią šilumos izoliaciją. Radiatorių neturėtų dengti storas dažų sluoksnis. Nustatyta, kad daugiau šilumos į aplinką išspinduliuoja tamsesne spalva dažyti radiatoriai.

Turbūt daugelis girdėjo ir apie pirmuosius renovuojamus daugiabučius Elektrėnuose ir Vievyje (jų sąrašą galima rasti Elektrėnų komunalinio ūkio interneto svetainėje). Apie tai, kaip vyksta renovacija visoje Lietuvoje, galite pamatyti Aplinkos ministerijos tinklalapyje pateikiamame interaktyviame renovacijos žemėlapyje. Be to, Aplinkos ministerijos tinklalapyje rasite ir atsakymus į dažniausiai apie daugiabučių namų renovaciją užduodamus klausimus.

Žinoma, individualių namų savininkams taupyti šilumą yra kur kas lengviau – juk pasirūpinti namo apšiltinimu ir modernizavimu yra žymiai paprasčiau, kai šeimininkas esi pats vienas.

Aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimais, šildymo prietaisų temperatūrą sumažinus vos 1°C arba nustačius termostatą dar mažesnei temperatūrai nakčiai arba darbo valandomis, kada jūsų nebūna namie, išlaidos šildymui gali sumažėti net ketvirtadaliu.

Daug priklauso ir nuo šildymo būdo, tačiai pigiausias būdas ne visada yra pats geriausias. Kūrenant kietu kuru ne tik nepatogu, nes reikia nuolat sekti temperatūros svyravimus, bet ir gerokai teršiamas oras. Tokį kurą kūrenantys namų šeimininkai puikiai žino, kaip dažnai reikia valyti dūmtraukius. Tad įsivaizduokime, kiek suodžių tuomet patenka į mūsų aplinkos orą. Gal tuomet geriau pamąstyti apie draugiškesnes aplinkai alternatyvas, tokias kaip elektrinis katilas, geoterminis šildymas ar kt.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.