Daug metų praėjo nuo tų laikų....

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 24 spalio 2014

IevaDaug metų praėjo nuo tų laikų, kai buvo statomos pilys, tvirtovės ir kiti gynybiniai pastatai, padėję išgyventi sunkius istorijos laikotarpius.

Gaila, bet daugumą jų sugriovė ir sudegino mūsų protėvių priešai, nepalikdami mums atsiminimų, kitus palietė negailestingas laikas, tik keletas išliko iki šių dienų. Griuvėsių vietose liko įvairių formų, dydžių piliakalnių, tačiau pasitaikė ir tokių, kurie buvo taip stipriai deformuoti, kad net patyrusiam archeologui buvo sunku juos atpažinti. Nors iš pradžių atrodo, kad piliakalniai yra tik paprastos kalvos, išsiskiriančios savo forma ar dydžiu, jos yra kur kas daugiau. Jos slepia senolių prisiminimus, saugo turbūt niekam neišaiškinamas paslaptis bei turtus, kurie vilioja ne tik turistus, bet ir turtų ieškotojus. Lietuvoje yra apie 840 piliakalnių, ir beveik kiekvienas turi savo legendą.

Perskaičiusi Giedriaus Kazlausko informaciją laikraštyje, susidomėjau piliakalnių istorija ir nusprendžiau pasidomėti vietos piliakalniais. Sužinojusi, kad Strėvos vidurupio teritorijoje esą 7 piliakalniai, apklausinėjau vietos gyventojus ir išgirdau vieną įdomią legendą apie Paalkių piliakalnį.

Dar XV a. kai LDK valdė didysis kunigaikštis Vytautas ir kai LDK teritorija driekėsi nuo jūros iki jūros, toje vietoje, kur dabar yra Paalkių piliakalnis, rikiavosi gynybinių pilių eilės, saugančios šalį nuo priešų iš Rytų. Jose viešėdavo turtingieji ir patys tėvynės valdovai, švęsdavę didžiules ir iškilmingas puotas. Karių ten visuomet būdavę daug, tačiau ėmė puldinėti gimtinę kryžiuočiai, kunigaikščiui prireikė visų pajėgų šalies vakaruose, todėl šioje gyvenvietėje jų liko vos kelios dešimtys. Vieną šaltą rudenį bešvęsdami turtingieji atsipalaidavo ir nekreipė dėmesio į nieką kitą tik į linksmybes, o kariai, saugoję vartus, buvo praradę budrumą. Tokia proga pasinaudojo klajokliai kazokai, kurie keliavo pro šalį, ir užpuolė pilis. Įvyko didelės grumtynės, kurias kaip bebūtų gaila, laimėjo užpuolikai, nes jų gretos buvo triskart didesnės. Jie užėmė tvirtoves, išgrobė visus turtus ir nepaliko jokių gyvų liudininkų. Nusprendę, kad nėra jokio tikslo ilgiau pasilikti čia, jie iškeliavo išniekindami ir sugriaudami visus pastatus bei jų įtvirtinimus, palikę tik žemių lygumas. Tačiau tingėdami kopti į paskutinę aukštą kalvą sraunių upių santakoje kazokai negriovė ten stovėjusio žvalgybos bokšto ir iškeliavo. Toje kadaise buvusioje stiprioje gyvenvietėje liko tik tas bokštas, o žmonės daugiau ten negyveno, tik užklysdavo pro šalį keliaujantys klajokliai. Laikui bėgant sugriuvo ir tas bokštas, liko tik piliakalnis, bylojęs apie stiprią gynybinę sieną, saugojusią LDK nuo slavų atakų.

Ieva Kasperavičiūtė,

Vievio gimnazijos žurnalistų būrelio narė

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.