Laiko pirštai

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 24 spalio 2014

Ona Kulbokienė

KNYGOS PRISTATYMEkulbokieneLaiko pirštai –

Metų stoty kiekvienoj

Po mažą žiupsnelį

Žarsto ir barsto prisiminimus

Ant gyvenimo bėgių nuogų...

O ant pirštų galų

Palieka... nuospaudas...

Bijai atsigręžti –

Gal kas grūmoja

Iš už apleistų

Pilkapių, pilių, piliakalnių...,

Kuriais kažkada ėjo, skubėjo žmonės...

Laikas bėga nenumaldomai, nors sakoma, kad laimingi valandų neskaičiuoja. Šiame susvetimėjusių žmonių pasaulyje šalia viskas: meilė, pyktis, paklydimai, pavydas, melas, kerštas. Bet ar dažnai susimąstome, kad tos žmogiškosios savybės atsirado kartu su žmogumi, kaip skelbia tikėjimas, nuodėmė atsirado kartu su Adomu ir Ieva...

Jaunasis istorikas Giedrius Kazlauskas mus, eilinius rajoninio laikraščio „Elektrėnų kronika“ skaitytojus privertė susimąstyti, kad šiame žemės lopinėlyje, kuriame dabar gyvename mes, žmonės nuo seno dirbo žemę, augino vaikus, mylėjo ir svajojo... Giedriaus surinkta medžiaga apie senovės Strėvos vidurio teritoriją, piliakalnius, radinius, mus nukelia į praeitį ir priverčia sustoti, pamąstyti. Laiko pirštai kiekvienoje metų stotelėje pasiglemžia senolius kartu su jų prisiminimais. O juk kiekvienos kartos svarbiausia misija turėtų būti savo gyvenimo istoriją, įvykius perduoti ateinančiai žmonijai. Bet ko galbūt nepadarė savo gyvenimo tarpsnyje gyvenę žmonės, padarė Giedrius Kazlauskas. Į vieną vietą Elektrėnų savivaldybės senovės istorijos dar niekas nebuvo sudėliojęs. Tiek aš pati, tiek kiti laikraščio skaitytojai papildėme žinių bagažą apie savivaldybės įtvirtintas ir neįtvirtintas gyvenvietes, kapavietes, piliakalnius, papročius ir kt. Giedriaus surinkta medžiaga ir mane paskatino skaityti, mąstyti, kalbėti ir rašyti apie tai, kad žmogaus teisingas gyvenimas, išmintis, ryšys su gamta yra daug svarbesnės vertybės už beprasmius karus. Kiekvienas žmogus, kuriam nuo senovės skirta gyventi tame žemės lopinėlyje, ją privalo saugoti ir dirbti savo vietovės naudai ir gerovei, vadovaujantis meile... Jaunojo istoriko surinkta medžiaga dar kartą verčia žmones pamąstyti apie tai, kad mes kaip ir mūsų protėviai, norime čia taikiai gyventi ir dirbti. Šiame įtemptame politikos laikotarpyje mums svarbu, kad nedraugiškų šalių politikai žinotų, kad mums mūsų Lietuva yra per daug brangi, per daug garsi savo senove, kad galėtume ją leisti niokoti svetimšaliams, kad galėtume kažkam perleisti šeimininko valdžią. Tai dar kartą patvirtino jaunasis mūsų savivaldybės gyventojas G. Kazlauskas, visiems savo kraštą mylintiems skaitytojams padovanojęs neįkainojamą dovaną – surinktą istoriją. Ačiū tariu jam už darbštumą, kruopštumą, meilę savo krašto praeičiai ir motinai gamtai. Linkiu jam savo gyvenimą pragyventi taip prasmingai, kaip jį pradėjo. Taip pat noriu padėkoti Kultūros tarybai prie Kultūros ministerijos, remiančią tokius prasmingus projektus. Taip pat, manau, ir kitų skaitytojų vardu verta padėkoti laikraščiui „Elektrėnų kronika“, konkursui pateikusiam apgalvotą ir reikšmingą projektą „Skaitau, mąstau, kalbu, rašau...“. Tikiu, kad šis projektas yra pirmas, bet ne paskutinis, ir skaitytojai dar turės daug progų pasigilinti į savo krašto praeitį bei ją įvertinti.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.