Vievyje – paveldo gintarėlių, poezijos ir dainų vaivorykštė

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 02 spalio 2014

1 DSC02326Dažnai mus sudomina vietos bendruomenės, bibliotekos, kultūros centro, muziejaus ar mokyklos vieši renginiai. Atidėję į šalį nesibaigiančius buities rūpesčius, šventiškai nusiteikę patraukiame į dvasinės atgaivos salą...

Panašiai nutiko šių metų rugsėjo 23 d. popietę, kurios liudininku tapau ir aš. Tądien šiek tiek nusivylęs grįžau iš kelionės po Kaišiadorių rajoną. Ruošiantis paminėti Tarptautinę mokytojų dieną, ketinau sudominti žiežmarėnus tarpukario miestelio žymių mokytojų E. M. Smetonaitės (būsimos generolo S. Raštikio žmonos), K. Bajerčiaus–Garibaldžio, kraštiečio Andriaus Čiurinsko – Rainių žudynių kankinio, A. Veličkienės, gimusios Žiežmariuose, XX a. 6–7 dešimtmečių Žiežmarių vidurinės mokyklos pedagogės Bronės Butkevičienės, kurią tėviškėnai ignaliniečiai paskelbė žuvusia 1945 m. jai partizanaujant, paveldu. Man nepavyko. Tenykščiai kultūrininkai guodėsi, girdi, dabar net senjorai susiėję mieliau patrepsi, pajuokauja, dainą užtraukia, drauge arbatą gurkšnoja, o praeities vertybės jų „neužkabina“.

Grįždamas iš istorinės atminties gaivinimo misijos, pavakaryje užsukau į Vievyje numatomą pristatyti jau gana plačiai nuskambėjusią Onos Rasutės Šakienės knygą „Buvom“ ir jos tapybos parodą. Tą didelės apimties originaliai parašytą knygą keletą kartų skaičiau Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. Žinojau iš „Elektrėnų kronikos“, kad ją su nepaprastu dėmesiu sutiko Abromiškių, Semeliškių ir kitų seniūnijų gyventojai. Nekilo abejonių dėl tokio dėmesio autorei ir jos darbui. Norėjosi visa tai savo akimis pamatyti, juolab kad ta knyga Vievyje jau antrąsyk pristatoma.

Buvo saulėtas rugsėjo antradienio pavakarys. Stabtelėjau prie dailaus žalio Vievio bibliotekos pastato. Viena po kitos, grupelėmis skubėjo šventiškai pasipuošusios moterys, rinkosi vyrai. Ir aš prisijungiau. Nedidelėje jaukioje bibliotekos skaitykloje puikavosi daug knygų, nemažai teminių parodėlių, o ant sienos rikiavosi O. R. Šakienės 12 tapytų paveikslų. Jau beveik visos kėdės užimtos. Svečiai šnekučiavosi, kažką aptarė su bibliotekininkėmis. Salės centre, ant stalelio, žvakelių apsuptyje, tarsi rengėsi prabilti įspūdinga Onos Rasutės knyga „Buvom“. 16 val. į mus prabilo D. Barusevičiaus pučiamos fleitos muzika, Vievio gimnazijos Žurnalistų būrelio (vad. mokyt. R. Kisnierienė) narės G. Andriulionytė ir K. Jarmakova eiliuotu žodžiu paskelbė Onos Rasutės Šakienės knygos ir tapybos darbų parodos pristatymo šventės pradžią. Su pasigėrėjimu buvo skaitomos Onos Rasutės eilės.

Lyg brangaus vėrinio karoliukus, subtiliai parinkdama žodžius apie šio vakaro viešnios O. R. Šakienės gimtąjį kraštą, jos gyvenimą, darbą, svajones, pasiekimus ir kūrybą lakoniškai, bet įtaigiai kalbėjo D. Grigonienė. Žodžiai susirinkusiuosius praturtina ne žinių gausa, o pagarbos ir meilės viešniai šiluma, gilaus apmąstymo aura.

Susirinkusieji dėmesingai klausėsi Elektrėnų savivaldybės mero K. Vaitukaičio kalbos. Ji buvo trumpa, bet daug pasakanti. Palyginęs Onos Rasutės ir savo vaikystę, sakė, kad gimtinė ir tėviškė – jiems brangiausias žemės kampelis, alsuojantis tėvų, senelių ir protėvių nemaria atmintimi, neįkainojamu paveldu, o „Buvom“ – tai ne šiaip knyga, ji šio krašto enciklopedija, kurią jis vis skaito, apmąsto, gaivindamas savo atmintį ir meilę darbštiems, narsiems ir kūrybingiems savo gentainiams.

O. R. Šakienė papasakojo apie savo vaikystę, pedagoginį darbą, kaip susidomėjo etnologija, paniro į muziejinį ir paveldo žinių rinkimo vajų, poetinę ir tapybos kūrybą. Džiaugėsi, kad surado nuostabių vienminčių mokslo bendruomenėje, kad jos ištisų dešimtmečių paveldo tyrinėjimo ir sukauptų duomenų publikavimo vaisius deramai pripažino ir nepašykštėjo paramos savivaldybės vadovai, bičiuliai, artimieji. Savo nuoširdų pasakojimą ji, padedama R. Važgelienės, palydėjo dainomis „Bajoraitė“ ir „Namo, rugeliai“.

Apie O. R. Šakienės knygą ir tapybos darbus gražiai atsiliepė ne vienas popietės dalyvis. Padėkos žodžius tarė Vievio kultūros centro direktorė A. Stepankevičiūtė, Tėvynės pažinimo draugijos garbės pirmininkas K. Račkauskas. Vievio bibliotekos vedėja I. Sūnelaitienė įteikė atminimo dovanėlių, Onutei – rašytinius lankytojų atsiliepimus apie jos tapybos parodą. Žurnalo „Šeimos sveikata“ vyr. redaktorė kraštietė M. Jančorienė ir visų gerbiamas jos tėtis J. Rinkevičius renginio dalyviams dovanojo šio žurnalo naujausių numerių. Vievio neįgaliųjų ansamblis „Ievaras“ (vad. D. Ramanauskienė) skambiomis dainomis ir romansais tarsi spalvinga vaivorykšte apgaubė visus, susilaukė karštų plojimų.

Onos Rasutės knygos „Buvom“ ir parodos pristatyme dalyvavo Vievio šviesuolis, buvęs mokytojas V. Mačiulis, 2013 m. pelnęs Elektrėnų šviesuolio titulą tautodailininkas R. Skorupskas, kiti Kazokiškių ir aplinkinių seniūnijų bei gyvenviečių kultūrai prielankūs inteligentai ir sodiečiai.

Dr. Kazys Račkauskas,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.