Pergalės prieš komunizmą simbolis

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 02 spalio 2014

Ineta BRICAITĖ

IMG 4101 1Elektrėnai ilgą laiką buvo miestas, kuriame nesigirdėjo varpų gaudesio. Nors čia per beveik 30 metų pastatyta visko, pradedant viešąja pirtimi, baigiant „Vaikų pasauliu“, maldos namams vietos čia neatsirado. Tokie jau laikai buvo – komunizmas, paremtas ateistine-materialistine ideologija. Tačiau tiems ydingiems laikams pasibaigti padėjo ne kas kitas, o katalikybė. Ilgą laiką tyliai, pogrindyje, bet aktyviai ir taikliai Bažnyčia dirbo tam, kad sovietmetis baigtųsi. O komunizmu alsuojančiuose Elektrėnuose išdygusi bažnyčia buvo pats geriausias įrodymas, kad tikslas pasiektas.

Meldėsi Vievyje ir Kietaviškėse

Elektrėnuose tų, kurie norėjo pasimelsti, buvo visada. Tuo metu, kai buvo statomi Elektrėnai, iš Sibiro glūdumų kaip tik pradėjo grįžti tremtiniai. Senuosiuose namuose jie dažnai jau neberasdavo prieglobsčio, o ir naujose vietose įsitvirtinti buvo sunku – „liaudies priešo“ statusas kliudė įsidarbinti ar išlikti įsidarbinus kad ir prasčiausioje darbovietėje. Tačiau Elektrėnai jiems pasiūlė prieglobstį – čia reikėjo darbininkų, o elektrinės direktorius į tremtinius nežiūrėjo kaip į priešus, leido jiems naujame mieste įsikurti.

Būtent tremtiniams, kuriuose dar gyva buvo gili tarpukario ar tėvų tremtyje perduota katalikybė, labai trūko šventovės mieste, todėl melstis jie keliaudavo į Kietaviškes, Vievį. Naujame mieste retai kada galima buvo išvysti senolį – čia susirinko fiziškai aktyviausi ir stipriausi darbui elektrinėje – jaunimas. O jaunuoliams tikėjimas, kaip įprasta, yra ne svarbiausias dalykas. Taip pat mieste buvo likę nemažai slavų iš kitų Tarybų Sąjungos šalių. Jiems katalikybė buvo tolima, o ir savą religiją – stačiatikybę – politika vertė pamiršti.

Todėl sovietiniais metais bažnyčios poreikis buvo ne toks didelis, kad pagal komunistišką tvarką sustyguotame mieste kas nors dėl to keltų bangas. O ir baimės buvo daug. Tyliai nuvažiuodavo į gretimų gyvenviečių bažnyčias ir tiek. Tremtiniai džiaugėsi bent darbą ir namus turėdami, bažnyčios prašyti nė nedrįso.

Prieš komunizmą su krikščionybe

Tačiau kai lietuviai iš savo šalies pradėjo vyti okupantus, komunizmas žmonėse imtas rauti su šaknimis. Viena iš svarbiausių komunizmo idėjų – ateizmas – tapo nebe primygtinai siūlomu gyvenimo būdu, o pasirinkimu. Nors Lietuvos Respublikos konstitucijoje įrašyta, kad valstybinės religijos šalyje nėra, katalikai, jau prasidėjus Atgimimui, galėjo nebesislapstyti. Devintame dešimtmetyje vėl buvo atidaromos bažnyčios, kurias sovietai buvo pavertę sandėliais, savo kryžius aukštyn kėlė ir naujos šventovės.

Bažnyčia tada susilaukė daug palaikymo ir dėmesio iš žmonių ir dėl to, kad visuomet komunizmas ir krikščionybė buvo skirtingose barikadų pusėse, todėl norint pasipriešinti komunizmui, pakeliui buvo eiti su krikščionybe.

Septyni krikščionybės šimtmečiai

1988 metais elektrėniškiai surinko apie 2 tūkstančius parašų po prašymu leisti mieste statyti bažnyčią. Jau po metų klebonu paskirtas kun. Jonas Sabaliauskas, nors nei bažnyčios, nei parapijos formaliai tada nebuvo. Parapija įsteigta dar po metų – 1990 m.

Tačiau tai, kad bažnyčios nebuvo, netrukdė elektrėniškiams melstis. Pirmosios mišios aukotos Elektrėnų valgyklos salėje, vėliau gyventojai rinkdavosi melstis į Komunalinių įmonių kombinato (dabar Elektrėnų komunalinio ūkio) antro aukšto salę.

Bažnyčios statybos pradėtos 1990 m. Tada Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis pašventino būsimos bažnyčios kertinį akmenį. Tačiau statybos užtruko – bažnyčia konsekruota tik 1996 m. Jau po metų jai prisireikė remonto. Šv. Mišių metu vėtra nuvertė du pilonus, kurie yra pagrindinė bažnyčios fasado puošybos ir išskirtinumo dalis. Pilonai ir arka tarp jų simbolizuoja septynis krikščionybės Lietuvoje šimtmečius. Jie atstatyti tik 2004 m.

Bažnyčios apsidėje – prisikėlusio Kristaus skulptūra, bažnyčios titulo - „Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės“ skulptūra yra kairėje bažnyčios pusėje įrengtoje koplyčioje. Abi skulptūras kūrė skulptorius Stanislovas Kuzma.

Gražu ne kiekvienam

Bažnyčia pastatyta pagal architekto Henriko Kęstučio Šilgalio projektą. Modernios architektūros bažnyčia, iškilusi monotoniško miesto panoramoje, tapo Elektrėnų simboliu. Statinio vidaus erdvė perdengta cilindriniu skliautu, kuris pereina stilizuotas trikampes liunetes, remiasi į neorderines kolonas, puskolones su laiptuotais kapiteliais. Apsidė ir šoninės koplyčios – laužytų formų tūriai, apšviesti natūralia, pro langus ir stoglangius sklindančia šviesa. Bažnyčios lubos dekoruotos stačiakampėmis dekoro plokštėmis.

Moderni bažnyčia ne kartą buvo kritikuota. Teigiama, kad pirma klaida, kurią padarė architektas – nesilaikė pagrindinio architektūros principo – pastatas visų pirma turi būti tvirtas ir saugus, o tik po to gražus. Antra, kritikai sako, kad statinių kompleksas – bažnyčia ir portalo bokštai – nedera tarpusavyje, kaip nedera ir masyvi bažnyčios architektūra su grakščiomis ir manieringomis skulptūromis bei šviestuvais.

Share

Komentarai   

 
0 #2 Smithg437 2016-12-06 12:02
We're a group of volunteers and starting a new scheme in our community. fekeekbdckkdeec g
Cituoti
 
 
+2 #1 Gedas 2014-10-05 08:50
visiem valdininkam siekiantiem gerbiamo Prano
Noreikos medalio siulyciau nurimti,kazka pastatyti ir saskaita ant gyventoju peciu uzmesti daug proto nereikia pas P.Noreika buvo pinigu surandama ,be nuostuoliu paprastiem darbininkam,tai p kad straipsnis reklama valdantiesiems ir nei laso daugiau.
Cituoti
 

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.