Ryškus didžio meno atspindys

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 25 rugsėjo 2014

Ineta BRICAITĖ

IMG 0689Kazokiškėms pasisekė – nuošalyje įkurta šventovė išsaugojo dominikoniško meno ir architektūros sintezę, kai dominikonų centras – Paparčiai – caro įsakymu buvo sulyginti su žemėmis, o jo meno kūriniai išbarstyti po apylinkes. Ten nebeliko nei griuvėsių, nei liturginio inventoriaus. Pastatarasis pasklido po aplinkines bažnyčias, o iš išvartytų mūrų statyti ištisi miestai. Kazokiškės yra tarsi mažas, bet ryškus lietuviškos dominikoniškos tradicijos atspindys. Pagal tai, kas liko šioje nuošalioje kaimo bažnyčioje, galima spręsti apie galingą vienuolijos centrą.

Kaimo šventovės interjerą iki šiol puošia seni ir vertingi meno kūriniai. Ypatingai maldininkų mėgiami ir garbinami paveikslai „Švč. Mergelė Marija Nugalėtoja“ („Švč. Dievo Motina su Kūdikiu”), „Šv. Jonas Krikštytojas” ir „Šv. Kazimieras”. Seniausias iš jų yra Dievo Motinos atvaizdas, kurį 1680 m. po studijų Romoje į Lietuvą parvežė dominikonas Liudvikas Skickis. Šis paveikslas yra Neapolio stebuklingo Marijos de Victoria (Nugalėtojos) paveikslo kopija.

Švč. Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdą puošia gausiai aukoti sidabriniai votai. Pastarieji ilgainiui buvo perdirbti į kalinėtą aptaisą ir karūną. J. Vaišnoros teigimu, 1743 m. šios sidabrinės vertybės buvo pavogtos ir parduotos Skarulių žydams. Dabar paveikslą dengiantis kalinėtas rūbas yra XVIII a. II pusės meistrų darbo.

Jau minėti paveikslai „Šv. Jonas Krikštytojas” ir „Šv. Kazimieras” įtaisyti šoniniuose altoriuose. Be šių trijų, XIX a. dokumentai aprašo kitus bažnyčioje buvusius tapybos darbus: „Rožinio Švč. Mergelė Marija”, „Nukryžiuotasis”, „Marija Sopulingoji” („Skausmingoji Dievo motina“), „Šv. Vincentas Ferarietis”, „Šv. Kotryna Sienietė”. Tai – vis dominikonų garbinami siužetai ir šventieji.

Vos pastačius Kazokiškių bažnyčią, Popiežius Pijus VI jai suteikė visuotinius atlaidus per Sekmines, Šv. Jono Krikštytojo gimimo ir mirties dienomis, per Rožinio Švč. M. Marijos ir Šv. Kazimiero šventes. Daugiausiai Kazokiškės piligrimų buvo lankomos per Sekmines, kurios čia švenčiamos buvo 3 dienas. Per šiuos atlaidus į mažą kaimelį susirinkdavo net iki 20 tūkst. žmonių. O tris dienas atlaidai truko ir XX a., kas tuomet buvo labai reta.

Vienas įspūdingiausių tapybos darbų bažnyčioje (vien tik savo dydžiu – aukštis 246 cm, plotis – 141 cm) – bažnyčios ir Paparčių vienuolyno fundatoriaus Stanislovo Beinarto portretas. LDK iždininko atvaizdas bažnyčioje buvo visą laiką: pirmasis, tapytas apie 1600 m., bėgant laikui sunyko ir teko jį pertapyti. Tai padarė dailininkas A. Samolevičius 1922 m. Apie paveikslo pertapymą pažymima kitoje portreto pusėje. Kaip rašo menotyrininkas Saulius Mikėnas, S. Beinarto, stovinčio šalia stalelio su krucifiksu, figūra statiška, frontali, plokštuminė, netaisyklinga. Vyrauja pilkšvos spalvos. Paskutiniai paveikslo pakeitimai daryti 1965 m., tai matyti iš paveikslo apačioje įrašytos datos.

Vieną iš 4 šoninių altorių puošia „Šv. Jono Krikštytojo“ paveikslas. Jo meninė vertė itin didelė. XVIII a. pab., baroko metu tapytas paveikslas savo realistiškumu išsiskiria iš kitų to meto bažnytinės dailės darbų. Pasak menotyrininko Sauliaus Mikėno, šv. Jono Krikštytojo figūra grakšti, formos plastiškai modeliuotos šviesos šešėliais. Šventasis vaizduojamas sėdintis uolose, apsirengęs kupranugario oda, rankoje laikantis kryžių su vėliava, šalia šv. Jono Krikštytojo – avinėlis, krikšto kriauklė. Realistiška aplinka ir erdvės iliuzija sukurta pasitelkiant linijinę, spalvinę ir toninę perspektyvą. Pasak S. Mikėno, paveikslo meniškumą lemia sudėtinga erdvinė kompozicija, spalvos estetizavimas, figūros ir aplinkos formų stilizavimas, detalių gausumas, išraiškingas, dekoratyvus šventojo atvaizdas. Paveiksle vyrauja raudonų, rudų, žalių ir auksinių spalvų tonai.

Netradiciškai Lietuvos bažnytinei dailei Kazokiškių švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje vaizduojamas ir Lietuvos globėjas šv. Kazimieras. Jo atvaizdas įkomponuotas kairiajame šoniniame altoriuje. XVIII a. pab. tapytas šventasis vaizduojamas kaip Lenkijos ir Lietuvos bajoras, šalia jo patarnaujantis žmogus laiko karališkuosius ženklus: karūną, skeptrą, mantiją. S. Mikėnas daro prielaidą, kad paveikslo autorius gali būti vietinis menininkas: „Sarmatiškas personažų tipažas, detalizuoto piešinio ir plastiško modeliavimo šviesos šešėliais derinimas su schemiškais figūrų judesiais ir kai kurių formų stilizacija rodo, kad autorius yra vietinis tapytojas“. Paveikslo spalvos šiltos, pilkšvos, vientisos. Vyrauja žalias, geltonas, rudas, rusvas koloritas.

Kitą, labiau nuo pagrindinio altoriaus nutolusį šoninį altorių puošia šv. Dominyko paveikslas. Šventasis čia vaizduojamas su knyga dešinėje rankoje, kairę ranką iškėlęs į viršų, tarsi pamokslaudamas. Paveikslo forma netradicinė – rėmai laužtiniai, paveikslo viršus siauresnis už apačią. Pasak dailės istorikės Audronės Arulienės, piešinys manieringas, formos grakščios, ryškiai modeliuotos, nors šventojo figūra transformuotų, prailgintų proporcijų.

Tolimiausiai nuo pagrindinio altoriaus esantis šonininis dešinysis altorius iš kitų išsiskiria – jį puošia ne tapybos darbas, kaip visus šoninius altorius, bet skulptūra. Ja vaizduojamas Nukryžiuotasis. Kaip spėja meno istorikai, kadangi XIX a. sukurtas „Nukryžiuotasis“ nėra visiškai proporcingų formų, skulptūra yra liaudies menininko darbas.

Virš šoninių altorių paveikslų „Šv. Jonas Krikštytojas” ir „Šv. Kazimieras” kabo po vieną ovalų paveikslą. Dešinėje - „Skausmingoji Dievo motina“, kairėje - „Šv. Rožė Limietė“, Kryžiaus kelio stočių paveikslai XIX a. antros pusės, vienos stilistikos ir apipavidalinimo.

Kazokiškių bažnyčia net keliais aspektais susijusi su popiežiais Pijumi V ir Pijumi VI. Kai bažnyčia buvo pastatyta, popiežiumi buvo Pijus VI ir jis suteikė visuotinius atlaidus. Popiežius Pijus VI Bažnyčiai vadovavo nuo 1775 iki 1799 m.

Kai Italijoje vyko įvykiai, po kurių buvo nutapytas „Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos“ paveikslas, kurio kopija puošia Kazokiškių šventovę, popiežiumi buvo Pijus V (1566 – 1572 m.). Būtent šis popiežius kvietė visus melstis Mergelei Marijai, kad europiečiai laimėtų prieš turkus laivų mūšyje. Kazokiškių bažnyčioje yra popiežiaus Pijaus V portretas, o viena iš altorių puošiančių skulptūrų – taip pat popiežiaus Pijaus V atvaizdas. Taip pat ši asmenybė artima Kazokiškėms ir dėl to, kad buvo dominikonas.

Paveikslas „Popiežius Pijus V“ ant drobės tapytas XIX a. pradžioje. Popiežius vaizduojamas iki juosmens, tamsiame fone, šiek tiek pasisukęs į kairę, su kryžiumi rankose. Pasak A. Arulienės, figūros proporcijos prailgintos, piešinys detalus, ryškus, formos modeliuotos šešėliais. Paveikslo apačioje įrašyta, kad tai – Pijus V.

XIX a. bažnyčios frontono viršų papuošė metalinis kryžius. Jis dar labiau paryškina fasado vertikalumą. Kryžiaus šakos gamintos iš skirtingo ilgio ir formų metalo juostų. Kiekvienos šakos pabaigoje – plokščios tulpės formos detalė. Kryžiaus viduryje – trikampis. Meno istorikas Valentinas Cibulskas rašo, kad šiam kryžiui būdingas išraiškingas siluetas, konstrukcijos ir dekoro darna, raiškus formų kontrastas.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.