Paveldo objektas - ir garbė, ir našta

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 3
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 18 rugsėjo 2014

Ineta BRICAITĖ

altorius1Trečią šimtmetį skaičiuojanti Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia gali didžiuotis turėdama daugybę į Kultūros paveldo sąrašus įtrauktų objektų. Tačiau šis faktas – ir džiaugsmas, ir našta parapijai, nes visiems meno kūriniams per daugiau nei du šimtus metų prireikia didesnės ar mažesnės restauracijos, o restauruoti kultūros paveldo objektus atsieina brangiau nei tokius pat, bet šio statuso neturinčius kūrinius.

Bebokštė vienanavė

Kazokiškių šventovė statyta baroko epochos pabaigoje, klasicizmo pradžioje, todėl statinys turi ir vieno, ir kito architektūrinio stiliaus bruožų. Jį projektavo architektas Augustinas Kosakauskas. Pasak menotyrininkės Silvijos Slaminskienės, Kazokiškių bažnyčios architektūra saikingų, primenančių renesansą, ankstyvojo klasicizmo formų, su baroko elementais, kaip ir būdinga XVIII a. paskutiniojo ketvirčio sakraliniams pastatams.

Bažnyčia nuo kitų skiriasi, kad neturi bokštų ir yra vienanavė. Anksčiau šalia bažnyčios stovėjo medinė varpinė, o dabar stovinti mūrinė 1937 m. suprojektuota inžinieriaus Bernardo Žintelio. Klebonu tuo metu čia buvo kun. Juozapas Čaplikas. Kadangi ir tais laikais Kazokiškių bažnyčia buvo itin vertinama dėl savo architektūrinių ir istorinių savybių, Statybos inspekcija kėlė varpinei aukštus reikalavimus, kad ši kuo labiau atitiktų bažnyčios architektūrinį braižą.

Varpinė taip pat nėra standartinė: ji buvo suprojektuota su laidojimo patalpa rūsyje, tačiau statant šiek tiek pakeista, prie dviejų tarpsnių kvadratinio plano bokšto atsirado priestatas, kuriame prieš laidojimą kažkurį laiką gulėdavo mirusysis.

Bažnyčios šventorių juosia akmeninė tvora, pastatyta XX a. pradžioje. Seniausioje Kazokiškių bažnyčios nuotraukoje (daryta apie 1905 m.) matosi, kad tuo metu šventorių juosia medinė tvora su mediniais vartais, o šalia jos stovi medinė varpinė, aplink bažnyčią auga pušys.

Kultūros paveldas – visas kompleksas

2007 m. Kultūros paveldo objektų sąraše atsirado naujas įrašas apie Kazokiškių bažnyčią. Čia rašoma, kad į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktas Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojo statinių kompleksas, kuriam priklauso bažnyčia, varpinė ir tvora su vartais. Vertingosios komplekso savybės – architektūrinės, sakralinės ir dailės. Iš viso kompleksas užima 8600 kv. m.

Tvoros ir vartų vertingosios savybės: tūrinė – erdvinė kompozicija (tvora suformuota penkiakampiu perimetru), fasadų architektūrinis sprendimas (klasicizmo stilistika), konstrukcijos (akmens mūras) ir pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis – sakralinė.

Varpinės vertingosios savybės: tūrinė – erdvinė kompozicija, aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinis sprendimas, konstrukcijos – akmens mūro tinkuotas cokolis, pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis – sakralinė, visuomeninė.

Bažnyčios vertingosios savybės: tūris (kompaktinis, su apside), aukštų išplanavimas (stačiakampio plano, vienos navos, su rūsiu), fasadų architektūrinis sprendimas (klasicizmo stilistikos architektūrinis sprendimas su vėlyvojo baroko elementais), konstrukcijos (juostiniai akmens – plytų mūro pamatai, plytų mūro sienos), patalpų architektūrinės detalės, pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis – sakralinė, visuomeninė.

Viso Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios pastatų komplekso, įskaitant ir kapinaites šventoriuje, vertingosios savybės: planavimo sprendiniai (skirtingų tūrių (bažnyčios ir varpinės) asimetrinė erdvinė kompozicija), įvairios išraiškos formos (antkapiniai paminklai), žemės ir jos paviršiaus elementai (lygus reljefas), pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis (sakralinė, visuomeninė).

Vargonai

Bažnyčios klebonas Afonsas Kelmelis pasakojo, kad į mišias Kazokiškėse iš Vievio groti atvažiuoja profesionalus vargonininkas, kuriam labai patinka groti šiuo instrumentu, jis tiesiog nenori nuo vargonų atsitraukti. Vargonai prieš keletą metų buvo restauruoti, o pagaminti jie 1905 m. pirmoje Lietuvoje garu varomoje vieno garsiausių Lietuvos vargonų gamintojo Martyno Masalskio gamykloje Panevėžyje. Šiuos vargonus užsakė tuometinis klebonas Jonas Bobkevičius.

M. Masalskis sumeistravo apie aštuoniasdešimt instrumentų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Jo instrumentų dispozicijose vyrauja charakteringi aštuonpėdžiai romantiniai balsai, tylūs, rečiau naudoti kitų lietuvių meistrų – fleitiniai Portunalflote 8’ ir strykiniai Viola d’orchestre 8’ registrai. Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčios vargonuose yra ypatingai retai sutinkamas Lietuvoje minkšto skambesio strykinis registras Silvestrina 8’.

Instrumentas puikiai pritaikytas Kazokiškių bažnyčiai, labai skambus. „Plačioje apylinkėje geresnių vargonų nerasi“, - sakė klebonas A. Kelmelis.

Altorius

Bažnyčios altoriaus antstatas įrengtas iškart po bažnyčios pastatymo. Jį suprojektavo tas pats architektas, kuris projektavo ir bažnyčią, tad čia itin akivaizdus architektūrinis vientisumas. Antstatas yra mūrinis, didelis, gilus – užima visą apsidės puslankį. Tarp kolonų altoriaus antstate – Šv. Grigalijaus ir popiežiaus Pijaus skulptūros. Antstato viduryje – Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslas. Anksčiau šis paveikslas buvo uždengiamas Šv. Dominyko paveikslu. Viršutiniame altoriaus tarpsnyje – jausmingos angelų skulptūros. Pats altorius puoštas kalinėta žalvario skarda. Viduryje – Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija, kita erdvė užpildyta vynuogių apvijų formomis.

Altoriaus antstatas paskutinį kartą restauruotas buvo klebono Jono Kazlausko, kuris bažnyčioje klebonavo nuo 1978 iki 1996 m. Tada visas antstatas buvo perdažytas. O dabar dažai jau lupasi ir trupa.

„Altoriaus antstatas dabar laukia restauracijos, bet tai sudėtinga, nes jis yra Kultūros vertybių sąraše, labai sudėtinga tokiu atveju tą restauraciją atlikti“, - pasakojo klebonas. Norėdamas bent orientuotis, kiek restauracija galėtų kainuoti, klebonas užsakė sąmatą. Joje – ne tik restauracija, bet ir kitokios paslaugos: priežiūra, tyrimai ir t.t. Tų papildomų paslaugų atsisakyti negalima, nors jų visai ir nereikia. Sąmata nustebinti gali ir visko mačiusius – siekia pusę milijono.

„Jei nebūtų privaloma visko daryti per Kultūros paveldo departamentą, aš manau, kad už 100 tūkst. litų restauracija būtų įmanoma“, - sakė klebonas. Pasak jo, jei tvarka nesikeis, antstatas taip ir nesulauks restauracijos, nes bažnyčiai gauti pusę milijono yra praktiškai neįmanoma.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.