Legendomis apipinta bažnyčia

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 12 rugsėjo 2014

Ineta BRICAITĖ

IMG 2387Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia gyvuoja jau ne vieną šimtmetį, todėl nenuostabu, kad yra apipinta įvairiais pasakojimais, legendomis ir istorijomis. Vienos jų turi įrodymų, bet žmonės jomis vis tiek netiki, kitos yra paneigtos, bet kazokiškiečiams patinka labiau.

Šventas paveikslas

Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia – vienintelė tokio titulo visoje Lietuvoje. Titulas bažnyčiai skirtas pagal šventą malonėmis garsėjantį tokio pat pavadinimo paveikslą.

1600 m. dominikonas Liudvikas Skickis iš Romos šį paveikslą parvežė į Lietuvą. Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslas nutapytas pagal Loreto Santa Maria de Victoria paveikslą, kuris sukurtas po Lepanto mūšio, vykusio 1570-1573 m. Jūrų mūšyje kovėsi Osmanų imperijos ir Šventosios lygos (Ispanija, Maltos ordinas, Genuja, Popiežiaus valstybė, Toskana, Venecijos respublika ir kai kurios kitos Italijos valstybės) laivynai. Šis mūšis svarbus, nes tai buvo vienas pirmų didesnių Osmanų imperijos pralaimėjimų, taip sustabdyta turkų invazija į Europą.

Kazokiškių koplyčioje atsiradęs paveikslas netrukus pagarsėjo, nes žmonės liudijo karštai prie jo besimeldę, o vėliau patyrę malones. Joms nesiliaujant ir netgi pradėjus vesti knygą, kurioje malonės registruotos, nuspręsta, kad šioje vietoje reikia statyti visą bažnyčią – koplyčios neužtenka. Jei skeptikai ir galėtų abejoti, knygoje įrašytais stebuklais, tai didžiausias paveikslo stebuklas – kad dėl jo vidury plynų laukų pastatyta įspūdingo grožio šventovė.

Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos diena švenčiama tą pačią dieną, kaip ir Rožinio Švč. Mergelė Marija (Marija Rožančinė) – spalio 7 dieną. Anksčiau Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslas visada buvo uždengtas šv. Domininko paveikslu. Švč. M. Marijos atvaizdą iškilmingai atidengdavo tik ypatingomis progomis. Tačiau ilgainiui suiro mechanizmas, kuriuo paveikslą uždengdavo, todėl viršutinio paveikslo atsisakyta. Dabartinis klebonas Alfonsas Kelmelis prie senos tvarkos negrįžta dėl kelių priežasčių: naujas mechanizmas brangiai kainuotų, o kur investuoti pinigus šioje bažnyčioje ir taip yra, be to, šiais laikais įprasta eksponuoti abu paveikslus atskirai – kad abu būtų matomi.

Išlikę liudijimai

Knyga, kurioje buvo registruojamos besimeldžiant prie paveikslo patirtos malonės, pradėta vesti 1669 m. Pirmieji įrašai joje – lotynų kalba, bet vėliau knyga pradėta pildyti lenkiškai. Po daugeliu liudijimų yra pasirašyta. Jei malonę patyręs žmogus buvo neraštingas, pasirašydavo trimis kryžiukais. Nemažai pavardžių, minimų knygoje, Kazokiškių apylinkėse ar pačiose Kazokiškėse egzistuoja ir šiais laikais. Knyga buvo pildyta iki 1784 m.

Tačiau gali būti, kad vėliau stebuklai taip pat buvo kažkur aprašomi, nes yra išlikę 1978-1996 m. bažnyčioje klebonavusio kunigo Jono Kazlausko pasakojimai, kad jis prisimena malonių knygoje aprašytą atvejį apie berniuką iš Genių kaimo. Esą 1940 m. Genių kaime Roslekų šeimoje gimė berniukas su į vidų atsuktomis pėdomis. Jis negalėjo vaikščioti, tik operacija jam galėjo padėti. Bet vaiko mama, kai jam buvo 10 metų, padarė įžadą, keliais ėjo apie bažnyčią ir meldė Švč. Mergelės malonės. Vaikas pasveiko, užaugo ir tarnavo armijoje.

Kun. J. Kazlauskas taip pat pasakojo apie stebuklą, kuris ištiko jį patį. Jam labai skaudėjo koją, jis negalėjo jos net pajudinti, dėl skausmo negalėjo net miegoti. Prasidėjo gangrena, grėsė amputacija. Kunigas padarė įžadus, meldė Švč. Mergelės Marijos malonės. Ryte kojos jau nebeskaudėjo.

Atsidėkodami Švč. Mergelei Marijai už malones, tikintieji aukojo votus. Iš aukotų sidabro plokštelių buvo pagaminti paveikslo aptaisai ir vainikai. Knygoje „Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas“ rašoma, kad aptaisai buvo pavogti, o nauji padaryti iš likusių votų. Paveikslo šonai iki dabar dar gausiai jais apkabinėti.

Pasak dabartinio parapijos klebono Alfonso Kelmelio, kai jis pasikalba su parapijiečiais, jie pasakoja, kad malones patiria ir dabar, tik šiais laikais niekas nelinkęs girtis, kad po ilgų maldų prie švento paveikslo patyrė stebuklą.

Slaptas tunelis

Sklando legendos ne tik apie stebuklingą paveikslą Kazokiškių bažnyčioje. Kaimo žmonės vis pasakodavo, kad bažnyčią ir seniausią Kazokiškių namą, kuris anksčiau buvo vienuolynas, jungė slaptas tunelis. Pasak kun. A. Kelmelio, ši legenda kilo greičiausiai iš to, kad tame name, kur buvo vienuolynas (namas vėliau privatizuotas, dabar ten gyvena kelios šeimos), išlikę įspūdingi skliautuoti rūsiai. „Tais laikais rūsiai buvo svarbesni už pačius namus, nes ten reikėjo visas maisto atsargas laikyti, kad žiemą būtų, ką valgyti. Šaldytuvų juk nebuvo. Kai namas buvo privatizuotas, žmonės rūsius pamatė ir sugalvojo tokią legendą. O koks tikslas į bažnyčią tunelius kasti?“- klausdamas šypsojosi kunigas.

Pasak jo, tai – panaši, tik mažesnio masto legenda, kaip ir apie tunelį nuo Trakų iki Vilniaus. „Niekas tunelių nerausė. Nei tradicijos tokios nebuvo, nei meistrų, tą mokančių, nebuvo“, - sakė kun. A. Kelmelis.

Užkasti turtai

Dar viena legenda, kuria patikėjo ir pats klebonas A. Kelmelis, kai buvo neseniai paskirtas į šią parapiją – kad prieš karus zakristijoje buvo užkasti bažnyčios turtai. Tą klebonui įsitikinęs pasakojo vienas parapijietis, kuriam šią informaciją neva perdavė senelis. Jis netgi tikslią vietą zakristijoje rodė.

„Nors aš, pasižiūrėjęs į archyvus, į inventorių, mačiau, kad ten nėra įrašyta jokio inventoriaus, kurio šiuo metu nebūtų bažnyčioje, bet gali būti, kad bažnyčioje savo turtus bandė slėpti dvarininkai ar kiti turto turėję parapijiečiai. Zakristijoje grindys buvo supuvusios, jas vis tiek reikėjo keisti, todėl jas keičiant pakasėme giliau ir patikrinome, ar ten tikrai nėra nieko užkasta. Kaip ir reikėjo tikėtis, nėra ten jokių turtų, nieko neradome“, - pasakojo klebonas.

Tačiau kaimo gyventojai vis tiek nori tikėti, kad ir turtų bažnyčioje yra užkasta, kad slapti tuneliai iki bažnyčios vedė, tik dabar yra užvirtę. Tačiau tuo, kad bažnyčioje yra stebuklingas paveikslas, kurio stebuklingumą paliudijo protėviai, kazokiškiečiai netiki, į bažnyčią užsuka nedaugelis. Pasak klebono, Kazokiškėse žmonės religiškai yra labai neaktyvūs. Tą įrodo ir tai, kad kasmet Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos akivaizdoje palaiminama tik po vieną santuoką, pakrikštijama po vieną vaiką. Nors klebonas sako, kad nebūtų gerai, jei į bažnyčią žmonės eitų vien tik dėl malonėmis garsėjančio paveikslo, nes tikėjimas tikrai nėra stebuklų vaikymasis.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.