Didžiausi brakonieriai Elektrėnuose - kormoranai

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 29 rugpjūčio 2014

kormoranaiIneta BRICAITĖ

Daugiau nei 1000 hektarų užimančiose Elektrėnų mariose žvejoja ne vienas žvejys. Pasitaiko čia ir vienas kitas brakonierius, žvejojantis viską ir visais įmanomais metodais. Tačiau didžiausi brakonieriai, per parą sužvejojantys daugiau nei pusę tonos įvairiausių žuvų, yra beveik nesutramdomi. Tai – paukščiai, tankiai apgyvenę vieną iš marių salų, – didieji kormoranai.

Didieji kormoranai – ne invazinė, kaip daugelis galvoja, bet vietinė rūšis. XVII – XVIII a. jie dideliais būriais gyveno Lietuvoje, tačiau buvo išmedžioti. Jie sugrįžo tik prieš 30 metų ir pirmą kartą pastebėti būtent Elektrėnų marių saloje. Dabar gausiausiai jie gyvena Kuršių nerijoje, Drūkšių ežere ir Elektrėnų marių saloje.

Aplinkos ministerija reguliuoja kormoranų populiaciją, nes šie paukščiai pridaro nemažai žalos gamtai. Pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros vedėjo Virgilijaus Prusko, jie kenkia ir vidaus vandenims, ir miškams: „Mūsų vidaus vandenų ištekliai nėra itin gausūs ir atkurti juos pakankamai sudėtinga. Suaugęs kormoranas per parą suvalgo apie 700 g žuvies, o jo jauniklis – apie 1,2 kilogramo. Šie paukščiai yra pakankamai tingūs ir protingi, todėl maisto neieško kažkur toli, o renka čia pat. Tad iš Elektrėnų marių, „Bartžuvės“ tvenkinių, Ilgio ežero ir kitų telkinių kasdien išgaudoma daugybė žuvų“.

Marių saloje peri apie 100 kormoranų porų, kasmet kiekviena jų išperi po keturis - penkis jauniklius. Saloje šie paukščiai gyvena apie 9 mėnesius. Tad per parą paukščių kolonija suvartoja apie pusę tonos žuvų, o per visą sezoną – daugiau nei 135 tonas.

Elektrėnų marių salos, kurioje gyvena kormoranai, su kita nesupainiosi: čia pabalę ir nudžiūvę medžiai, stirkso tik kamienai ir storesnės šakos, ant kurių juoduoja lizdai, o ant žemės po medžiais – tik keletas skurdžių augalėlių. Šių paukščių išmatos skystos ir turi daug amoniako, kuris džiovina augmeniją. Kai kormoranų populiacija didelė ir koncentruota, paukščiai nesunkiai gali nudžiovinti ir didžiausius medžius, sunaikinti pomiškį. Dėl Kuršių nerijos sengirės nykimo ten kormoranų populiacija ypač akylai stebima ir atidžiai reguliuojama.

Kaip pasakojo V. Pruskas, paukščių populiacija reguliuojama ir Elektrėnuose. Žuvininkystės tvenkiniuose „Bartžuvė“ kormoranus medžioti galima ištisus metus, kitur imamasi švelnesnių priemonių. Kasmet pavasarį į Elektrėnų marių salą atvyksta mokslininkai iš Lietuvos ornitologų draugijos ir skaičiuoja populiaciją, daro tyrimus apie rūšį, žalą gamtai, santykį su baltaisiais ir pilkaisiais garniais. Vadovaudamiesi pavasarį atliktais tyrimais, mokslininkai planuoja, kaip reguliuos populiaciją likusį laiką. Paukščiai gąsdinami garsinėmis priemonėmis, užšaldoma 20 - 55 proc. lizduose rastų kiaušinių, kad neišsiristų jaunikliai.

Iš viso Lietuvoje suskaičiuojama apie 5,5 tūkst. kormoranų porų. Jauniklius perėti šie paukščiai pradeda sulaukę 3-4 m. amžiaus. Pagal mokslininkų rekomendacijas, optimali Lietuvos perinčių didžiųjų kormoranų populiacija būtų 2000 porų. Aplinkos ministerijos specialistai parengė Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo plano projektą, pagal kurį rekomenduojamą kormoranų populiaciją reikia pasiekti iki 2018 m.

Pagal dokumentą, kormoranų populiacija gali būti reguliuojama, kai perintys paukščiai iš lizdų baidomi naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones: kabinant veidrodinius siluetus ar rutulius, ištempiant lengvai pastebimus laidus, naudojant vizualius repelentus, atbaidančių juostų eiles, manekenus bei baidykles, naudojant kormorano pavojaus balsą imituojančius garso įrašus, taip pat įvairius triukšmus bei šūvius, juos primenančius garsus, signalines raketas, pirotechnines priemones, signalizacijas, ultragarsą. Aplinkos ministerija kormoranų populiaciją reguliuoja jau nuo 2005 m.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.