Kazokiškių bažnyčioje skambėjo ispanų ir vokiečių kalbos

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 3
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 29 rugpjūčio 2014

pagrindines per 3Ineta BRICAITĖ

Paskutines dvi savaites Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia buvo atgijusi. Čia kasdien meldėsi jaunimas. Kazokiškėse vyko tarptautinė katalikiško jaunimo stovykla. Kaimo turizmo sodyboje šalia miško ilsėjosi ir apie tikėjimo tiesas diskutavo 32 jaunuoliai iš Lietuvos, Ispanijos ir Vokietijos.

8 kartą Lietuvoje

Tokios stovyklos vyksta jau dvidešimt metų. 1995 m. iš Magdeburgo ir Kaišiadorių vyskupijų draugystės išsivystė pirmoji jaunimo stovykla. Ji vyko Aukštadvaryje. 2006 m. prie Vokietijos ir Lietuvos jaunimo prisijungė ispanai bei čekai. Galiausiai nusistovėjo trijų šalių – Ispanijos, Lietuvos ir Vokietijos – jaunimo bendradarbiavimas.

Lietuvoje stovykla vyksta jau 8 kartą. Kazokiškėse dvi savaites apsistoję buvo 11 ispanų, 7 vokiečiai ir 14 lietuvių. Tarp stovyklautojų buvo ir Kaišiadorių parapijos vikaras Tadas Piktelis.

„Pagrindinis stovyklos tikslas – pasidalinti savo tikėjimu. Kai tu matai, kad ir kitoje pasaulio šalyje yra taip pat tikinčių, mylinčių Dievą ir galinčių jungtis bendrai maldai, jautiesi stipresnis. Grįžę po stovyklos jaunuoliai tuo entuziastingai dalinasi parapijoje su kitais jos nariais, tai uždega“, - sakė Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centro vadovė Ieva. Ji pasakojo, kad jaunuoliai labai laukia stovyklos ir dažniausiai dalyvauja joje ne vieną kartą.

Nuo 2006 m. stovyklose dalyvaujanti Eglė tapo vadove. Prieš metus ji vadovavo lietuvių jaunuolių grupei, dabar tapo vokiečių grupės vadove, nes šiuo metu savanoriauja Vokietijoje.

Katalikiškas jaunimas į tokias stovyklas buriasi kartą per metus, kasmet vis kitoje bendradarbiaujančioje šalyje. Praėjusiais metais stovykla buvo Vokietijoje, šiais – Lietuvoje, kitais metais planuojama ją rengti Ispanijoje.

Kaip pasakojo jaunimo centro vadovė, stovykla finansuojama iš bendro fondo, į kurį įeina vyskupijų, kurių tikintieji dalyvauja stovykloje, indėlis ir jaunuolių nario mokesčiai. Taip pat kartais ieškoma paramos iš įvairių fondų, kurie dažniausiai nelieka abejingi.

Sužavėjo gamta ir bažnyčia

Užsienio jaunuoliams žalios Kazokiškės labai patiko: jiems čia gražu, jauku, patogu sportuoti kaimo sporto aikštelėje, lietuviškas maistas skanus. Dar jiems labai patiko Kazokiškių bažnyčia. Užsieniečiams pasirodė keista, kad tokiame mažame kaime yra tokio grožio šventovė.

Kaimo gyventojai per dvi savaites spėjo susidraugauti su stovyklos dalyviais. Kai šie turėdavo laisvesnio laiko, eidavo sportuoti į aikštyną, kuriame kazokiškiečiai jau laukdavo. Nauja kaimynyste džiaugėsi ir parapijiečiai. Kai kurie dar nebuvo girdėję tokių giesmių ar jų atlikimo su gitara. Po Žolinių pamaldų žmonės dėkojo jaunimui, nes šventė jų dėka buvo labai džiaugsminga.

Viena iš stovyklos organizatorių pozicijų – remti vietinį verslą, todėl pasirinkta kaimo turizmo sodyba. Kazokiškės pasirinktos atsižvelgiant žalumą, gamtos artumą. „Norėjome įsikurti nuošaliau, kaime, kad ir prie kaimo bendruomenės gerovės prisidėtume, kad žmonės matytų, kad jaunimo yra gražaus ir šaunaus. Žinoma, ir tai, kad čia yra bažnyčia, labai daug lėmė“, - pasakojo Ieva.

Keletą dienų jaunimas praleido ir ne Kazokiškėse: važiavo į Vilnių, Kauną, Trakus, Pivašiūnus. Vilniuje katalikai lankėsi Aušros vartuose, Arkikatedros bazilikos požemiuose, lietuviškų patiekalų restorane ragavo tradicinių patiekalų. Kaunas svečiams patiko dar labiau: juos stebino, kaip miestas gali būti toks žalias. Didžiausią įspūdį jiems paliko Santaka. Į Kauną jaunuoliai važiavo susitikti su Vilijampolės socialinės globos namų globotiniais. Pivašiūnuose jaunuoliai jungėsi į Kaišiadorių vyskupijos jaunimo dienas, dalyvavo šv. Mišiose, giedojo giesmes, susitiko su vyskupu Jonu Ivanausku, Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi.

Susipažino su papročiais

Į stovyklą nesirenka tie, kurie paprasčiausiai nori gerai praleisti laiką. Netikinčiam žmogui laikas stovykloje tikriausiai ir nebūtų gerai praleistas, nes visas laikas čia skirtas tikėjimui ir jo stiprinimui. Jaunuoliai dažniausiai bažnyčioje turi kokią nors tarnystę: gieda chore, tarnauja sekmadieninėse mišiose, yra jaunieji „Carito“ nariai ir t.t. „Jei čia atvažiuotų nepraktikuojantys katalikai, jie tiesiog išsigąstų. Mes daug meldžiamės: ryto malda, malda prieš ir po valgio, vakaro mišios. Kadangi šis jaunimas prie to pripratęs, tai jiems sava, bet kitiems tai gali būti nesuprantama“ – sakė Ieva.

Jaunuoliai kasdien rytus pradėdavo šventomis mišiomis bažnyčioje, vėliau melsdavosi ryto maldoje. Kasdien po pusryčių vykdavo mokymai, katechezės, kurioms pasiruošdavo vis kitos šalies grupė. Po pietų vykdavo rankdarbių gaminimas, įvairios dirbtuvės, jaunuoliai rinkdavosi į temines grupes. Vakarais – vis skirtinga programa. Tradiciškai per juos būna tautų vakarai, kai kiekviena šalis pristato savo papročius, šventes, vyksta talentų vakarai, vasaros vidurio fiesta...

Stovyklos dalyviai džiaugėsi radę jaukią vietą dvasiniam tobulėjimui būtent Kazokiškėse. Čia juos žavėjo rudenėjanti gamta ir ne vieną šimtmetį skaičiuojanti šventovė, mielai priėmė klebonas Alfonsas Kelmelis.

Share

Komentarai   

 
-1 #1 Oleniszki 2014-08-29 15:57
Dlaczego nie było polskiej młodzieży?
Jaką historję koscioła przekazaliście tej młodzieży?
Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos
Święta Matka Boska ZWCIĘSKA
To oznacza, że prawda historyczna zwycięża
Cituoti
 

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.