Bronė Kveragienė: kad niekam netektų patirti tremtinio dalies

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Pirmadienis, 16 birželio 2014

IMG 5050Julija KIRKILIENĖ

Kunigo Vinco Algirdo Pranckiečio prisiminimų knygoje „Baikalo žvejys“ viename puslapyje išspausdinta 1956 metų nuotrauka – elektrėniškių Bronės ir Stepo Kveragų vestuvės. Santuokos sakramentą jiems suteikti į Irtkusko srities Žilkino gyvenvietę knygos autorius specialiai atvyko iš Usolės rajono – apie 50 km. Abu buvę politiniai kaliniai santuokos be kunigo palaiminimo neįsivaizdavo.

 

Šiais metais, minint 73-iąsias masinio trėmimo į Sibirą metines, su elektrėniete, Laisvės kovų dalyve Brone Kveragiene kalbą mezgėme apie gyvenimą po tremties... Bet tarp tų pokalbių vis įsiterpdavo prisiminimai iš to laikotarpio, kuris atrodo vyko ne šios garbingo amžiaus lietuvės patriotės gyvenime, bet kažkokiame siaubo filme.

Į tremtį - du kartus

Nuteisti, į Sibirą ištremti ir į Lietuvą sugrįžę B. ir S. Kveragai buvo net du kartus: pirmą kartą – 1947 metais, antrą kartą – 1960 metais, kai du sūnus auginanti ir dukros besilaukianti šeima atvyko aplankyti sergančių tėvų ir bandė Lietuvoje pasilikti. S. Kveraga net įsidarbinęs kolūkyje buvo, bet neilgai. Jį vėl areštavo ir traukiniu išvežė atgal – į Žilkiną. Kelių tomų romaną būtų galima prirašyti apie jo žmonos, dviejų vaikų mamos ir trečio besilaukiančios Bronės kelius ieškant įkalinto ir vėl atgal į tremtį išvežto vyro. Gavusi telegramą, kad jis vėl Žilkine, kur gyveno po lagerio iki pirmos kelionės į Lietuvą, mamai palikusi vienerių metų Vytuką, pati su trimečiu Liudu, iki gimdymo belikus vos mėnesiui, Bronė sunkvežimiais ir traukiniais išvyko į 5 tūkst. km kelionę pas vyrą. Dar ir kelionei skirtus pinigus pametė. Maskvoje vienas rusas, pamatęs verkiančią nėščią moterį su vaiku, davė jai kelionei pinigų. Ir šiuo įtemptu politiniu laikotarpiu Bronė vis akcentuoja, kaip būtina skirti nuoširdų rusų žmogų nuo Rusijos politikos. Žilkine jos jau laukė Stepas. Jiems gimė dukrelė Dalia.

Dar kartą į Lietuvą, sužinojusi apie sunkią mamos ligą, Bronė atvažiavo paimti sūnaus Vytuko. Tada ji sutiko iš Amerikos atvykusią giminaitę, kuri dirbo ambasadoje ir pažinojo Justą Paleckį. Ji pasistengė, kad politiniai kaliniai Bronė ir Stepas Kveragai gautų teisę atvykti gyventi į Lietuvą. Ta teise jie pasinaudojo nesvarstę ir 1963 metais vėl grįžo į Lietuvą. Apsigyveno pas Bronės tėvus Kalviuose.

Gyvenimas tėvynėje

Tiesa ta, kad ištremti ar įkalinti buvo patys darbščiausi ir šviesiausi žmonės. Ir Kveragai, Lietuvoje pradėję naują gyvenimą, negalėdami matyti alkstančių vaikų tais gūdžiais tarybiniais metais į verslą, tada spekuliacija vadinamą, įsisuko. Su keletu kaimynų pasisamdydavo sunkvežimį ir rudenį į Maskvą veždavo parduoti obuolius. Sunkvežimiai tada važiuodavo apie 60 km per valandą greičiu, tad tūkstantį kilometrų iki Maskvos įveikdavo per porą parų, o patys pardavėjai į Maskvą atvykdavo traukiniu ar lėktuvu. Už tuos parduotus obuolius buvę kaliniai Lietuvoje įsigijo būtiniausių daiktų.

Kad nebūtų tėvams našta, jaunoji šeima ieškojo savo būsto. 1963 metais Stepas atvažiavo į sparčiai besistatančius Elektrėnus, įsidarbino elektrinės montažo skyriuje suvirintoju. Gavo bendrabutį sau, bet ne šeimai. Atskirai jie gyventi negalėjo. Atvažiavo ir Bronė su trimis vaikučiais. Bet į bendrabutį ateiti galėdavo tik naktį, nes dieną bendrabučio komendantas tikrindavo, ar svetimi negyvena. Tad Kveragienė su vaikučiais dienas leisdavo prie ežero, ten ir valgyti gamindavo, o nakčiai tarsi vagys sulįsdavo į bendrabučio kambarėlį. Bet gyveno visi kartu ir tėvynėje.

Neramus gyvenimas

Vėliau šeima gavo butą, augino tremtyje gimusius tris savo vaikus ir du giminių likusius našlaičius. Bet gyvenimas vis tiek nebuvo ramus. Sūnus Liudas, paveldėjęs tėvų neramumą, nemokėjo taikstytis su sovietinio laikotarpio pompastika. Kai Kaune po Romo Kalantos susideginimo vyko neramumai, elektrėnietis Liudvikas Kveraga taip pat sukūrė ir išplatino atsišaukimus Tegyvuoja laisva Lietuva”. Žinoma, antitarybine veikla užsiiminėjęs Elektrėnų vidurinės mokyklos moksleivis gavo tokią charakteristiką, kurios negalėjo parodyti jokiai mokymo įstaigai. Tik Ukmergės žemės ūkio technikumo direktorius surizikavo ir mokytis priėmė politinių tremtinių vaiką, „veikusį prieš tarybinę santvarką“, ir nepasigailėjo: Liudvikas tebesaugo gausybę diplomų ir padėkos raštų už gerą mokymąsi ir visuomeninę veiklą.

Dabar aktyvi laisvės kovų dalyvė, palaidojusi vyrą ir sūnų, sulaukusi 5 anūkų ir 3 proanūkių, prisiminimais dalinasi mokyklose, kur kviečiama į pilietinio ugdymo pamokas, yra parašiusi memuarus, kuriuos kol kas saugo tik vaikai. Už gyvosios istorijos liudijimą ji apdovanota Niujorko tautos fondo padėka, dviem pasipriešinimo kovų dalyvio Kryžiais, 2011 metais už tautinių vertybių sklaidą buvo išrinkta Elektrėnų savivaldybės metų žmogumi. Šviesią atmintį išsaugojusi ir, kaip pati sako, gražiai senti mokanti Bronė Kveragienė gyvena tarp puikių žmonių ir sako kiekvieną dieną besimeldžianti už tai, kad niekam daugiau netektų pragyventi tokio gyvenimo, kokį gyveno ji ir daugybė kitų tremties ir lagerių dalią patyrusių pokario žmonių.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.