Kardinaliai pasikeitęs pavasario oras – stiprus gūsingas vėjas, kruša ir sniegas – bandė ne tik lietuvių kantrybę, bet ir pastatų stogų tvirtumą.
Siautėjanti gamta visoje Lietuvoje ne tik apgadino žmonių turtą, bet ir nusinešė žmogaus gyvybę. Prieš tikrų tikriausią audrą kai kurie gyventojai gavo informacines žinutes apie ekstremalias oro sąlygas. „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informuoja, kad šiandien vėjo gūsiai pietvakarinėje ir šiaurės vakarų šalies pusėje sieks 22–26 m/s. Pasirūpinkite savo gyvybės ir turto saugumu, perspėkite kitus. Daugiau informacijos www.vpgt.lt“, – skelbė užrašas mobiliųjų telefonų ekranuose. Jis skelbti gali apie įvairų pavojų: nuo siautėjančios gamtos iki karinių veiksmų ar pasklidusios radiacijos.
Informavimui – 16,5 mln. Lt
Tie, kurie matė šį užrašą, nuosekliai apie gamtos siautėjimus informuojami bus visada. Rodos – kam to reikia, kai informacinėje visuomenėje kiekviena bobutė ar per radiją orų prognozės paklauso, ar per televiziją į Naglį Šuliją pažiūri. Bet žinutės informuos ne tik apie vėtras, o ir apie aplink degančius miškus ar pievas, potvynius, apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus. Už visuomenės perspėjimą ir informavimą apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Europos Sąjunga finansuoja, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vykdo projektą „Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistema“. Jis finansuojamas iš 2007 – 2013 m. Struktūrinių fondų. Ir skirta jam nei daug, nei mažai – beveik 16,5 mln. Lt. Iš jų ES dalis – 13,4 mln. Lt.
Tie milijonai virsta informacija, kuri yra labai reikalinga, naudinga ir turi būti pasiekiama kiekvienam. Esant reikalui gyventojus pasieks ir informacija apie stichines nelaimes, ekstremalias situacijas ir įvairias grėsmes su patarimais, kaip kuo mažiau nukentėti.
Praneša pagal teritoriją
Vadovaujanti Civilinės saugos įstatymu Lietuvos gyventojai ekstremalių situacijų ar jų pavojaus atvejais privalo turėti teisę gauti informaciją apie galimą grėsmę. 2009 m., kai buvo pradėtas vykdyti projektas, naudojama buvo tik sirenų pagrindu veikianti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS), kuri idealiomis sąlygomis perspėti galėjo tik pusę šalies gyventojų. Sirenos ant valstybinių įstaigų, ūkio subjektų, visuomeninės paskirties pastatų, gyvenamųjų namų arba bokštų įrengtos daugiau nei prieš 40 metų naudojant sovietinę analoginę įrangą, yra morališkai ir fiziškai pasenusios, todėl negalima buvo užtikrinti patikimo jų veikimo.
Projektas baigtas įgyvendinti šių metų vasarį. Neatsisakyta senojo informavimo būdo – gyventojų perspėjimo sirenomis, bet didžioji jų dalis dabar pasiekiama per mobiliuosius telefonus. Tam naudojama viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūra. Ja realiuoju laiku perduodama informacija į mobiliuosius telefonus, naudojant Cell Broadcast technologiją GSM bei UMTS tinkluose. Informacija yra transliuojama koriniu būdu. O tai reiškia, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui nereikia jokių telefono numerių – pakanka, kad būtumėte užsisakę paslaugą ir pranešimus gausite atitinkamus tai teritorijai, kurioje esate. Pavyzdžiui, jei iš Elektrėnų vasarą nuvažiuosite į pajūrį, o ten užklups stogus plėšianti audra, pranešimą gausite atitinkamą jūsų buvimo vietai – jei likusios Lietuvos audra neužkabins, jos gyventojai pranešimų negaus. Bet neįspėti neliks į teritoriją įvažiuojantys žmonės – jiems bus siunčiamos papildomos žinutės.
Priešingai nei perduodant trumpąsias žinutes (SMS), korinio transliavimo pranešimams nereikalinga abonentų paieška ir identifikavimas, t. y. pranešimai perduodami vienu metu visiems pasirinktoje teritorijoje esantiems ir savo mobiliajame telefone korinio transliavimo funkciją aktyvinusiems gyventojams, neatsižvelgiant į gyventojų skaičių ir neapkraunant viešojo judriojo ryšio tinklų. Pranešimai gali būti perduodami ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir užsienio piliečiams, esantiems Lietuvos teritorijoje. Ši paslauga gyventojams – nemokama. Pranešimus gauti galima lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.
Telefonus reikia aktyvinti
Tokia įvairiapusė gyventojų informavimo sistema derinant skirtingus metodus – sovietines sirenas ir šiuolaikines moderniąsias technologijas – leidžia pasiekti maksimalų skaičių gyventojų. Be to sistema įdiegta visų Lietuvoje veikiančių mobiliųjų operatorių tinkluose, tad gauti informaciją yra itin lengva. Bet yra keli BET.
Sudėtingiausia sukonfigūruoti telefoną taip, kad būtų galima pranešimus gauti. Kad būtų gaunami korinio transliavimo pranešimai, telefonuose turi būti aktyvinta jų priėmimo funkcija, o kiekviename telefone ji nustatoma skirtingai. Paprasta besinaudojantiems internetu – svetainėje www.gpis.vpgt.lt pagal gamintoją galima išsirinkti telefono modelį ir rasti išsamų iliustruotą aprašymą, kaip paslaugą aktyvinti.
Kadangi gyventojų perspėjimo ir informavimo paslauga pati nesunaudojau, pabandžiau ją užsisakyti. Mano telefono modelis – Sony Ericsson W910. Internetinėje svetainėje www.gpis.vpgt.lt išsirinkau telefono gamintoją – Sony. Pasirinkimuose mano telefono modelio nebuvo, todėl šiek tiek pasižvalgiusi išsirinkau panašiausią – pagamintą maždaug tuo pačiu metu Sony Ericsson W810. Kadangi instrukcijoje pavaizduoto ir mano telefono meniu visiškai sutapo, remiantis instrukcija keliais žingsniais paslaugą užsisakiau. Nors jokio patvirtinimo, kad sėkmingai suaktyvinta paslauga, negavau, bet instrukcijos pabaigoje besišypsantis žmogeliukas su telefonu rankoje sveikino sėkmingai nustačius telefono parametrus.
Nesudėtinga. Man, kaip žmogui, kasdien besinaudojančiu informacinėmis technologijomis. Tačiau, manau, sudėtinga paslaugą užsisakyti kaimuose ar vienkiemiuose gyvenantiems žmonėms, nesinaudojantiems kompiuteriu, ką jau kalbėti apie internetą. Tiesa, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra išleidęs lankstinukų, kuriuose paaiškinama, kaip telefonus reikia nustatyti. Taip pat jei neturite galimybės apsilankyti svetainėje www.gpis.vpgt.lt, kurioje viskas išsamiai aprašyta, galite skambinti informaciniu telefonu (85) 217 6853.
Telefonu, sirenomis ir varpais
Zigmas Mališauskas, Elektrėnų savivaldybės administracijoje atsakingas už gyventojų perspėjimą apie ekstremalias situacijas, pasakojo, kad perspėjimus per telefonus vertina gerai. „Mokome žmones tinkamai nustatyti savo telefonus. Dažniausiai mokome jaunus žmones. Jie imlesni naujosioms technologijoms ir vyresniems giminaičiams gali padėti. Bet visuomenė tampa vis labiau išsilavinusi informacinių technologijų srityje ir ilgainiui susikonfigūruoti telefonus nebus jokia problema“, – apie ilgalaikę perspektyvą pasakojo Z. Mališauskas.
Tačiau nereikia pamiršti ir tradicinių gyventojų perspėjimo kanalų. Elektrėnuose yra 4 sirenos, kurios kaukdamos turi perspėti gyventojus, kad jiems kilo pavojus. Dvi sirenos yra Lietuvos elektrinėje, trečia – ant buvusio pašto pastato Rungos 4, dar kita – ant gyvenamojo devynaukščio Šviesos g. 3. Visos sirenos yra valdomos centralizuotai iš Elektrėnų savivaldybės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos. Dar trys sirenos yra ant seniūnijų pastatų Vievyje, Semeliškėse ir Gilučiuose. Čia jos valdomos rankiniu būdu. Kaimuose apie pavojų galima pranešti skambinant bažnyčių varpais.
Kadangi Elektrėnų savivaldybė yra kompaktiška – gyventojai čia gyvena labai tankiai – perspėjimas garsu čia yra efektyvesnis nei daugelyje kitų savivaldybių – net iki 74 procentų. Per metus elektrėniškiai sirenas gali išgirsti du kartus. Tada visoje Lietuvoje jos kaukia vienu metu – vykdomi bandymai, apie kuriuos būna pranešta iš anksto. Pasak Z. Mališausko, jis bando sirenas kiekvieną mėnesį, tačiau be garso, todėl žmonėms tai netrukdo.
Panaši praktika
Apie grėsmes ir įvairius atsitikimus informuoja ne tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Jis praneša, kai gamta graso žmogaus sveikatai ir turtui, o elektros tiekėjas „Lesto“ trumposiomis SMS žinutėmis informuoja, kai oro sąlygos pakenkia elektros tiekimui. „Lesto“ pranešimus siunčia tradiciniu būdu – pagal telefono numerį ir gyvenamąją vietą, todėl viskas, ką vartotojai turi padaryti, norėdami gauti pranešimus – pateikti elektros tiekėjui savo telefono numerį arba elektroninio pašto adresą. Vartotojams šiuo atveju užsisakyti informaciją yra patogiau, bet jei „Lesto“ prireiktų informaciją paskleisti didesnei auditorijai, o ne vieno kaimo ar gatvės gyventojams, ryšio tinklai būtų apkrauti ir nežinai, kada informacija juos pasiektų. Korinis transliavimas tinklų neapkrauna nepriklausomai nuo to, ar žinia būtų skleidžiama, pavyzdžiui, tik esantiems Elektrėnų miesto teritorijoje, ar visiems, besilankantiems Lietuvoje. Nors „Lesto“ informavimo sistema nėra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vykdomo projekto dalis, tačiau šis pavyzdys rodo, kad iš tiesų tampame informacine visuomene.
Projektas ,,Gyventojų perspėjimas ir informavimas, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos sukūrimas“, finansuojamas iš 2007 – 2013 m. Struktūrinių fondų ir baigtas įgyvendinti vos prieš pusę mėnesio, bet galimybė įspėti gyventojus nauju būdu panaudojant šiuolaikinę korinio transliavimo technologiją yra jau nuo 2012 m. rugpjūčio. Tie, kurie yra tinkamai susikonfigūravę telefonus, paskutinius mėnesius gavo po vieną – du pranešimus. Tai buvo arba perspėjimo sistemos bandymai arba perspėjimai apie ekstremalias oro sąlygas.