Julija Kirkilienė
Nuo šių metų seniūnaičiams nebereikės už savo pinigus pirkti kuro ir važinėti į seniūnijas, savo telefonų sąskaitų naudoti pokalbiams su gyventojais, ant savo popieriaus raštus rašyti. Savivaldybė iš biudžeto seniūnaičių veiklai skirs lėšų. Dirbti seniūnaičiams ir toliau teks visuomeniniais pagrindais, nors seniūnai jau suprato tarpininkų tarp gyventojų pagalbos naudą ir kitaip savo darbo nė neįsivaizduoja. Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas vasario 4 d. prie apskritojo stalo sukvietė seniūnaičius bei bendruomenės pirmininkus ir atsiskaitė už praėjusių metų darbą.
Seniūnijos labui
Vievio seniūnijoje, kurioje įsikūrę 70 kaimų ir 15 viensėdžių, išrinkti 9 seniūnaičiai ir sukurta tiek pat bendruomenių. Tai, pasak seniūno, pastebimai aktyvina gyventojus naudingai veiklai savo gyvenamosios vietovės gerovės labui. Būdami arčiau žmonių tiek bendruomenių pirmininkai, tiek seniūnaičiai, žino jų problemas, apie kurias praneša seniūnijai, ir bendromis jėgomis tas problemas visi sprendžia. Taip į daugiabučių kiemus padaryti įvažiavimai, kiemuose atsirado vaikų žaidimų aikštelės, seniūnaičiai kartu su Priešgaisrinės saugos gelbėjimo tarnyba važinėjo po nuosavus namus ir tikrino, ar žmonės valo kaminus, padėjo kai kurių nuosavų namų gyventojams užpildyti paraiškas paramai stogų keitimui gauti ir kt. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendruomenių savivaldos programai buvo skirtas finansavimas – 12 900 litų. Vievio seniūnijos Vietos bendruomenės taryba ir seniūnaičiai 12 900 litų sumą paskirstė pagal prašymus: asociacijai Alesninkų bendruomenė (pirko vaizdo kamerą su atminties kortele, skelbimų lentą) – 1 170,51 litų, sporto klubui „Vievio žiedas“ (pirko grožinę literatūrą) – 1 473,72 litų, asociacijai Pilypiškių bendruomenė (samdė šventėms muzikantus, važiavo į vandens parką) – 1 455,51 litų, asociacijai „Samarietės“ (pirko pandusą, fotoaparatą su atminties kortele ir dėklu, spintelę, albumus) – 1 906,61 litų, Vievio neįgaliųjų draugijai (pirko atlenkiamą dušo suoliuką, elektrinį šildytuvą, rašomąjį stalą) – 1 190,92 litų, Kaišiadorių vyskupijos katalikiškojo moterų sambūriui „Caritas“ Vievio grupei (sumokėjo už atliekų konteinerį ir atvežimo paslaugos) – 1 076,90 litų, Pakalniškių bendruomenei „Jorė“ (pirko kamuolių, arbatos servizą) – 529,00 litų, asociacijai Vievio bendruomenės centras (pirko krepšinio stovą) – 989,78 litų, bendru tarybos sprendimu buvo nutarta pastatyti suolus Vievio seniūnijos teritorijoje ir atlikti Šv. Onos bažnyčios tvoros remonto darbus už 3 107, 04 litų.
Turtingiausioje seniūnijoje daugiausia pašalpų gavėjų
Per 8 tūkstančius gyventojų turinčioje Vievio seniūnijoje 2013 metais 103 gyventojai mirė, o gimė tik 62. Nors seniūnijoje apstu bendrovių, įmonių, įstaigų, kuriose vis trūksta darbuotojų, bet už pašalpas pernai atidirbo apie 800 žmonių. Tie atidirbinėjantys žmonės, pasak seniūno, kartais daugiau žalos nei naudos padaro. Šiais metais įsigaliojus naujam įstatymui – pašalpos skirstyti pavestos pačioms savivaldybėms – padaugėjo darbo ir seniūnaičiams, ir bendruomenių pirmininkams, ir kitiems pilietiškiems žmonėms. Juk kaimynai geriau nei kokie ministerijos atstovai žino, ar pašalpų prašytojui tų pašalpų tikrai reikia dėl nepritekliaus, ar tik dėl gobšumo. Ne naujiena juk, kad prabangiais seneliams užrašytais automobiliais į Socialinės paramos skyrių prašymų pašalpoms rašyti atvažiuoja ne vienas jaunuolis. Vievio seniūnijoje taip pat sudaryta komisija pašalpų prašytojų pragyvenimo lygiui ir pašalpų panaudojimo tikslingumui įvertinti. Į komisiją įtraukti socialiniai pedagogai, Socialinės paramos centro darbuotojai ir Pakalniškių seniūnaitė bei bendruomenės pirmininkė ir verslininkė Regina Sakalauskienė. Žinoma, įstaigų vadovai dirbs už atlyginimą, o R. Sakalauskienė – visuomeniniais pagrindais. Bet be jos komisija būtų kaip be rankų: ji ir žmones pažįsta, ir padėti bei patarti gali, ir konfliktus valdyti moka. Sutaupyti pašalpų pinigai liks Savivaldybės biudžete, už juos bus galima gal dar kokią vaikų žaidimų aikštelę pastatyti ar daugiabučio kiemą sutvarkyti.
Viešos paslaptys
Paslapties, kurią seniūnas pasakė „ne spaudai“, išsaugoti tikrai neįmanoma. Jeigu neapsigalvos Vievio projektų mecenatai, prie Vievio bažnyčios turėtų iškilti paminklas Popiežiui Jonui Pauliui II. Šis paminklas gal labiau suvienytų vieviečius. O kol toks paminklas bus pastatytas, seniūnas kviečia bendruomenių pirmininkus ir seniūnaičius ieškoti tarp žmonių žvaigždučių, galinčių pelnyti savivaldybės Metų žmogaus vardą. Seniūnaičiai žvalgysis po gyventojų sodybas ir po daugiabučių kiemus, stebėdami, kas gražiausiai aplinką tvarko ir ką bus galima rudenį apdovanoti. Vieviečiai taip pat raginami pagalvoti ir mintimis pasidalinti su seniūnaičiais, bendruomenių pirmininkais bei seniūnu, kokią jie įsivaizduoja būsimų naujųjų kultūros namų aplinką, kur galėtų statyti kilnojamą sceną, kur galėtų investuoti 2014-2020 Europos Sąjungos įvairių fondų lėšas. Susitikime dalyvavę seniūnaičiai sakė esą patenkinti bendradarbiavimu su seniūnu, o žmonės jau įprato įvairiais klausimais ne į seniūniją skųstis skubėti, o su seniūnaičiais reikalus aptarti. Tiesa, dar žmonės nėra įpratę skubėti į talkas, kuriose dalyvauja aktyviausi žmonės, ne visi įpratę ne šiukšlinti, o tvarkyti aplinką, kurioje gyvena, net ne visi žino, kokios seniūno pareigos ir už kokius darbus atsakingas jis, o už kokius – Savivaldybė, nesupranta, kad su seniūnu geruoju galima susitarti įvairiais klausimais ir bendrai dirbti seniūnijos gerovei. Seniūnaičiai tokiais klausimais yra geriausi tarpininkai, kurie žinių taip pat gali pasisemti įvairiuose seminaruose. Svarbu tik surasti tam laiko. Bendruomenių vardu kalbėjęs Vievio bendruomenės santalkos pirmininkas Vytautas Urbonas taip pat pastebėjo, kad tolerantiškiau bendrauti išmoko tiek seniūnas, tiek bendruomenės atstovai, todėl Vievyje žmonės tapo draugiškesni.