Atsakymai į straipsnį: „Atviras laiškas savivaldybės vadovams, tikintis atviro atsakymo šilumos vartotojams. Šilumos kadrilis“

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Pirmadienis, 20 vasario 2012

2012 m. sausio 30 d. savaitraščio „Elektrėnų kronika“ straipsnyje „Atviras laiškas savivaldybės vadovams, tikintis atviro atsakymo šilumos vartotojams. Šilumos kadrilis“ Elektrėnų savivaldybės tarybos narys Algimantas Adomaitis uždavė daug klausimų Elektrėnų savivaldybės vadovams. Primename, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos veiklos reglamentas numato tarybos narių paklausimų tvarką, kurioje aiškiai nurodoma, kas yra paklausimas, kaip jis turi būti pateiktas, kokia tvarka į jį atsakoma. Deja, tarybos narys Algimantas Adomaitis arba šią tvarką pamiršo, arba specialiai ją ignoruoja, todėl tarybos nariui į paklausimą atsakome ne reglamento nustatyta tvarka, bet per visuomenės informavimo priemones.

Savivaldybės vadovai

 

1. Klausimas: „…Lyginant 2011 ir 2010 metų lapkričio mėnesius, kai meteorologinės sąlygos buvo identiškos, stebime, kad Elektrėnų gyventojams pateiktos sąskaitos už šildymą, kuriose užfiksuota, kad 2011 m. už tą patį laikotarpį pateikta iki 13 procentų daugiau šilumos kWh nei 2010 m. Tačiau gyventojai sumokėjo gerokai daugiau už butų šildymą.“

Atsakymas: namo suvartotas šilumos kiekis priklauso ne tik nuo lauko oro temperatūros, bet ir nuo vėjo stiprumo, santykinės oro drėgmės ir pan. Esant didesniam vėjo greičiui ir didesnei santykinei oro drėgmei, bet tai pačiai faktinei lauko oro temperatūrai, skiriasi suvokiama temperatūra – kuo didesnis vėjo greitis ir kuo daugiau drėgmės ore,  tuo daugiau šilumos energijos suvartojama tinkamai patalpų oro temperatūrai užtikrinti. Taip pat šilumos suvartojimą daugiabučių namų šildymui lemia pastatų būklė: namo sandarumas, sienų, langų, stogo bei grindų šiluminė varža, namo šildymo sistema ir jos būklė. Labai svarbi namo gyventojų elgsena. Esant toms pačioms meteorologinėms sąlygoms panašių namų šildymo sąnaudos žymiai skiriasi. Senos statybos, neatnaujinti namai per 2009/2010 m. šildymo sezoną Lietuvoje suvartojo šilumos vidutiniškai nuo 27 iki 40 kW/m2 (nuo 1620 iki 2400 kWh 60 m2 ploto butui per mėnesį). Taigi pagal statistiką šilumos suvartojimas esant panašioms oro sąlygoms gali skirtis net  50 proc.

Tiekimo įmonės gauna šilumą ir tiekia pagal su gamintoju suderintą šilumos tiekimo temperatūrinį grafiką. Namo suvartotas šilumos kiekis priklauso ne nuo tiekiamos šilumnešio temperatūros, bet nuo tiekiamos ir grįžtamos temperatūros skirtumo, tad nuo tiekėjo veiksmų nedaug priklauso. Name šilumos paimama tiek, kiek reikia, o tiekėjo pareiga patenkinti tą poreikį. Todėl nereikia klaidinti žmonių. Jokios pigios šilumos nėra ir būti negali! Yra tik racionalus arba neracionalus jos panaudojimas. Jei norime pigiau mokėti už šildymą, privalome renovuoti gyvenamuosius namus: juos apšiltinti, užsandarinti, pakeisti šildymo bei vėdinimo sistemas.

2. Klausimas: „Ar pateiktas šilumos kiekis nebuvo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau - EKŪ) ir Lietuvos elektrinės išankstinio susitarimo padarinys. Juk elektrinė parduodamos šilumos kiekį planuoja, tačiau  esu įsitikinęs, kad dar neturi sutarties su jėgomis, lemiančiomis aukštesnę ar žemesnę vidutinę mėnesio temperatūrą, tad užsiplanavo didesnes pajamas už pateiktą šilumą, už ką galų gale teko sumokėti mums, nors tokio šilumos kiekio praėjusį lapkritį tikrai nereikėjo?“.

Atsakymas: nežinome, su kokiomis jėgomis Jūs bendraujate, bet elektrinė šilumos pagamina tik tiek, kiek jos sunaudoja vartotojai – į sandėlį nepadėsi. Dar reikia kompensuoti nuostolius tinkluose. Bet už šį šilumos kiekį jau moka pats tiekėjas. Už šilumos nuostolius vamzdynuose vartotojai tiesiogiai nemoka. Normatyviniai šilumos nuostoliai įtraukti į šilumos kainą.

3. Klausimas:  „Jei toks susitarimas buvo, ar apie jį žinojo savivaldybės vadovai ir ar jie ėmėsi priemonių apginti šilumos vartotojų interesus? Jei žinojo, bet neapgynė ...?“

Atsakymas: Savivaldybės vadovams jokie neskaidrūs susitarimai nėra žinomi. Jei apie tokius susitarimus ką nors žinote, prašome kuo skubiau pranešti savivaldybės vadovams.

4. Klausimas: „Nauji šilumos ūkio teisės aktai numato, kad daugiabučiuose įrengtų šilumos reguliavimo įtaisų negali eksploatuoti ir tuo pačiu reguliuoti šilumą teikiančios bendrovės, mūsų atveju – EKŪ ir „Gelvita“. Kas galėtų garantuoti, kad minėtos bendrovės nepasinaudojo šioje vietoje  ir šiuo metu esamu neapibrėžtumu ir nepasinaudojo galimybe keisti daugiabučiams teikiamos šilumos parametrų sau palankesne linkme?  Elektrėnų atveju tai daryti galima nuotoliniu būdu, net neužeinant į daugiabučio šiluminį mazgą. Ar savivaldybės vadovai yra numatę kokias nors priemones, kad, esant tokiai situacijai, būtų apginti šilumos vartotojų interesai?“

Atsakymas: 1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 str. 2 d. numatoma, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas. To paties įstatymo 2 dalyje numatyta, kad nustatytas draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Šis draudimas taip pat netaikomas tais atvejais, kai atestuotas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra fizinis asmuo, kuris gyvena tame pastate. Elektrėnų savivaldybėje šiuo metu gyvena apie 25 tūkst. gyventojų, tad minėta įstatymo nuostata mūsų savivaldybėje negalioja.

2. Deja, daugumos namų šildymo sistemos yra tokios, kad nėra galimybės pasireguliuoti temperatūros kiekviename bute. Šilumos tiekimas paprastai reguliuojamas pagal šalčiausio buto temperatūrą. Jei tas butas nėra tvarkingas ar išderinta namo šildymo sistema (užkalkėję radiatoriai ar vamzdžiai, savavališkai prijungtos papildomos radiatorių sekcijos ar įrengtas grindų šildymas), tai apatiniuose aukštuose žmonės šąla, o viršutiniuose žiemą gyvena atsidarę langus. Už lauko šildymą proporcingai moka visi namo gyventojai.

5. Klausimas: „Ar kada nors bus atliktas tikrai nepriklausomas savivaldybės komunalinių bendrovių veiklos ir finansinis auditas, kad būtų pagrįstas jų veiklos efektyvumas, darbuotojų gaunami atlyginimai, priemokos? Ar pagrįsta kainos marža, kurią nusistato EKŪ, pirkdamas šilumą iš elektrinės ir parduodamas ją vartotojui?“

Atsakymas: pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą metinę finansinę atskaitomybę tikrina visuotinio akcininkų susirinkimo (savivaldybės tarybos) išrinkta audito įmonė, kuri pateikia valdybai ir tarybai auditoriaus išvadą ir audito ataskaitą. Veiklos kontrolę vykdo ir išlaidų pagrįstumą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

6. Klausimas: „Su kokia verslo grupe pasirašytas susitarimas dėl dujų iš Kazokiškių sąvartyno? Kokia šiuo susitarimu palaiminto projekto vertė? Ar už šio projekto vėl nekyšo UAB „ENG“ ausys?“

Atsakymas: 2011 m. spalio 11 d. UAB „Gelvita“ ir UAB „Autoidėja“ pasirašė ketinimų protokolą, kuris nėra teisiškai įpareigojantis, o 2011 m. spalio 24 d. – Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Šių susitarimų informacija yra konfidenciali, bet tarybos nariui, atlikusiam reikiamus formalumus, prieinama. Mūsų duomenimis, tarybos narys Algimantas Adomaitis iki šiol nesikreipė į UAB „Gelvita“ su prašymu susipažinti su minėtomis sutartimis.

7. Klausimas:  „Koks šiluminio vamzdžio iš Elektrėnų į Vievį likimas?“

Atsakymas: šis vamzdis jau davė naudos Vievio miesto žmonėms. Ilgą laiką Vievio gyventojai mokėjo už šilumą pigiau nei Vilniaus ar Kauno gyventojai, nors tuose miestuose šiluma gaminama kogeneracinėse jėgainėse (pigiausias gamybos būdas). Bet neturime užmiršti, kad privatus investuotojas į tą vamzdį investavo per 6 mln. Lt nuosavų lėšų. Tai ne labdara. Tokių lėšų Elektrėnų savivaldybė negali net pasiskolinti iš banko. Investuotojas tas lėšas turi susigrąžinti ir dar gauti pelno. O ateityje šį vamzdį savivaldybė turėtų perimti ir tokiu būdu užbaigti Elektrėnų ir Vievio šilumos tinklų sujungimo procesą.

8. Klausimas:  „Ar neartėjame prie dienos X, kai šilumos tiekimo monopolistu Elektrėnuose ir Vievyje taps ENG?  Be jokių konkursų ir konkurencijos? Susitarimų ir sutarčių detalės mažai kam žinomos ir, ko gero, yra komercinė paslaptis? Kodėl minimas susitarimas nuslėptas nuo Tarybos narių?“

Atsakymas: šiuo metu monopolininkė yra tik viena – „Lietuvos energija, AB“, kuri gamina ir tiekia šilumą Elektrėnams, Vieviui ir „Kietaviškių gausa“. Turime vilčių, kad ateityje atsiras alternatyvų.

9. Klausimas:  „Kodėl minimas susitarimas nuslėptas nuo Tarybos narių?“

Atsakymas: jei tarybos narys Algimantas Adomaitis turi omenyje sutartis su UAB „ENG“, tai tos sutartys buvo pasirašytos su savivaldybės įmonėmis jam einant Elektrėnų savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, todėl negalime atsakyti į šį klausimą.

Tarybos narys A. Adomaitis savaip aprašė senovinį šokį kadrilį. Pagal Tarptautinių žodžių žodyną kadrilis yra vidutinio tempo šokis, kurį sudaro 5–6 figūros, turinčios savo pavadinimus ir muziką, šokamas lyginio porų skaičiaus. Taigi tai šokis, kurio šokėjai laikosi gana griežtų taisyklių, yra įsprausti į tų taisyklių rėmus ir gerai žino, ką daro. Primename tarybos nariui, kad viešieji ryšiai – tai planinga ir nuosekli veikla, kuria siekiama sukurti ir palaikyti visuomenės nuomonę apie tam tikrą organizaciją, produktą, žmogų, paslaugą. Kokių tikslų siekia tarybos narys, tesprendžia skaitytojai (rinkėjai).

Share

Komentarai   

 
0 #1 testdddd 2012-09-10 18:56
sa :cry:
Cituoti
 

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.