Kiekvienais metais Elektrėnuose plečiami gėlynai, visai neseniai atsirado nukreipiamosios lentelės su gatvių pavadinimais bei dėžės šuniukų ekskrementams, elektrėniškių pakrikštytos „šunadėžėmis“. Grožis, kaip sako Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas, kainuoja, todėl dabar ir pamėginsime paskaičiuoti, kiek.
Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ
Gelbsti viešieji darbai
Gėlėmis gausiau Elektrėnai pasipuošė pernai, kai jos buvo pasodintos ir žydėjo Elektrėnų miesto penkiasdešimtmečio proga, o šiemet jų žydi gal net daugiau – po žiedą suskaičiuoti būtų neįmanoma, tačiau taip teigti galima vien todėl, kad formuojami nauji gėlynai. „Štai Rungos gatvėje buvo susenusi, sumedėjusi gyvatvorė, net sunku būtų buvę ją nukarpyti, tai mes ją iki šaknų nupjovėme, o šaknys taip prisiraizgę, kad reikėtų su ekskavatoriumi jas traukti. Taigi mes atvežėme ten geros žemės, apsodinome gėlėmis. Šiemet apsodinome dalį tos gatvės, kitais metais, jeigu viskas bus gerai, padarysime gėlynus iki žiedinės sankryžos,“ – planuoja seniūnas A. Šalkauskas.
Jo manymu, reikėtų gėlėmis apsodinti ne tik miesto centrą, bet ir vadinamąjį naująjį rajoną. Jau planuojama gėlynais papuošti Draugystės gatvę, kadangi joje įsikūręs policijos komisariatas, bažnyčia, paštas, ledo rūmai.
Reikia pažymėti, jog pastaruosius ketverius metus seniūnijos biudžetas palaipsniui mažėjo, o darbų, kuriuos reikia atlikti, daugėjo, kilo elektros, kuro kainos. Tačiau seniūnas pabrėžia, jog seniūnija nesiskundžia – tokia jau padėtis susiklostė, sumažėjo visoms seniūnijos skiriamų lėšų, o Elektrėnų seniūnijos darbas yra palaikyti savivaldybės centro reprezentatyvią išvaizdą, nesumažinti jubiliejiniais metais išplėstų gėlynų. Elektrėniškiai turi džiaugtis tuo, jog yra galimybė dalį darbų, reikalingų ne tik tvarkos ir švaros palaikymui mieste, bet ir patogaus gyvenimo užtikrinimui, atlikti viešųjų darbų sąskaita.
„Labai spaudžiame tuos, kurie atlieka darbus, naudojamės viešaisiais darbais. Kadangi Elektrėnuose bedarbių yra, apie 50 – 60 žmonių per metus dirba viešuosius darbus. Labai sudėtinga su jais dirbti, nes mes suvokiame, kad ne kiekvienas žmogus, atėjęs iš darbo biržos, nori dirbti, kadangi tokią pačią sumą jis gali gauti ir nedirbdamas,“ – „Elektrėnų kronikai“ sakė seniūnas.
O kiek gi tos gėlės kainuoja? Seniūnas pasakojo, jog šiemet gėles viešojo konkurso būdu seniūnija pirko su pasodinimu todėl, kad nebūtų priekaištų, kad blogai pasodintos jos neprigyja. Vien Elektrėnus puošiančioms gėlėms išleidžiama apie 30 tūkst. Lt per metus, tačiau į šią sumą įeina toli gražu ne vien tik gėlės. Jų laistymui išnaudojama daug vandens, ypač pernai, kai ilgai tvyrojo karštis. Kai kur naudojamas vanduo iš kranų su skaitliukais, kitur vanduo vežamas iš ežero, tačiau tokiu atveju mažai tepavyksta sutaupyti, mat kainuoja kuras. O kur dar nuolatinis ravėjimas, dirvožemio ruošimas, gėlynų papildymas naujomis gėlėmis, nes kai kurios „paslaptingai“ dingsta.
A. Šalkauskas prasitaria, jog būtų gerai, kad seniūnija turėtų savo želdintoją. Tuomet gėlynus tvarkyti galima būtų efektyviau, galbūt pavyktų ir dar daugiau sutaupyti.
Milijonas šen, milijonas ten…
Kovo pradžioje vykusiame Elektrėnų seniūnijos ataskaitiniame susirinkime seniūnas A. Šalkauskas kalbėjo apie tai, kaip šalį ištikus krizei sumažėjo seniūnijai skiriamos lėšos. Štai 2008 m. seniūnija disponavo 1,8 mln. Lt, 2009 m. – 1,5 mln. Lt, 2010 m. – 1,28 mln. Lt. Taip seniūnijos biudžetas 2011 m. pasiekė 1,27 mln. Lt. Manote, tai dideli pinigai? Yra paskaičiuota, jog vien gatvių, šaligatvių valymui žiemą ir vasarą, jų šlavimui ir žaliųjų plotų sutvarkymui per metus prireiktų sumos, prilygstančios visam Elektrėnų seniūnijos biudžetui, tai yra, 1,2 mln. Lt, o visoms seniūnijos reikmėms tenkinti reikėtų 3 mln. Lt.
Taigi, kaip sako seniūnas, tenka suktis: prisideda ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, ir UAB „Elektrėnų švara“, dalis skiriama viešiesiems darbams. O kur dar gatvių ir kelių priežiūra, kelio ženklai, iš viso šešerios kapinės seniūnijoje, gatvių ir kelių apšvietimas… Pasak seniūno, vien apšvietimo sistemos eksploatavimui, remontui, elektrai, lempų keitimui, požeminių kabelių remontui per metus išleidžiama iki 300 tūkst. Lt.
Duobės gatvėse ir keliuose – išvis atskira problema. „Dukart per metus greideriuojami vietiniai keliai. Kelių duobių remontui taip pat gauname tik 93 tūkst. Lt, o ženklinimui, greideriavimui, žvyravimui – 23 tūkst. Lt, tad negalima visos sumos skirti vienam keliui. Pavyzdžiui, pavasarį stengėmės užlopyti visus kelius: Migučionių, Girnakaliai – Geibonys, Dvaro gatvę Abromiškėse… Fondo, kurį duoda mums Automobilių kelių direkcija, neužtenka, ten tik trečdalis, o du trečdalius reikia sutaupyti ką nors prispaudžiant, atliekant viešaisiais darbais. Vandensvydžio čempionatui sutvarkėme Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro stovėjimo aikštelę, užlopėme įvažiavimą į ligoninės priėmimo skyrių – juk vežamo ligonio negalima kratyti, be abejo, reikalingas ir normalus išvažiavimas iš greitosios pagalbos stoties – jį irgi užlopėme,“ – pasakojo seniūnas.
Susidaro įspūdis, jog duobių lopymas primena Sizifo darbą: čia užlopei, čia, žiū, vėl žiojasi. „Prisiminkime kad ir kelią Girnakaliai – Geibonys. Kiek sodų bendrijų ten yra? Kiek žmonių juo važinėja? Šiandien duobės ten yra užlopytos, bet tai kainuoja pinigus. Seniūnija neturi tokiems darbams reikalingos technikos, tad tarp darbų, kuriuos atlieka įmonės, tenka dirbti su tuo, kas po ranka. Pavyzdžiui, kad pristabdytume duobių gilėjimą, prieš žiemą paėmėme tokį senovinį katilą, kūrenom per naktį, užkūrėm smalą, duobes užpildėm frezuotu asfaltu. Bet tai yra laikini problemų sprendimai viešaisiais darbais, po savaitės ir vėl atsirasdavo duobė,“ – teigia A. Šalkauskas. Pernai ir šiemet liūtys išplovė labai daug pralaidų, reikia lėšų kelkraščiams tvarkyti, nes keliai darosi panašūs į dubenį: kelkraščiai aukščiau už kelią, todėl vanduo nenuteka, lieka ant kelio, o turi būti atvirkščiai – vanduo nuo kelio turi nubėgti į griovius, o, pavyzdžiui, Migučionių kelio problema yra ta, jog ten labai arti paviršiniai vandenys, kurie vis prasimuša, o sankryžoje pernai kelias net liūliavo, pasenusi kelio danga nebeatlaiko sunkiasvorio transporto…
Taip ir gyvena Elektrėnų seniūnija iš lopymo, taisymo ir kombinavimo, kaip pasiekti geriausią rezultatą išleidžiant mažiausiai lėšų, o keliai tuo metu vis labiau panašėja į skiautinę antklodę. Įdomu, ar galėtų kas nors paskaičiuoti, kiek lėšų reikėtų visoms Elektrėnų seniūnijos gatvėms, stovėjimo aikštelėms ir keliams kokybiškai suremontuoti?
Patys sau priešai
Seniūnas kalba apie planus pabaigti statyti gatvių nukreipiamąsias lenteles, sužymėti namus rudenį jubiliejų švęsiančiose Abromiškėse ir Žebertonyse. Didelis skaudulys, pasak A. Šalkausko, yra peraugę medžiai – seniūnija šiemet jų turi išpjauti apie 130. Jie peraugę, jau ima trukdyti: daužo šakomis į langus, topolių pūkai sukelia alergiją… Medžiams tvarkyti seniūnija per metus skiria apie 10 tūkst. Lt, o juk pašalinti vieną seną, 80 cm kamieno skersmens medį gali kainuoti apie 1 tūkst. Lt. Senus medžius reikia šalinti ir kapinėse, o su technika privažiuoti ten nėra kaip, tad tenka samdyti specialistus su alpinizmo technika, kad po šaką nuleistų. Įmonių, teikiančių tokias paslaugas, Lietuvoje yra vos dvi.
„Pernai žmonės, dirbantys viešuosius darbus, Elektrėnų mieste išpjovė apie 50 tokių medžių, bet tai nėra panacėja. Reikėtų ieškoti išeities iš esmės. Reikėtų kompromisinio sprendimo su savivaldybe, tačiau jos galimybės irgi ribotos, svarbiausia, kad taryba palaiko mūsų darbus ir bendradarbiauja,“ – kalbėjo seniūnas. Pasak jo, vien medžiams per metus reikėtų skirti pora šimtų tūkstančių litų.
Dideli darbai netrukus turėtų užvirti ir aplink tvenkinį Šviesos gatvėje. Planuojama jį išvalyti, nors ir baisu pagalvoti, kiek šiukšlių yra jo dugne, sutvarkyti šlaitus aplink jį, išgenėti aplink želiančius krūmus ir iš krantinės plokščių nutiesti takus. Tvenkinio išvalymas – brangus dalykas, bet jį daryti reikia, nes dabar vandenyje viskas pūva, smirda. Be to, pats tvenkinys, pasak seniūno, Elektrėnams svarbus todėl, jog į jį nusidrenuoja dalis gruntinio vandens.
O kiek lėšų seniūnija sutaupytų, jei patys elektrėniškiai nelaužytų suolelių, neniokotų stotelių ir vaikų žaidimo aikštelių, nevogtų gėlių… Neskaičiuoja elektrėniškiai savo seniūnijos pinigų, todėl seniūnijos darbuotojai yra priversti kas savaitę atlikti suoliukų, šiukšliadėžių, kelio ženklų inventorizaciją. „Kiekvieną savaitę mes važiuojame apžiūrėti kelio ženklų, ir tai turbūt ne visus pastebime nulaužtus, nusuktus, sulankstytus… Kelias savaites stovinčios gatvių nukreipiamosios lentelės kol kas laikosi neblogai, netekome tik vienos – mėtėsi šalia krūmuose, lengvai pataisysime, nuostolio kaip ir nėra. Bet žmonėms labai reikia tų herbų… Iš jų nauda tik kaip iš suvenyrų. Kalbant apie „šunadėžes“, maišelius turime įdėti kasdien, įdomu, kur jie dingsta,“ – svarstė seniūnas A. Šalkauskas.
Beje, pačios „šunadėžės“, kaip juokavo seniūnas, auksinėmis netapo – kainavo po 300 Lt.
Laimei, Elektrėnuose gyvena ne tik vandalai, bet ir esama iniciatyvių žmonių. Tarkime, buvo iškilusi problema dėl licencijos išdavimo vienai įmonei, kuri alkoholiu norėjo prekiauti visą parą. Tada seniūnija kreipėsi į Elektrėnų bendruomenės iniciatyvų centrą, kad jo nariai apklaustų aplinkinių namų gyventojus, ar šie iš tiesų nusiteikę prieš tokią parduotuvę, ar tai yra tik vieno aktyvaus žmogaus prieštaravimas. Dėl šunų išvedžiojimo aikštelių jie taip pat daro apklausą, kad seniūnijos specialistai galėtų nutarti, kur geriausia būtų jas įrengti. „Tai yra gerai, nes tai yra ne mano vieno ar kažkokio savivaldybės klerko sprendimas,“ – sako seniūnas. Jų numatyta įrengti tris: prie Vaikų pasaulio, Šarkinės gatvėje ir apleistame sode Šviesos gatvėje. Nors jos nebus labai didelės, pavyzdžiui, aikštelė Šviesos gatvėje bus 8 a ploto, jose bus smėlio dėžė, šiukšlių konteineris, suolelis su pastoge. Žinoma, vaikų žaidimų aikštelės taip pat nebus apleistos. Apskaičiuota, jog visoms remontuoti reikėtų 52 tūkst. Lt, tačiau, bus remontuojamos prasčiausios būklės aikštelės.