Kokie mes, tokia ir valstybė

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Pirmadienis, 04 liepos 2011

Netrukus švęsime Valstybės dieną: dalyvausime šv. Mišiose, padėsime gėlių prie paminklo žuvusiems Elektrėnų krašto partizanams, klausysimės šventinių koncertų, o vakare seniūnijų centruose rinksimės giedoti Tautiškos giesmės. Artėjant Valstybės šventei atsiranda dar viena proga pagalvoti apie tai, kas mes esame ir kokioje norime gyventi valstybėje.

Dažnas gatvėje sutiktas žmogus aimanuoja, jog valstybė – tai bloga valdžia, nesusimąstydami, kad valstybė pirmiausia esame mes, jos  žmonės. Ir nors nesinori kiekvienos valstybinės šventės proga verkšlenti, kokie mes esame prasti piliečiai, tiesiog neišeina. Ir šį kartą pabarsime tuos, kurie vietoje to, kad gražintų šalį ar bent jos nejuodintų, elgiasi visiškai priešingai.

Štai prieš kelias savaites „Elektrėnų kronikos“ pirmame puslapyje publikuotas straipsnis apie tai, kad buvusio restorano „Perkūnkiemis“ patalpose neturint licencijos galimai prausiami palaikai, ir kaip niekas to negali patikrinti bei tokios veiklos sustabdyti.

Tai, kad verslininkai galimai nesąžiningai ir net, galima sakyti, negarbingai uždirba pinigus, o tokią veiklą turinčios sukontroliuoti institucijos snaudžia arba į pažeidimus žiūri pro pirštus, turbūt, mažai ką stebina. Pas mus visi įpratę badyti į kitus pirštais „vagis“, „nusikaltėlis“, o apsisukę spausti jiems ranką, o gal net paslapčia žavėtis jais. Tokias mūsų vertybines nuostatas patvirtina įvairūs tyrimai, rodantys, jog pateisiname kontrabandą ir kyšius.

O mes radome dar vieną tokio reiškinio patvirtinimą: svetainės www.kronika.lt lankytojų prie straipsnio „Nepagarba mirusiam“ parašytus komentarus. Tikėjomės, jog paviešinę galimai nelegalią verslininko veiklą apleistame „Perkūnkiemio“ pastate priversime žmones pagalvoti apie tai, kam patikėti artimojo paskutinės kelionės organizavimą, tačiau žmonių mąstymas yra kitoks... Komentatoriai problemų ten nepamatė, bet jiems  užkliuvo legaliai tokias paslaugas teikiantys verslininkai, esą jie yra pavydūs ir skundžia savavaliautojus.

Užuot ieškoję būdų, kaip spręsti problemą, tik ieškome priežasčių, pasiteisinimų: va, anas irgi blogas...

Dar keisčiau, kad žmonės apie mirtį mąsto kaip apie reiškinį, apie kurį neturėtų žinoti vaikai ir seni žmonės. Tokiems komentatoriams esą geriau numirusio žmogaus palaikus ruošti užsirakinus, apleistame rūsyje, nei tam pritaikytame morge, nes netoli to morgo yra mokykla ir senelių namai. O juk nuo seno mūsų valstybėje miręs žmogus buvo garbingai laidojamas. Atkūrus nepriklausomybę, lietuviai pirmiausia skubėjo į Sibirą atsivežti ten likusių tremtinių palaikų, garbingai juos perlaidojo savoje žemėje. Tai, manau, yra gražus valstybingumo pavyzdys: čia yra mūsų žemė, čia mes esame, gyvename ir liekame visam laikui. Ir kokie esame mes, tokia yra ir mūsų valstybė.

Tad Valstybės dienos proga palinkėti norėtųsi vieno: atsakomybės, neabejingumo ir teisingumo jausmo. Juk ir už patį blogiausią blogesnis yra tas, kuris tą blogį toleruoja.

Gražina RADZVILAVIČIŪTĖ

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.