Politikų košė iš visuomenės turto

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 20 gegužės 2011

elektrenai23naSu projektu „Jaunimo krantas“, kurio tikslas buvo Elektrėnų marių pakrantėje įkurti edukacinį technologijų parką, politikai tiek privirė košės iš visuomeninio turto – ežero pakrantės ir ten stovinčių pastatų – kad už tą košę  patiems  antrą kartą gali tekti sumokėti ir dar alkaniems likti. VšĮ „Jaunimo kranto“ dalininkė UAB „Vesteksa“  teisme iš savivaldybės už jos pačios turtą reikalauja virš 100 tūkst. litų. Steigiant VšĮ „Jaunimo krantas“  savivaldybė jau buvo įnešusi 85 tūkst. litų.

Julija KIRKILIENĖ

Vizijos

Savivaldybės gyvavimo pirmaisiais metais buvo prikurta begalė vizijų, kaip turėtų atrodyti Elektrėnų savivaldybė, ir prikurta nerealių planų: Energolendas, Vilniaus – Kauno dvimiestis, VšĮ „Jaunimo krantas“ ir pan.

Europos Sąjungos narių naujokių įvairiems verslo ir politikos veikėjams, tikriausiai, atrodė, kad Europa dalins pinigus į visas puses ir nė nepaklaus, kur juos naujokai investuos. Vienas toks svajotojas Rimantas Varanauskas 2004 m. pradžioje sumanė parengti projektą, gauti ES lėšų ir prie Elektrėnų marių įkurti edukacinį technologijų parką, kurio kompleksą sudarytų naujų technologijų centras, žaidimų muziejus, neformalaus švietimo centras, viešbutis ir gyvenamasis kompleksas, administraciniai pastatai, pramogų ir laisvalaikio centras, taip pat tikėjosi organizuoti šio komplekso veiklą.

Į šią avantiūrą jis atėjo su draugeliu, skandalingai pagarsėjusu VšĮ „Tikra produkcija“ direktoriumi Gyčiu Daugėla ir įtraukė Elektrėnų savivaldybės tarybą, kuriai tuo metu vadovavo Kęstutis Vaitukaitis. Visi trys sutarė R. Varanausko intelektualinį indėlį įvertinti 150 tūkst. litų ir jam skirti 25 proc. „Jaunimo kranto“ kapitalo dalies. Kita 25 proc. dalis atiteko VšĮ „Tikra produkcija“, kuri savo dalį įnešė automobiliu, kompiuterine įranga ir dar grynais turėjo primokėti 66 tūkst. litų, kad įnašas sudarytų 150 tūkst. litų. Ar sumokėjo G. Daugėla tuos pinigus, savivaldybė nežino. Savivaldybei atiteko 50 proc. dalis, bet už tai ji įnešė 85 tūkst. grynųjų, pažadėjo pridėti „Poseidono“ pastatą su visomis komunikacijomis ir panaudai atidavė valstybei priklausančius rekreacinius sklypus prie Elektrėnų marių.

Dalininkai įregistravo viešąją įstaigą „Jaunimo krantas“, paskyrė direktorių ir buhalterį, skaičiavo jiems atlyginimą, nors šie neturėjo ką veikti, nes „Jaunimo krantas“ veiklos ir nevykdė. Steigimo sutartyje buvo numatyta, kad „...negavus finansavimo iš valstybės ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų, įstaiga likviduojama per 1 mėnesį nuo neigiamo atsakymo gavimo dienos...

Laikas ėjo, paraiška, pasak buvusio direktoriaus Vladimiro Fedotovo,  buvo parašyta, bet finansavimo edukaciniam technologijų projektui gauta nebuvo, bet nebuvo nutraukta ir  įstaigos veikla. „Jaunimo krantas“ vienu metu vykdė savivaldybės administracijos projektą „@ akademija“, kai savivaldybėje gyvenantys žmonės nemokamai mokėsi dirbti kompiuteriu. Tuo metu trys dalininkai tarpusavyje kažko nepasidalino, ir R. Varanauskas iš valdybos ar buvo pašalintas, ar priverstas pasišalino, todėl  savo dalį pardavė.

Tikrovė

Praėjus porai metų nuo VšĮ „Jaunimo krantas“ įsteigimo, pasikeitė savivaldybės tarybos valdančioji dauguma ir meras, pasikeitė ir „Jaunimo kranto“ dalininkai. 2007 m. savivaldybės taryba  pritarė, kad R. Varanauskas savo intelektualinį indėlį jau už grynus pinigus parduotų   uždarajai akcinei bendrovei „Vesteksa“. Nesukūręs jokio - nei intelektualaus, nei materialaus - produkto, R. Varanauskas  savo dalį  perleido trečiajam asmeniui - „Vesteksai“, kuri ieškinyje teismui teigia R. Varanauskui sumokėjusi 100 tūkst. litų.

Buvęs meras Arvydas Vyšniauskas tarybos sprendimą  pritarti R. Varanausko dalį perleisti trečiam asmeniui aiškina tuo, kad taryba tikėjosi, jog „West express“ grupei priklausanti bendrovė „Vesteksa“ investuos į turizmo ir pramogų  verslą Elektrėnuose. Tarybos posėdyje „Vesteksa“ vadovai buvo pateikę viziją, kad statys viešbutį, kuriame bus rengiamos tarptautinės konferencijos, SPA centrą, restoraną, sutvarkys marių krantines ir t.t.

Deja, „Vesteksa“ tik paskyrė „Jaunimo krantui“ savo direktorių, skyrė jam gerą atlyginimą, dėl kurio įstaigoje augo skola, bet veiklos nevykdė. Ieškinyje teismui „Vesteksa“ kaltina savivaldybę, kad ji nevykdė įsipareigojimų ir „Jaunimo krantui“ neperdavė nei sklypų, nei juose esančių pastatų.

Buvęs savivaldybės meras  A. Vyšniauskas teismui atsakydamas į ieškinį rašo, kad „...savivaldybė veiklos prioritetu laiko Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą, kad savivaldybės gerovė būtų kuriama ne tik savivaldybės biudžeto lėšomis, kad galima būtų savivaldybės biudžeto lėšomis efektyviau užtikrinti socialinės, švietimo politikos įgyvendinimą. Toks savivaldybės požiūris atitinka viešojo intereso gynimo sąlygas...“.  Buvęs meras teismui rašo, kad VšĮ „Jaunimo krantas“ nieko nepadarė, kad veikla būtų vykdoma, o savivaldybė savarankiškai rengė, teikė paraiškas, laimėjo projektus ir Elektrėnuose sėkmingai vykdomi infrastruktūros gerinimo darbai.

Atsakomybė

Gegužės 25 d. savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas sprendimo projektas dėl „Jaunimo kranto“ dalininko teisių perleidimo. UAB „Vesteksa“, kurios ieškinys savivaldybei gegužės 26 d. bus svarstomas pirmajame teismo posėdyje, pateikė dalininkams raštą apie ketinimą parduoti turimą dalį. Pagal įstatus, savivaldybei priklauso pirmumo teisė tą dalį už 100 tūkst. litų nusipirkti.

Savivaldybės taryba greičiausiai nepritars leisti „Vesteksai“ parduoti savo dalies ir bandys siekti įstaigą likviduoti pagal sutarties 4.2 punktą, kuriame sakoma, kad negavus finansavimo iš valstybės ar struktūrinių fondų, tai turi būti atlikta. Bet turint tik 50 proc. dalies, vargu, ar pasisektų tai padaryti.

Jeigu teismas savivaldybei priteistų sumokėti ieškovui tuos 100 tūkst. litų, tai, pasinaudojusi pirmumo teise, savivaldybė galėtų įsigyti 75 proc. VšĮ „Jaunimo krantas“ dalies ir pati spręsti, ką toje teritorijoje veikti. Bet tada prieš septynerius metus neatsakingai įvykdytas „Jaunimo kranto“ sandėris savivaldybei padarytų virš 300 tūkst. litų nuostolių, kuriuos padengti reikėtų iš visų mokesčių mokėtojų kišenių.

Jei teismas  nepriteistų tų 100 tūkst. litų, bet likviduoti įstaigos nepavyktų, norint projektą išjudinti savivaldybei vis tiek tektų pirkti iš „Vesteksos“ savo turtą, o tada sandėris kainuotų tik virš 200 tūkst. litų.

O geriausiu atveju, jei pasisektų įstaigą likviduoti, tai visi dalininkai turto prarastų beveik po lygiai, maždaug po 100 tūkst. litų. Tie dalininkai, kurie nieko neįnešė, nieko ir neprarastų. O savivaldybei tas sandėris vis tiek jau kainavo virš 100 tūkst. litų.

Atsakomybė, kaip žinome, už tokią klaidą niekam negresia.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.