Japonijoje studijavęs elektrėnietis: pasaulis gauna sumažintą informacijos kiekį

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 15 balandžio 2011

vladimiras_chomiciusPasaulis susitraukė: dėl neramumų artimuosiuose rytuose kadrilį šoka benzino ir dujų kainos Lietuvoje, o įvykus avarijai atominėje elektrinėje kitame pasaulio krašte – Japonijoje – jodas nuo vaistinių lentynų buvo šluojamas net Elektrėnuose. Valstybių sienos sparčiai nyksta, todėl ir informaciją apie įvykius Tekančios saulės šalyje galime gauti iš pirmų lūpų – Japonijoje universitetą baigęs ir ketverius metus gyvenęs elektrėnietis Vladimiras Chomičius „Elektrėnų kronikai“ pasakoja apie tai, kaip japonai išgyvena gamtos kataklizmus.

Gražina Radzvilavičiūtė

Studentiškas gyvenimas

Ketverius metus Vladimiras praleido Beppu mieste, įsikūrusiame mažiausioje Oitos prefektūroje, Pietinėje saloje. Mieste gyvena viso labo 125 tūkst. gyventojų – kaip Šiauliuose. O ir gyventojų tankumas Šiauliuose, pasirodo, dvigubai didesnis (apie 1600 gyv. kv. km), nei Beppu mieste (970 gyv. kv. km).

Beppu garsus Japonijoje natūraliais terminiais-mineraliniais vandenimis. Tačiau šis miestas labiau primena japonišką Saulėtekį nei japoniškus Druskininkus – į mieste įsikūrusį Azijos Ramiojo vandenyno universitetą studentai suvažiuoja iš viso pasaulio. Pasak Vladimiro, net pusė šiame universitete besimokančių studentų – užsieniečiai. Lietuvį ir žvirblį visur sutiksi – tai patvirtina ir tai, jog tokio palyginti nedidelio Japonijos miesto universitete vienu metu studijavo dvi dešimtys lietuvių.

Vladimiras Beppu mieste studijavo tarptautinę lyginamąją vadybą. Per pirmus keturis studijų mėnesius vien japonų kalbai teko skirti po aštuonias valandas kasdien. „Išlaikius japonų egzaminą aplankė toks jausmas, kad jeigu padarei tai, gali padaryti bet ką,“ – sakė Vladimiras. Po keturių kursų užsieniečiai jau būna įvaldę japonų kalbą.

Po studijų tokioje tarptautinėje aplinkoje Vladimiras gali didžiuotis tuo, jog pasikeitė požiūris į pasaulyje vykstančius procesus, be to, elektrėnietis dabar turi draugų visame pasaulyje.

Paskaitos – ir apie žemės drebėjimus

Tačiau studentiškas gyvenimas neleidžia užsimiršti ir ignoruoti fakto, jog Beppu įsikūręs ugnikalnio pašonėje – ugnim alsuojantis kalnas stūkso vos už dešimties kilometrų. Būtent dėl to čia galima mėgautis „pragarais“ – maudytis karštosiose mineralinio vandens versmėse.

O ugnikalniui bundant iš miego ir žemelė gerokai padreba. Pasak Vladimiro, 2008 m., bundant ugnikalniui, per dvi dienas miestą sukrėtė 50 žemės drebėjimų, kurių stiprumas siekė iki 5,5 balo pagal Richterio skalę – tada juda sunkūs baldai, nuo sienų krenta paveikslai, būna sunku vaikščioti.

O kaip elgiasi niekad gyvenime tokių neramumų nepatyręs žmogus? Užsieniečiai apie žemės drebėjimus yra mokomi universitete. Taip jie sužino ne tik apie tai, ką daryti, kai žemė ima drebėti, bet ir apie tai, kodėl pastatai Japonijoje gali išlaikyti net 8 balų žemės drebėjimą, kai paprasti pastatai ir tiltai griūva, apie tai, nuo ko priklauso, kada labiau pažeidžiami aukšti, o kada – žemi pastatai.

Juk visa tai Japonijoje - neatskiriama gyvenimo dalis. „Iš pradžių darai viską pagal instrukcijas, pavyzdžiui, kai gyvenau ketvirtame aukšte, bėgdavau atsistoti tarpduryje, o vėliau tiesiog palauki, kol viskas baigsis, ir toliau darai, ką daręs,“ – sako Vladimiras.

Beje, pasak Vladimiro, žemės drebėjimai labai įspūdingai atrodo Tokijuje – tuomet, kai linguoja dangoraižiai.

Be panikos

O kaip paprastai elgiamasi, ištikus stipriam žemės drebėjimui? Japonai pasiima krepšį, kuriame yra būtiniausi daiktai, ir eina į parką miegoti. „Visoje Japonijoje pristatyta tiek parkų ir stadionų, kad visus nelaimės atveju galima būtų išlaikyti atviroje vietoje,“ – pasakoja Vladimiras.

Net ir po paskutinio kataklizmo, kai žuvo 20 tūkst. žmonių, japonai nepanikavo. Atvirkščiai – jie susitelkė. Vladimiras pasakoja, kad tie japonai, kurie nukentėjo mažiau, teikė pagalbą ir kitiems: iškabino užrašus, kuriuose kvietė pasiimti vandens, maisto ar pernakvoti, jei kas neteko namų. Stebina ir organizuotumas – gatvės buvo sutvarkytos jau kitą dieną po cunamio.

Vladimiras gali palyginti tai, kaip skiriasi reakcijos į žemės drebėjimus Japonijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kurioje 2010 m. rugsėjį jam teko išgyventi stiprų žemės drebėjimą. „Japonijoje po pastarųjų įvykių neužfiksuotas nė vienas marodieriavimo atvejis, o Naujojoje Zelandijoje marodierių suimdavo kas dieną,“ – lygino elektrėnietis.

Pačiam Vladimirui pastarieji įvykiai taip pat kainavo nemažai nervų. Nelaimės Japonijoje metu jis buvo apsistojęs Australijoje, o su Tekančios saulės šalyje likusiais draugais susisiekti iš pradžių nepavyko – buvo dingęs ryšys. Tik vėliau paaiškėjo, jog bičiuliai gyvi ir sveiki.

„Sutinku, nors tai ir melas“

Vladimiras sako, jog tai, ką apie įvykius Japonijoje sužino pasaulis, yra sumažintas informacijos kiekis. Japonijoje daroma viskas, kad tik būtų suvaldyta panika, pavyzdžiui, pagal japonų teikiamą informaciją, vienu metu nesaugiu plotu apie Fukušimos atominę elektrinę buvo laikomas plotas 20 km spinduliu, o pagal amerikiečių apskaičiavimus tas plotas turėjo būti 80 km spinduliu.

„Nors tai yra melas, aš sutinku, su tuo, kaip japonai viską sutvarkė. Ką dar daryti? Visą Japoniją evakuoti? Kur?“ – retoriškai klausia Vladimiras.

Japonijoje atominės elektrinės pastatytos taip, jog gali atlaikyti net iki 8 balų žemės drebėjimą. Fukušimos atominę palaužęs drebėjimas siekė beveik 9 balus.

Į kritiką, jog japonai delsė veikti, Vladimiras atsako: „Negali tokių įvykių akivaizdoje veikti pagal tai, kas šauna į galvą. Daug inžinierių žuvo, bandydami viską ištaisyti greitai. Pamėginkime pastatyti kritikus į jų vietą. Ką jie darytų?“

Neskaičiuojant  žmonių netekčių, dėl šių kataklizmų Japonija patyrė virš šimto milijardų JAV dolerių siekantį nuostolį – tai labai didelis smūgis ekonomikai. Tačiau Vladimiras išlieka optimistas: lėšų Japonija gaus, miestus atstatys, o elektrėnietis planuoja dar sugrįžti į Tekančios saulės šalį ir ten baigti magistro studijas.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.