Vievio pirtyje, pastatytoje dar tarpukaryje ant ežero kranto, seniai jau niekas nesiperia. Senas apgriuvęs daržinės tipo pastatas tik saulę poilsiautojams užstoja ir ežero pakrantės vaizdą gadina. Pirtis įrašyta į savivaldybei priklausančios bendrovės „Gelvita“ balansą ir jos direktoriui Timofejui Rusakovui tenka sukti galvą, kaip prastu daiktu naudingai atsikratyti.
Julija Kirkilienė
Stovėjo nuo senų laikų
Pirtis Vievyje yra tarsi architektūrinis paminklas. Niekas iš kalbintų senųjų vieviečių neprisimena, kaip ji atsirado ant ežero kranto, bet tai buvę Nepriklausomos Lietuvos laikais, kai prie ežero dar buvo ir turgaus aikštė.
Pasak Kranto gatvėje, netoli pirties, gyvenančio buvusio ugniagesio Kazimiero Mažylio, vieviečiai kalba, kad pirtį iš raudonų plytų pastatė šioje gatvėje gyvenę žydai. Ant ežero kranto pastatyta pagal tradiciją – pirtys buvo statomos prie vandens telkinių, kadangi nebuvo vandentiekio. Bet ir įrengus Vievyje vandentiekį, pirtis nebuvo panaikinta. Atvirkščiai – ji buvo remontuojama, plečiama, vietoj sudegusių medinių pertvarų buvo įrengtos gelžbetoninės. Net kavinukė vienu metu pirtyje buvo atidaryta, todėl vieviečiai pirtį labai mėgo.
Bet keitėsi laikai, visi patogumai buvo įrengiami ne tik naujai statomuose daugiabučiuose, bet ir nuosavuose namuose, todėl klientų pirtyje nuolatos mažėjo. Atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvoje pirtis liko valdiška, o pirčių išlaikymas vis brango. „Gelvitai“, į kurios balansą įrašyta pirtis, iš gautų pajamų neužteko net už kurą susimokėti, o apie kapitalinį remontą, kurio verkiant reikia, nė pasvajoti negalėjo.
Nereikalinga
Dėl pirties vieviečiai jau seniai leidžia pykčio garus. Eksploatuoti ją uždraudė Sveikatos priežiūros centras, suremontuoti pagal šiuolaikinius reikalavimus „Gelvita“ neturi lėšų, o senbuviai vieviečiai ne vieną raštą savivaldybei parašė, kad jie būtinai praustis nori pirtyje, nors joje nėra nė kanalizacijos ir iš pirties vanduo patenka į ežerą.
Deja, savivaldybė dėl kelių vieviečių lėšų pirties remontui neieškojo, tik taryba priėmė sprendimą, leidžiantį „Gelvitai“ tą pastatą parduoti. Gerai parduoti, jei perka. Nors pirtis ant paties ežero kranto, pačiame miesto centre, o dabar dar ir 14 arų žemės sklypą žada priskirti, bet pirkėjo „Gelvita“ nė su žiburiu neranda. Rašė skelbimus, skelbė aukcioną, kur pradinė kaina buvo 150 tūkst. litų, bet tik vienas vilnietis domėjosi, ir tas nepirko.
Pasak Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos Danutės Aleksiūnienės, Vievio pirtis dabar tapo politikų reikalas. Savivaldybės taryba galėtų ieškoti investicijų ir pirtį remontuoti visuomenės reikmėms, galėtų parduoti ar išnuomoti, o galėtų paprasčiausiai nugriauti, jei niekam nereikalinga.
Bet va, kaip sakė Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius, tarp pirties ir paplūdimio ribų toks gabalėlis pakrantės formuojant pirties sklypo ribas planuojamas pirčiai ir priskirti. Viso, pasak „Gelvitos“ direktoriaus Timofejaus Rusakovo, pirčiai priklausys14 arų žemės prie pat ežero. Negi niekam tai neparūps, juolab kad šalia, už Europos Sąjungos pinigus sutvarkytame paplūdimyje, poilsiautojų turėtų padaugėti…
Keistuoliui pirties reikia
Vievyje gyvena toks Saulius Girčys, kaip pats sako, keistuolis ar kvailas. Jis įkūrė, remia ir pats aktyviai dalyvauja visuomeninėje sporto organizacijoje „Vievio žiedas“. Ši organizacija kartu su savivaldybe parengė projektą „Paplūdimio įrengimas prie Vievio ežero“, kuris jau baigiamas vertinti ir kuriam numatoma gauti Europos Sąjungos lėšų pakrantei sutvarkyti. Jau šiais metais Vievio ežero pakrantėje atsiras tinklinio, vaikų žaidimo aikštelės, pėsčiųjų takai ir kita.
S. Girčys pasiruošęs aukoti savo laiką ir darbą, kad „Vievio žiedas“ kartu su savivaldybe pateiktų dar vieną projektą ir gautų lėšų pirties remontui. Vievietis verslininkas S. Girčys mąsto kaip vokietis ar švedas, kurių šalyse bendruomenės, panaudodamos Europos Sąjungos lėšas, pagerina savo gyvenamąją aplinką, kuria naujus verslus, bet jo nesupranta vieviečiai.
Vievyje, mano S. Girčys, taip pat už ES lėšas iš pirties prie ežero galima įrengti mini SPA centrą. Viduje įrengti kelių rūšių pirčių kabinas, pastatyti mažą baseinėlį – varlinuką – vaikams mokyti plaukti, įrengti salę areobikos užsiėmimams, salę bendruomenei rinktis, kavinukę. Žodžiu, jis mano, kad pirtyje būtų galima duoti šviežio garo. Kadangi organizacijos už ES lėšas įrengtuose visuomeninės paskirties statiniuose negali turėti pelno, tad surinktos lėšos būtų panaudotos pastato išlaikymui. Taip svajoja tas Vievio keistuolis, apie tai jie planus kūrė su D. Aleksiūniene, atsakinga už projektus, bet ar vieviečiai tam pritars?
Nėra bendruomenės
S. Girčys mano, kad šio pastato ateitis turėtų priklausyti nuo visos Vievio bendruomenės. Deja, vieviečiai aktyvūs yra visus kritikuoti, bet patys veikloje yra pasyvūs. S. Girčys mėgino į asociaciją suburti visas Vievio nevyriausybines organizacijas: neįgaliųjų draugijas, „Vievio žiedą“, bendruomenes, kurios Vievyje įregistruotos dvi, bet abi tik popierinės, moterų sambūrį ir kt.
Mėgino jis sukviesti visas tas organizacijas bendram pokalbiui, bet nepasisekė. Rašė skelbimus, kvietė asmeniškai, bet niekas neatėjo. Pasak S. Girčio, jei bendruomenės būtų aktyvios ir išsakytų savo poreikius, galimybė gauti lėšų atsirastų. Neaktyvią bendruomenę, pasak S. Girčio, galėtų paraginti seniūnas, bet valdžiai visada geriau pasyvūs žmonės.
Seniūnas Zenonas Pukėnas sakė girdėjęs įvairių nuomonių, kas turėtų atsirasti vietoje pirties: vieni norėtų pirtį nugriauti, kiti – suremontuoti ir naudoti visuomeninėms reikmėms, treti – parduoti verslininkams ir pan. Dabar pakrantę prižiūri seniūnija.
Seniūnas sako, kad pats laikas sureguliuos, kas turi atsirasti vietoje apgriuvusio pirties pastato, bet šalia būsimo gražaus paplūdimio apgriuvusio ir neveikiančio pastato tikrai niekam nereikia. Vis tiek patys vieviečiai turėtų nuspręsti, kas turi būti vietoje senosios pirties, kad paskui vėl nereikėtų valdžios kaltinti, kad sklypus prie ežero pusvelčiui pardavinėja. O labiausia tai turėtų rūpėti Kranto g. gyventojams, prieš kurių langus, tarsi architektūrinis paminklas, stovi Vievio pirtis.