Einantys tėvų pėdomis

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 10 kovo 2011
Savivaldos rinkimuose pirmą kartą balsavo daug jaunimo. Tai vaikai tėvų, kurie prieš dvidešimt vienerius metus, jauni būdami, džiaugėsi atkurta Nepriklausomybe, prieš dvidešimt metų gynė televizijos bokštą. Kokia ji užaugo, Nepriklausomos Lietuvos karta?

Elektrėnų jaunimu galime didžiuotis. Pastaraisiais metais ypač pagausėjo jaunųjų šaulių kuopa. Jie ne tik dalyvauja visų valstybinių švenčių minėjimuose, žygiuose ir pratybose. Juk ne žodžiais, o darbais mes Tėvynę mylime. Būtent už darbus jaunuosius šaulius gyrė Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas: jaunimas padėjo tvarkyti aplinką po vasarą praūžusių audrų, kuopė šiukšles talkose, padėjo atsodinti medelynus.
Pirmąkart Elektrėnų savivaldybės Metų žmonių apdovanojimuose iniciatyviausiu elektrėniečiu pripažintas „Versmės“ gimnazijos abiturientas Arnoldas Lukas Vaitkūnas. Už ką gi tokie nuopelnai? Ogi už į Elektrėnų miesto jubiliejų puikiai įsipaišiusį pirmąjį Elektrėnų jaunimo festivalį „Kino žiburiai“, už vasaros pradžioje kultūros centro patalpose duris atvėrusį jaunimo centrą. Ta pati su Arnoldu besidarbuojanti jaunimo grupė praėjusį savaitgalį Elektrėnus sudrebino muzikos festivaliu „Sfera“, kurios branduolį, beje, sudarė elektrėniečių muzikos ir šokių grupės.
O kiek dar jaunuolių, vis dar besimokančių mokyklose ar neseniai ją baigusių ir įstojusių į aukštąsias mokyklas, dalyvauja savanoriškoje veikloje, konkursuose, olimpiadose, siekia mokslo aukštumų... O dar reikia turėti omenyje, kokie mokslo krūviai mokyklose jiems tenka: juk kiekvieno dalyko mokytojas gabų mokinį, tarsi didžiausią brangenybę, bando patraukti savo pusėn, sudominti savo dalyku, užduoti papildomų darbų. O kiek pilkųjų ląstelių jaunimui sugadina švietimo, aukštojo mokslo reforma, nežinomybė dėl ateities.
Tik, deja, kažkodėl į juos mūsų žvilgsnis krypsta žymiai rečiau, nei į tuos, kuriems, atrodo, trūksta dėmesio ir saviraiškos, todėl kartais savo jaunatvišką energiją jie išlieja nepriimtinais būdais. Juk jei jaunimas veiklos neprasimano pats, laiką leidžia gatvėse, ant asfalto. Na, geriausiu atveju bibliotekoje, bet ne prie knygų, o prie nemokamo interneto.
Tačiau neskubėkime nusiplauti rankų ir kartoti iki kaulų smegenų įgrisusios frazės „jau tas jaunimas šiais laikas...“ Yra toks vienas pamokslas. Ruošiasi tėvas vogti, rengiasi, o sūnus iššoka iš lovos ir sako: „Tėte, palauk ir aš su tavim“. Tėvas ginasi: „Neik, sūneli, tu paklysi“, o sūnelis jam sako: „Nepaklysiu, tėve, aš tavo pėdomis einu“. Tokie jau tie žmonės: eina bet kur, kur tik randa pramintą taką. Juk kam išradinėti dviratį antrąsyk?
O išvada labai trumpa ir aiški: Tėvynę mylinčių žmonių ir vaikai pilietiški ir aktyvūs, nesitaikstantys ir besistengiantys, organizuojantys ir nepasiduodantys, besirenkantys rimtai, o tų, kuriems niekas nerūpi – per rinkimus savo balsą, o kartu ir ateitį, už 20 Lt pasirengę atiduoti.

Gražina Radzvilavičiūtė