Susitikimai su gyventojais

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 04 kovo 2011

Nelengvi metai Elektrėnų seniūnijoje

Gražina Radzvilavičiūtė

IMG_5477fthfthdjfdElektrėnuose į kovo 2 d. ataskaitinį susitikimą su gyventojais susirinko daugiau tų, kurie pristatė metų veiklos ataskaitas, nei elektrėniečių, kuriems rūpi, koks mūsų miestas.

 

Todėl, nežinia kiek rimtai, kiek juokais, seniūnas Antanas Šalkauskas sakė kitąmet rengsiąs susitikimus su Elektrėnų seniūnijoje aktyviai veikiančiomis Abromiškių, Žebertonių ir Geibonių bendruomenėmis.
Nelengvi metai
Nelengvi praėję metai buvo Elektrėnų seniūnijai: biudžetas, grįžęs į 2005 m. lygį, smarkiai apribojo išaugusius miesto poreikius. Juk praėję metai Elektrėnams buvo jubiliejiniai, todėl stengtasi miestą sutvarkyti, išplėsti gėlynus, kurie sausringą vasarą reikalavo papildomos priežiūros ir t.t. Kaip juokavo seniūnas, pinigų kiekis sumažėjo, o plotas, kurį už juos reikia sutvarkyti, – ne. Be to, Elektrėnų seniūniją užgriuvusios gamtos stichijos taip pat pareikalavo išlaidų: liūtis išplovė 6 pralaidas, o po uraganinio vėjo reikėjo ne tik sutvarkyti išvartytus medžius, bet dar ir išpjauti keliančius grėsmę.
Praėję metai netektimi paženklino seniūnijos kolektyvą: vasarą Anapilin iškeliavo ūkvedys Zenonas Martinėnas, o šių metų pradžioje mūsų pasaulį paliko Elektrėnų seniūnaitis Rimantas Stanevičius.
Problemos – dėl nevalyvumo
Daug mokesčių mokėtojų pinigų Elektrėnuose paleidžiama vėjais dėl pačių elektrėniečių nevalyvumo. Vagiami kelio ženklai, laužomos ir deginamos pavėsinės, gadinamos vaikų žaidimų aikštelės... Visa tai ne tik rėžia elektrėniečių akis,  bet ir atsiliepia seniūnijos biudžetui: per metus tam išleidžiama apie 100 tūkst. litų.
Šiltesniuoju metų laiku dideliu seniūno galvos skausmu tampa ir tvarkos miesto paplūdimyje nebuvimas: esą pakrantę sutvarkius ryte darbą popiet tenka kartoti, nes nors šiukšliadėžių pliaže yra pakankamai, poilsiautojai nelinkę eiti iki jų, kad išmestų šiukšlę, o meta jas tiesiog ten, kur stovi.
Atsiskaitė ir seniūnaitės
Apie tai, kas pernai nuveikta Elektrėnų seniūnijos kaimuose, susirinkime pasakojo Abromiškių seniūnaitė Audra Jančiauskienė, Žebertonių seniūnaitė Gražina Martinaitienė ir Geibonių seniūnaitė Rima Akelienė.
Abromiškėse problemos sprendžiamos visuotiniame susirinkime, taryba renkasi kartą per mėnesį ir sudaro veiklos planus, kurių įvykdymą būtinai aptaria kitąsyk susirinkę. A. Jančiauskienė džiaugiasi, jog Abromiškes elektra aprūpina nauji kabeliai ir kad netrukus kaimas bus prijungtas prie centralizuotos vendentiekio ir nuotekų sistemos. Kol kas Abromiškių bendruomenė neturi kur susirinkti, tačiau rugsėjį turėtų būti baigta dvaro svirno rekonstrukcija. Kaip planuoja A. Jančiauskienė, darbų pabaigtuves galima bus atšvęsti kartu su Abromiškių 440-uoju jubiliejumi.
Žebertoniškiai aktyviai dalyvavo Žemės ūkio ministerijos projekte „Keičiu veiklą“, išvyko į daug naudingų kelionių ir organizavo gražių švenčių. O kad bendruomenė būtų informuojama, G. Martinaitienė su bibliotekos vedėja Irena Kubilinskiene leidžia „Žebertonių žynį“.
R. Akelienė pasakojo apie Geibonyse kuriamą saugią kaimynystę ir atkreipė dėmesį, jog jei nusikalstamų veikų ir kitokių teisės pažeidimų statistika būtų fiksuojama atskirose seniūnaitijose, nusikalstamumo mažėjimas Geibonyse būtų akivaizdus.
Vilniaus apskrityje – didžiausias nusikalstamumo mažėjimas
Praėjusiais metais, lyginant su 2009 m., nusikalstamų veikų Elektrėnų savivaldybėje sumažėjo 17 proc. – tai, kaip sakė Elektrėnų policijos komisariato viršininkas Andžej Grudinskij, didžiausias mažėjimas visoje buvusioje Vilniaus apskrityje. O iš visų savivaldybėje įvykdytų nusikalstamų veikų pusė tenka Elektrėnų seniūnijai. Juk ir pusė savivaldybės gyventojų gyvena Elektrėnų seniūnijoje.
Tačiau, kaip ne kartą pabrėžė A. Grudinskij, tai tik sausa statistika, o esminis dalykas – ar elektrėniečiai jaučiasi saugūs, jų nuomonė apie policijos darbą. Kaip parodė pastarieji įvykiai, galima padaryti viską, kas įmanoma, stiprinant pasitikėjimą, tačiau vienas atvejis gali visas pastangas paleisti vėjais.

 

Gera naujiena beižioniškiams - kelias nuo Semeliškių išasfaltuotas bus jau šįmet

Gražina Radzvilavičiūtė

Norėjusių išgirsti, kas per praėjusius metus nuveikta mažiausioje Lietuvoje Beižionių seniūnijoje, vasario 24 d. susirinko beveik pilna bendruomenės salė. Beižionių seniūnas Mindaugas Makūnas ne tik pateikė statistiką, kiek kokių dokumentų per praėjusius metus išduota ir kaip išleisti pinigai, bet ir pasakė beižioniškiams džiugią naujieną: jau šįmet tarp Semeliškių ir Biežionių nusidrieks asfaltuotas kelias.
Mažiausia
Mažiausia Beižionių seniūnija yra ne užimamu plotu, o gyventojų skaičiumi. O jų pastaraisiais metais mažėja ir Beižionyse: mirė šeši žmonės, o gimė tik du. Apie materialinius sunkumus, kuriuos patiria jaunos šeimos, susitikime kalbėjo vieno iš tų dviejų mažųjų beižioniškių tėvas. Jei ne vis atvykstantys nauji vaikų globos namų auklėtiniai, mokinių Beižionių pagrindinėje mokykloje būtų dar mažiau.
Beižionys – labiausiai nuo Elektrėnų nutolęs seniūnijos centras, todėl ypač aktualu, kad čia išliktų ir paštas, ir biblioteka, ir puse etato dirbanti bendruomenės slaugytoja. Žiemą, kai eismo sąlygos tampa sudėtingos, greitosios pagalbos automobiliui į Beižionis atvyktų tik už 40 min., todėl bendruomenės slaugytojos misija čia ypač svarbi. O tos misijos vykdymo sąlygos ne pačios palankiausios: medicinos punkte būtina keisti langus ir atlikti remontą, o parsivežti beižioniškiams būtinų vaistų į Elektrėnus vyksta bendruomenės slaugytojos sutuoktinis. Tikimasi, kad šįmet naujose patalpose pavyks įkurdinti paštą.
Tačiau pati geriausia naujiena, kurią beižioniškiai išgirdo iš seniūno, yra ta, jog šįmet tarp Semeliškių ir Beižionių nusdrieks asfaltuotas kelias.
Mokykla laukia renovacijos
Iš įvairių projektų gautos lėšos gražina ir Beižionis: apskardinta ir paremontuota bažnyčios tvora, per visą savivaldybę nusirito žinia apie baigtą Beižionių vaikų globos namų rekonstrukciją. Globos namams buvo pristatytas antras aukštas, o šalia įrengta sporto salė.
Renovacijos laukia ir bene paskutinė likusi nerenovuota Elektrėnų savivaldybėje pagrindinė mokykla. Kaip susirinkime kalbėjo mokyklos direktorius Virginijus Juknevičius, koją finansavimui gauti pakišo per mažas mokinių skaičius. Tačiau paraiška pateko į Vidaus reikalų ministerijos rezervą ir laukiančiųjų renovacijos švietimo įstaigų sąraše kyla aukštyn.
Vis dėlto mokyklos pastato renovacija ir energetinių charakteristikų gerinimas, deja, neišspręs svarbiausių problemų: mokinių skaičiaus mažėjimo, rėmėjų trūkumo ir nepalankaus autobusų tvarkaraščio, dėl kurio mokytojams dirbti į Beižionis atvykti sudėtinga.
Kas skaito ir rašo
Bibliotekoje Beižionyse lankosi vis mažiau skaitytojų, tačiau kiekvienas jų apsilankymas užfiksuojamas bibliotekininkės Onos Žilionienės. Ji suskaičiavo, kad bendras praėjusių metų lankytojų skaičius siekė 4 tūkst. – išeitų, jog kiekvienas beižioniškis pernai bibliotekoje apsilankė po 10 kartų. Bibliotekoje suteikiamos kopijavimo paslaugos, rengiami kompiuterinio raštingumo kursai. Šįmet beižioniškiai mokysis, kaip teisingai ir saugiai naudotis internetu – nutolusios seniūnijos gyventojams ypač pravers elektroninės bankininkystės žinios, kurias pritaikius galima bus susimokėti mokesčius.
Kaip sakoma, kas skaito ir rašo, tas duonos neprašo. Ir ramiai gyvena. Gal todėl pernai Beižionių seniūnijoje užregistruotos tik 7 nusikalstamos veikos, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Lietuviu būti nelengva
Apie tai, jog lietuviu būti nelengva, susitikime kalbėjo Beižionių vaikų globos namų direktorius ir bendruomenės pirmininkas Vilmandas Palčiauskas. Lietuviai ne tik patys iš savo šalies išvažiuoja, bet ir be globėjų likusius vaikus įsivaikinti norą dažnai pareiškia užsieniečiai.
Aktyvus beižioniškis papasakojo apie sudaromą idėjų banką, kuriam idėjų pažerti paprašė ir savivaldybės vadovų, apie dalinimąsi naminių gyvulių prieaugliu ir pasidžiaugė Socialinės apsaugos ministerijos įsteigtu ir Beižionių bendruomenei suteiktu Gerumo ambasadoriaus apdovanojimu.

 

Vievio ateitis priklauso nuo bendruomenės aktyvumo

Gražina Radvilavičiūtė

Vievio seniūno Zenono Pukėno ir Elektrėnų savivaldybės vadovų susitikimas su vieviečiais, kuriame dalyvavo ir Seimo narys Kazimieras Uoka, vyko nešildomoje Vievio kultūros centro salėje, tačiau tai neatbaidė žmonių, norėjusių išklausyti seniūno veiklos ataskaitos ir pažerti priekaištų dėl aukštų komunalinių paslaugų kainų.
Naujoms gatvėms – Lakštingalų ir A. Pulauskienės vardai
Ekonominė krizė pakeitė ir vieviečių gyvenimą: seniūnas Z. Pukėnas lygino, jog prieš šešerius metus sunkiau besiverčiantiems vieviečiams buvo vos 500 kg maisto atsargų iš intervencinių fondų, o  pernai išdalinamų maisto produktų svoris pasiekė net 25 t.
Tačiau nors daugelį gyvenimo sričių sunkmetis ir paveikė, lėšų reikalingiems darbams atsirado. Seniūnas minėjo įrengtas naujas Kurkliškių kapines, Vievio miesto kapinėse atliktus melioracijos darbus, sutvarkytą eismą aplink bažnyčią. Vievyje vykdomais ar jau įvykdytais projektais džiaugėsi ir meras Arvydas Vyšniauskas: renovuota gimnazija, darbai vyksta pradinėje mokykloje, savo eilės laukia meno mokykla. Meras minėjo, jog bendruomenės investicijų į Vievį gali pritraukti per Vietos veiklos grupę, tereikia būti aktyviems.
Seniūnas pranešė, jog projektuojamame gyvenamųjų namų rajone prie pravoslavų kapinių gatves nuspręsta pavadinti Lakštingalų ir Vievio šviesuolės Aldonos Pulauskienės vardais, šitaip įamžinant jos atminimą.
Negerovės
Vis dėlto šąlant nešildomoje Vievio kultūros salėje vien džiaugtis gražėjančiu miestu neišėjo. Todėl bene svarbiausiu planuojamu darbu seniūnas ir savivaldybės vadovai įvardino kultūros centro rekonstrukciją.
Šiuo metu vykdomas ir turgaus teritorijos detalusis planavimas. Ateityje čia turėtų iškilti nemažas prekybos centras, kurio vieviečiams labai trūksta. Vicemeras Algimantas Adomaitis minėjo ir teršiamo Vievio ežero problemą, be to, šio vandens telkinio vandens lygis kyla, todėl vanduo semia gyventojų rūsius. Šią problemą išspręstų pralaidos Pylimuose remontas. Reikalinga sutvarkyti ir miesto paplūdimį.
Planuojama, jog saugumą Vievyje padės užtikrinti probleminėse vietose įrengtos vaizdo kameros.
Apie dar vieną problemą – senus daugiabučius – kalbėjo UAB „Gelvita“ direktorius Timofejus Rusakovas. Dėl to patiriami dideli šilumos nuostoliai, dėl to ir mokėti vieviečiams už šildomą orą prireikia. Tačiau bėda ta, jog kai kurių namų jau nė neapsimoka renovuoti.
Dėl vamzdžio Vievyje rūksta mažiau kaminų
Susitikime ir iš Elektrėnų Vievį šildyti nutiestas vamzdis nepaminėtas neliko. Vieviečiams buvo neramu dėl paskolos, kurią UAB „Gelvita“ paėmė, kad įgyvendintų šį projektą. Vieviečiai piktinosi, kad net ir įgyvendinus šį milijonus kainavusį projektą šildymas jiems nė kiek neatpigo – esą mokėti reikia net daugiau, nei pernai.
Administracijos direktorius Henrikas Petrauskas juokavo, jog dėl to, kad šiluma tiekiama iš Elektrėnų, Vievyje dabar rūksta mažiau kaminų – kai ką projektas sulaikė nuo atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų. O šilumą 10 km iki Vievio tiekti apsimokės tol, kol ji bus bent 5 proc. pigesnė, nei galima būtų pagaminti Vievio katilinėse.
Nepakantumas pažeidimams - sveikintinas
Susitikime apie nelinksmąją gyvenimo Vievyje pusę kalbėjo Elektrėnų policijos komisariato viršininkas Andžej Grudinskij ir Vievio policijos nuovados viršininkas Silvijus Gurinas.
Pernai buvo dedamos pastangos, kad policijos vaidmuo Vievyje stiprėtų: mieste nuolat budėjo  ekipažas, pareigūnai patruliavo probleminėse vietose.
A. Grudinskij atkreipė dėmesį į teigiamus poslinkius – per metus sustabdytos licencijos dviems visą parą alkoholiu prekiaujantiems taškams, nemažai padaryta kovojant su pilstuku, – tačiau  pasitaiko ir „užkietėjusių“ pažeidėjų, todėl sveikintinas gyventojų nepakantumas, padedantis kovoti su šiomis negerovėmis.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.