Nuo šv. Kazimiero iki Kaziuko mugės

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 04 kovo 2011
IMG_9287gfhfysdyesrshPavasaris Lietuvoje prasideda pirmąja švente – Kazimierinėmis.
Dabar nerūpestingai šurmuliuojančiose Kaziuko mugėse, dažnai ir pamirštame, kaip ta šventė pas mus atkeliavo.
1458 m. spalio 3 d. karaliaus Kazimiero šeimoje gimė trečiasis kūdikis, kurį tėvai pakrikštijo Kazimiero vardu, slavų kalbose reiškiančiu „didžiakalbis“. Iki devynerių metų jį auklėjo rūpestinga ir pamaldi motina. Kaip rašoma P. Kimbrio straipsnyje „Lietuvos angelas“, šventasis Kazimieras augo ne šiltnamio aplinkoje, bet susikertančių idėjų kovos lauke. Tai skatino mąstyti, ugdyti valią ir grūdinti charakterį, kuriame vėliau taip darniai susipins tokios, rodos, prieštaringos savybės, kaip karališkas kilnumas ir krikščioniškas nuolankumas, valdovo griežtumas ir artimo meilė, aktyvus veiklumas ir gilus maldingumas.
Jaunasis karalaitis Kazimieras, artimųjų vadintas Lietuvos angelu, suserga džiova. Sunerimusių tėvų pakviestas Lietuvos sostinėn, Kazimieras neketina ligai pasiduoti ir netgi išprašo tėvo, kad jam pavestų pakanclerio pareigas, kurias nuo 1483 m. gegužės pabaigos sąžiningai vykdo iki paskutinių dienų.
Artimieji, susirūpinę jo sveikata, pagal to meto gydytojų patarimus, ragina Kazimierą gintis nuo džiovos nusižengiant skaistybei. Pasipiktinęs karalaitis atkerta nė neketinąs ieškoti kitokios sveikatos kaip Kristus, o pas jį greitai nueisiąs ir su dabartine sveikata. Manoma, jog būtent po šitokių pasiūlymų Kazimieras davęs amžinosios skaistybės įžadą. Gilėjo jo maldingumas, augo maldos poreikis. Ne kartą tarnai jį rasdavo naktį besimeldžiantį prie uždarytų Vilniaus Katedros durų.
1483 m. Kalėdas Kazimieras su artimaisiais sutinka Gardino pilyje. Ligonio sveikata negerėja, ir susirūpinę namiškiai iš Liublino iškviečia tėvą, kuris atvyksta kovo 1 d. Tuo tarpu šventasis karalaitis ir toliau eina savo pareigas, karšta malda stiprindamas dvasią Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Gailestingosios Dievo Motinos globa jį lydi iki pat kovo 4 d., kai anksti rytą, išklausęs šv. Mišias ir priėmęs Švč. Sakramentą, Kazimieras miršta, nuėjęs trumpą 25 metų, 5 mėnesių ir 1 dienos gyvenimo kelią žemėje.
Pagal Antano Rimvydo Čaplinsko  knygą „Vilnius. Legendos ir tikrovė. Kasdienybės istorijos“, Vilniuje nuo 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero privilegijoje šalia eilinių turgaus dienų dukart metuose buvo leista rengti dideles muges, kurios tęsdavosi po savaitę. Žieminė mugė prasidėdavo po Trijų Karalių, sausio 6 dieną, Vasarinė – po Marijos Dangun Ėmimo šventės (Žolinių), rugpjūčio 15 dieną. Tai buvo prekybinės, su religinėmis šventėmis mažai susijusios mugės.
Vilniaus kermošiai prasidėjo XVII a. Šv. Kazimiero šventėmis. Po jo kanonizavimo 1604 m. popiežius Urbanas III 1636 m. leido kasmetines šventes švęsti visą dekadą, t.y. 10 dienų. Pradžioje, jau nuo 1604 m. kovo 4 d., pagrindine Šv. Kazimiero kermošiaus dalimi buvo religinės apeigos, triukšmingos ir puošnios procesijos, kuriose dalyvaudavo beveik visa katalikiška miesto dalis. Pastebėtina, kad nei viename iš seniausių šių švenčių aprašymų nėra jokių užuominų apie jų prekybinį-pramoginį charakterį.
Nuo to laiko Kaziuko mugės su pertraukomis ir skirtingomis tradicijomis atėjo iki mūsų dienų. Dabar  Kaziuko mugės įsisiūbavo ir  jau nebetelpa Pilies gatvėje. Kaziuko mugė išsiplėtė  ne tik Vilniuje, bet persikėlė į kitus miestus, miestelius, kaimus, mokyklas.
Kovo pradžioje Lietuva virsta ištisa Kaziuko muge, kur tautodailininkai prekiauja dirbiniais, kepėjai – gardumynais,  viena pagrindinių prekių tapo verbos. Elektrėnuose jau kelinti metai Kaziuko mugė vyksta Elektrėnų profesinio mokymo centre, anksčiau vykdavo meno mokyklos kiemelyje.

Red. inf.
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.