Justinui Marcinkevičiui atminti

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 18 vasario 2011

rtydekdyskydrJis išėjo Vasario 16-osios rytą. Išėjo prasmingai. Išėjo, tarsi  skelbdamas, kad Lietuvos  Nepriklausomybė  jau stipri, o jei reikia,  ją dar stiprins Jo prasminga kūryba.

 

Jis – didis Lietuvos žmogus, beveik keturis dešimtmečius mokęs mus tarti žodį LIETUVA taip,  kad ant lūpų pajustume medaus ir kraujo skonį. Jis – poetas Justinas Marcinkevičius.
„Tai yra simboliška. Su J. Marcinkevičiumi yra įvykę nemaža atsitikimų, kurie kada nors bus paaiškinti kaip gilūs simboliai. Neturime užmiršti, kad būtent J. Marcinkevičius mums parašė svarbiausią Vasario 16-osios kūrinį, pavadinęs tą dieną „Diena atrištom akim“.  Šiandien regėdami mintyse didįjį mūsų poetą užmerktom akim, mes neturime užmiršti tos šviesos, kuri sklido iš Jo, iš Jo talento, žmogiškojo gerumo, jautrumo, iš Jo didžiausio įsipareigojimo Lietuvai ir ypač – lietuvių kalbai“, - Lietuvos radijui kalbėjo literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.
Atsisveikiname su poetu Jo paties žodžiais:

Pasigailėjimo sonetas


Pasigailėjimo rudens laukams,
Seniems žmonėms ir einantiems per lietų.
Pasigailėjimo vaikams. Bet kam
Ant atsisveikinimo lieptų.

Ir pasmerktiems, ir apverktiems,
Išėjusiems be sugrįžimo -
Pasigailėjimo visiems! - ir tiems,
Kurių net motinos neatpažino.

Pasigailėjimo langų šviesa -
Visų šviesa. Visų ranka ją laiko:
Ir moteries, ir vyro, ir to vaiko,

Neaiškiai jaučiančio, kad ir tamsa -
Ne pabaiga, o tik šviesos tąsa,
Kuri gyvybę su mirtim sutaiko.


Justinas Marcinkevičius

JUSTINAS MARCINKEVIČIUS

(1930 03 10 – 2011 02 16)

 

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š.m. vasario 16 dieną, mirė tautos poetas Justinas Marcinkevičius.

Justinas Marcinkevičius gimė 1930 metais kovo 10 d. Važatkiemio kaime, Prienų rajone Motiejaus Marcinkevičiaus ir Ievos Kvainauskaitės šeimoje. Lankė Alksniakiemio pradžios mokyklą. 19421949 m. mokėsi Prienų gimnazijoje. 1949–1954 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 19531957 m. buvo žurnalo „Genys“ atsakingasis sekretorius. Nuo 1955 m. LSSR rašytojų sąjungos narys. 1957–1959 m. žurnalo „Pergalės“ atsakingasis sekretorius. 1959–1960 m. Rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, 1960–1965 m. pirmasis pavaduotojas. Nuo 1965 m. rašytojas profesionalas. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos MA tikrasis narys (nuo 1990 m.). Jungtinių Tautų Lietuvos asociacijos garbės narys; Tautos Namų garbės pirmininkas; Fr. Šilerio universiteto (Vokietija) kolegijos „Collegium Europeaum” narys-korespondentas; nuolat veikiančios Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys, Lietuvai pagražinti draugijos garbės narys.

Justinas Marcinkevičius savo eilėraščiais, poetinėmis dramomis ir viešąja veikla buvo didžiausios tautos pagarbos nusipelnęs lietuvių menininkas. Jo knygos išeidavo rekordiniais tiražais (eilėraščių rinkinys „Vienintelė žemė”, 1984 - 50 000 egz). Traukdamos žmones paprastumo žavesiu, meno paslaptimi, jos kartu žadino tautinę savimonę. Jaunystėje parašyti kai kurie jo eilėraščiai dainuojami kaip liaudies dainos, nieko nežinant apie autorystę. Savaime tapęs vienu iš įtakingiausių nepriklausomos valstybės atkūrimo veikėjų, sakęs kalbas ir skaitęs eilėraščius mitinguose, kuriuose dalyvaudavo daugiau kaip 100 000 žmonių, vėliau jis iš politikos pasitraukė, bet autoritetą išsaugojo. Žmonių kančioms ir praradimams jautri jo poezija skleidžia supratimo, atjautos ir gerumo šviesą. Svarbiausias Just. Marcinkevičiaus kūrybos ir veiklos motyvas - tautos ir jos kultūros išlikimas. Nacionalinę savigarbą ypatingai gaivino poetinių dramų trilogija, iškėlusi valstybės, rašto ir meno paskirties istorinius vaizdus.

J. Marcinkevičius yra išleidęs daugiau nei 150 knygų (poezija, proza, eseistika, kūryba vaikams, vertimai į kitas kalbas). Yra žinoma apie 60 jo spektaklių ir inscenizacijų. Jo knygų išleista estų, gruzinų, anglų, armėnų, bulgarų, čekų, italų, latvių, mongolų, norvegų, prancūzų, rusų, slovakų, vengrų, vokiečių kalbomis.

Kūrybinį darbą J. Marcinkevičius pradėjo 1953 m. Pagrindinės knygos:

Kraujas ir pelenai: herojinė poema. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
Duoną raikančios rankos: eilėraščiai. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
Donelaitis: poema. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964.
Siena: poema. - Vilnius: Vaga, 1965.
Mediniai tiltai: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1966.
Liepsnojantis krūmas: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1968.
Mindaugas: drama-poema. - Vilnius: Vaga, 1968.
Katedra: 10 giesmių drama. - Vilnius: Vaga, 1971.
Šešios poemos. - Vilnius: Vaga, 1973.
Mažvydas: giesmė. - Vilnius: Vaga, 1977.
Gyvenimo švelnus prisiglaudimas: lyrika. - Vilnius: Vaga, 1978.
Pažinimo medis: poema. - Vilnius: Vaga, 1978.
Būk ir palaimink: lyrika. - Vilnius: Vaga, 1980.
Dienoraštis be datų. - Vilnius: Vaga, 1981.
Raštai. - Vilnius: Vaga, 1982-1983. 5 t.
Vienintelė žemė: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1984.
Už gyvus ir mirusius: lyrika. - Vilnius: Vaga, 1988.
Lopšinė gimtinei ir motinai: eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1992.
Prie rugių ir prie ugnies: eilėraščiai. - Vilnius: Lituanus, 1992.
Eilėraščiai iš dienoraščio: poezija. - Kaunas: Spindulys, 1993.
Tekančios upės vienybė: eseistika. - Kaunas: Santara, 1994.
Tekančios upės vienybė: eseistika. 2-asis leidimas. - Kaunas: Santara, 1995.
Daukantas: draminė apysaka. - Kaunas: Santara, 1997.
Žingsnis. - Kaunas: Santara, 1998.
Dienoraštis be datų. 2-asis papildytas leidimas. - Vilnius: Vyturys, 1999.
Poezija. - Vilnius: Vaga, 2000. 2 t.
Devyni broliai: baladžių poema. - Kaunas: Santara, 2000.
Carmina minora: poema. - Vilnius: Tyto alba, 2000.
Pažinimo medis: poema. 2-asis leidimas. - Vilnius: Vaga, 2001.
Dienos drobulė: eilėraščiai. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
Grybų karas: poema. - Vilnius: Alma littera, 2002.
Voro vestuvės: vaikų, tėvelių ir senelių pamėgta poemėlė. - Vilnius: Vaga, 2002.
Trilogija ir epilogas. Mindaugas. Mažvydas. Katedra. Daukantas: poetinės dramos ir draminė apysaka. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.
Poemos. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007.

Poetas buvo apdovanotas:

1957 m. Lietuvos respublikos valstybinė premija už poemą "Dvidešimtas pavasaris".
1969 m. Lietuvos respublikos valstybinė premija už dramą-poemą "Mindaugas".
1993 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III-ojo laipsnio ordinu;

1997 m. – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I-ojo laipsnio ordinu;

1997 m. – Lenkijos Respublikos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi su žvaigžde;

1998 m. –  Norvegijos Karalystės ordinu „Commander”;

2000 m. ir 2001 m. išrinktas Metų žmogumi;

2001 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
2002 m.  jam atiteko Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos prezidentų bendras apdovanojimas – Ježio Giedrojco vardo žymuo;

2002 m. suteiktas Vilniaus miesto Garbės piliečio vardas;

2003 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi;

2003 – 2004 metų laikmečio asmenybė kultūros srityje;

2004 m. apdovanotas Estijos Respublikos Baltosios žvaigždės ordinu.

2005 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas.

Justinas Marcinkevičius buvo pastebėtas meno vertintojų (meno teoretikų ir kritikų, meno kūrėjų) ir pelnė meninės kūrybos profesionalumo ir aukšto meistriškumo įvertinimus:

1965 m. – Poezijos pavasario laureatas;

1997 m. – Lenkijos PEN klubo premija už Adomo Mickevičiaus kūrybos vertimus į lietuvių kalbą;

1998 m. – Herderio („Herder-Preise”) premija už rašytojo ir poeto nuopelnus stiprinant santarvę ir taiką tarp tautų, už jo veiklą, kuri žadino lietuvių kultūrinį savarankiškumą ir pakėlė lietuvių lyriką iki europinio lygmens;

1985 m. – Suomijos Didžiojo sidabro medalis už „Kalevalos” vertimą;

2001 m. – Baltijos Asamblėjos apdovanojimas už eilėraščių rinkinius ir estų tautosakinio epo „Kalevo sūnus” vertimą į lietuvių kalbą;

2002 m. apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimo laureato diplomu už ketverių pastarųjų metų kūrybinius nuopelnus lietuvių literatūrai.

 

Velionis  pašarvotas Lietuvos Mokslų Akademijos salėje (Gedimino per.3, Vilnius). Lankymas vasario 18 d. (penktadienį) nuo 15 val. iki 22 val., vasario 19 d. nuo 8 val. iki 13 val.

Šv. Mišios 19 d. 9 val. Arkikatedroje Bazilikoje. Karstas išnešamas 13.30 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse 14 val.

ATSISVEIKINIMAS SU POETU JUSTINU MARCINKEVIČIUMI

Nuo vasario 18 d. 7 val. ryto iki vasario 19 d. 22 val. imtinai skelbiamas Gedulas, todėl valstybinėse įstaigose  1/3 nuleidžiamos vėliavos, o kitaip tvirtinamos vėliavos – su gedulo kaspinais. Rekomenduojama susilaikyti nuo pramoginių renginių.

2011 m.  vasario  18 d. penktadienis

12.00 val. Karstas su velionio palaikais  atvežamas į Lietuvos mokslų akademijos salę.

12.00-14.00 val. Laikas skirtas velionio artimiesiems.

14.00 val. Pagerbti atvyksta valstybės vadovai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo atstovai, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai, Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, Lietuvos Respublikos Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, užsienio valstybių ambasadų atstovai.

15.00-22.00  val. Atsisveikina Lietuvos visuomenė.

Skamba gyva muzika, atliekama Lietuvos meno kolektyvų.

 

2011 m. vasario 19 d. šeštadienis

8.00-13.00 val. Atsisveikina Lietuvos visuomenė.

9.00-10.00 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

11.00-13.00 val. Žymių kultūros ir visuomenės veikėjų atsisveikinimas.

Aktoriai skaito poeto eilėraščius.

13.00 val. Uždaras artimųjų atsisveikinimas su velioniu.

13.50 val. Karstas išnešamas iš  salės.

14.00 val. Laidotuvių procesija pajuda į Antakalnio kapines. Skamba Vilniaus Arkikatedros varpinės varpai.

15.00 val. Laidotuvių procesija atvyksta į Antakalnio kapines.

Atsisveikinimo kalbas sako Jos Ekscelencija Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Religines apeigas atlieka kun. Gintaras Petronis.

Valstybinės vėliavos sulankstymas ir perdavimas velionio artimiesiems.

Laidojimo ceremonijos metu skamba giesmė „Marija Marija“ bei chorinės dainos pagal Justino Marcinkevičiaus eiles.

Skamba Lietuvos Respublikos himnas.

Kapas uždengiamas gėlėmis.

Visuomeninių organizacijų ir organizuotų grupių registracija vyksta tel. 2622136

Žurnalistų registracija vyksta tel. 2125113

 

 

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.