Pilypiškių bendruomenės pirmininkė: jei eini į valdžią, turi eiti ir į žmones

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 11 vasario 2011
Gražina Radzvilavičiūtė

IMG_4599drydysyaTūkstančiai, išleisti blizgantiems plakatams, spalvotiems lankstinukams, daugeliui politikų atrodo puikus rinkimų pergalės receptas.
Tačiau atsitinka taip, kad rinkimų programų šūkiai kartais prasilenkia su paprasto žmogaus rūpesčiais, o rinkėjai išrinktųjų gatvėje susitikę nė neatpažįsta. Taip būna, kai politikai pamiršta pagrindinę sėkmės sudedamąją dalį – betarpišką bendravimą  su rinkėjais, bendruomenėmis.
Apie prarastą tikėjimą politikais ir jų dėmesio eiliniam žmogui trūkumą pasakoja Pilypškių bendruomenės pirmininkė Agota Veršelienė.

Bendruomenė – iš reikalo

Elektrėnų savivaldybėje ne viena bendruomenė kūrėsi, kaip sakoma, iš reikalo. Taip buvo ir Pilypiškėse: iš kaimynų sodininkų bendrijoje sužinoję, kad pro jų valdas planuojama tiesti aplinkkelį į Kazokiškių sąvartyną ir pamatę, kad po vieną nieko nepasieks, pilypiškiečiai susitelkė. „Buvusi valdžia tvarkė visus popierius, o su gyventojais nesusitiko ir nekalbėjo nė karto. Prasidėjo susirašinėjimas, bet be jokio rezultato. Kai pamatėme, kad nieko nebus, kūrėme bendruomenę“, - pasakoja A. Veršelienė, nuo pat bendruomenės įsteigimo einanti pirmininkės pareigas. Birželio 13 d. Pilypiškių bendruomenė jau švęs trejų metų sukaktį, o bendruomenė turi 58 narius.
Pirmininkė pripažįsta, jog Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras įvykdė viską, ką pilypiškiečiai buvo išsireikalavę sutartyje, bendruomenei trūksta tik pavėsinės.

Pasigenda politikų dėmesio

Tačiau išspręstos problemos dėl aplinkkelio bendruomenės išsiskirstyti neprivertė: pilypieškiečiai  rengia linksmas vakarones, sveikina jubiliejų proga... ir apie politiką pasikalba.
„Kiekvienas nori, kad būtų geriau, o dabar žmones ypač slegia bedarbystė. Nors sako, kad kaime žmogus gali pragyventi, tačiau ir čia negali be pinigų: reikia samdyti techniką, žmones, pirkti trąšas, o produkcijos supirkimo kainos labai žemos“, - apie kaimo žmonių rūpesčius pasakoja A. Veršelienė ir priduria, į rinkimus žmonės aktyviau eitų, jei tikėtų, kad padėtis Lietuvoje nors kiek gerės. Išimtis, anot A. Veršelienės, buvo pastarieji prezidento rinkimai, kai žmonės aktyviai balsavo už Dalią Grybauskaitę, nes siejo su ja viltis, ji buvo žinoma.
Žmonėms, pasak Pilypiškių bendruomenės pirmininkės, labai trūksta informacijos – spauda brangi, internetą kaime retas turi, televizijoje savo krašto irgi nepamatysi. „Įdomu, kiek žmonių gatvėje išvis žino apie rinkimus į savivaldybės tarybą ir kada jie vyks?“ – retoriškai klausia A. Veršelienė, - „Jeigu jau politikai kandidatuoja į tarybą, jie turi susitikti su žmonėmis. Net anksčiau, kai buvo viena partija, agitbrigados veikė labai intensyviai: atvažiuodavo į klubus, paskelbdavo savo programą, atsakydavo į klausimus. O dabar, pavyzdžiui, Trakų-Elektrėnų apygardoje išrinktas į Seimą liberalcentristas Jonas Liesys kviečiamas į renginius neatvyksta. Aš jo nepažįstu, kiti žmonės – taip pat. O juk jei eini į valdžią, turi eiti į žmones“.

Savo laimės kalvis

Sakoma, kad žmogus – pats savo laimės kalvis. Todėl A. Veršelienė laikosi nuomonės, jog nė jokia partija nepadės, jei nedirbsi ir nesistengsi. Pati Pilypiškių bendruomenės pirmininkė balsuoti, kaip visada, eis, atliks pilietinę pareigą. Ir šeimoje Agota pasitaria, kas kaip balsuos, truputėlį ir pasiginčija. O ir tų partijų per daug, visokių pavadinimų, visokio plauko, pasirinkti sunku. A. Veršelienė juokiasi, jog valstiečių besivadinančioje partijoje žmonės supratimo neturi apie valstietiją, krikščionių – įdomu, ar bažnyčioje lankosi.  
Kad ir kas laimės rinkimus, A. Veršelienė perduoda jiems tik vieną prašymą – kad skaitytųsi su žmonėmis, kad atėjęs ko nors prašyti žmogus būtų išklausytas, o durys būtų jam atviros. Ir kad nereikėtų eiti dešimt kartų to paties klausti, o viską jis galėtų sužinoti iš karto.

Reikia neužsisenėjusių

Pati Agota rinkimų sako nepraleidžianti ir visada balsuoti einanti, tik kaskart sunkiai pasirenka, kam atiduoti savo balsą. „Aš pasirinkimą vis keičiu, vis laimės ieškau,“ – šypsosi Pilypiškių bendruomenės pirmininkė. Nors A. Veršelienės pasiriktieji labai retai laimi rinkimus, ji vis renkasi tuos, kurie visai nebuvę valdžioje, nes tiki, kad taip bus geriau.
„Yra tokių žmonių, kurie valdžioje būna ir po dvi kadencijas, ir po tris, o pagerėjimo – nėra. Jei nesugebėjo per ketverius metus kažko pasiekti, tai kam rinkti dar kartą tokį žmogų? Reikia neužsisenėjusių, neužsibuvusių valdžioje žmonių,“ – mano pirmininkė. Tačiau svarbiausia, anot jos, kad žmonės, einantys į politiką, turėtų tikslą – siektų gerovės.
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.