Šiluma galvas laužo

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 21 sausio 2011
Julija Kirkilienė

IMGP0276drdtdjdŠaltą gruodžio mėnesį šiluma savivaldybės gyventojams kaulų nelaužė, bet sausio mėnesį laužo galvas, kaip už ją susimokėti.
Nors gruodžio mėnesio 3 d. laikraštyje „Elektrėnų kronika“ UAB Elektrėnų komunalinis ūkis paskelbė, kad gruodžio mėnesį šiluma atpigs, o UAB „Gelvita“ direktorius Timofejus Rusakovas  džiaugėsi, kad nutiesus vamzdį iš elektrinės šildymo kilovatvalandės kaina lapkričio mėnesį sumažėjo, sausio mėnesį gavusiems sąskaitas už šildymą kaina  maža nepasirodė.

Vamzdis nešildo

Vievietė Rita, gyvenanti Šviesos gatvėje, redakcijai skundėsi:
Labai norėčiau, kad laikraštyje iškeltumėte klausimą, kur ta pigi šiluma Vievyje iš Elektrėnų? Už gruodžio menesį vien tik už šildymą reikia mokėti 710 Lt, o kur dar visi kiti mokesčiai? Ir tai 100 Lt brangiau negu pernai. Smegenų pudrinimas visa tai.
Gyvename Šviesos g. 5 name, 3 kambarių bute. Gavome kosmines sąskaitas už šildymą, nors gruodžio mėnesį dažnai  skambinome į Gelvitą, kad atvažiuotų, pamažintų šilumą. Gelvitos darbuotojai į mūsų prašymą  nereagavo, išjungdavo telefonus ar visai neatsakinėdavo į skambučius, arba tyčiojosi,  siūlydami parduoti butą. Galime parodyti išklotines, kiek kartų skambinome.  Gavę tokį skundą, klausėme kitų vieviečių apie šilumos kainas, kalbinome UAB „Gelvita“ ir UAB „ENG“, kurios vieviečiams tiekia šilumą, direktorius Timofejų Rusakovą ir Romualdą Rutką.
Vievyje Naujosios g. 5 namo gyventojai sakė už šildymą gruodžio mėnesį mokėjo mažiau, nei 2009 m. Už 3 kambarių buto apšildymą pirmo aukšto gyventojams priskaičiuota beveik 500 Lt. Šio namo gyventojai namą yra apsišildę iš išorės, turi išsirinkę komendantą, kuris šilumą reguliuoja. Naujosios g. 6 gyventojai, kurie atsijungė nuo centrinio šildymo ir įsirengė dujinį autonominį šildymą, už 3 kambarių buto apšildymą mokėję apie 300 Lt.
T. Rusakovas teigia, kad šaltą gruodį už apšildymą brangiai mokėjo visi Lietuvos gyventojai, o  šilumos kilovatvalandės kaina Vievyje yra mažesnė, nei pernai. Gelvitos direktorius dar kartą ragina kiekvieno namo gyventojus kurti bendrijas, išsirinkti atsakingą žmogų, kuris rūpintųsi namo šildymu ir turėtų teisę šildymą  reguliuoti, tartųsi su gyventojais dėl namų apšiltinimo. T. Rusakovas teisinosi, kad šilumą iš ENG jie perka tik 5 proc. pigiau nei gamintų katilinėse, tad šaltą gruodį netvarkingų namų gyventojai atpigimo ir nepastebėjo.

Vamzdis šildo

UAB „ENG“ direktorius Romualdas Rutka sako, kad iš Elektrėnų tiekiama šiluma vieviečius tikrai šildo pigiau, tačiau gruodis buvo šaltas mėnuo. Elektrėnuose pagaminamos iš dalies atliekamos šilumos gamybos savikaina yra mažesnė už gaminamą Vievio katilinėse 5 proc. ir tai – tik teoriškai, o praktiškai, lyginant su Vievio senais katilais, kainos nuolaida siekia apie 10 proc. Šiuos metus lyginant su praėjusiais, gamtinių dujų kaina išaugo penktadaliu, tačiau šilumos kaina Vievio gyventojams ne tik nepadidėjo, bet dar ir sumažėjo nuo 28,18 ct iki 26,47 ct už kilovatvalandę, o kituose miestuose šilumos kaina nuolat auga. Kaip teigė R.Rutka, jei savivaldybės, jos komunalinių įmonių ir UAB „ENG“ pastangomis Elektrėnų–Vievio trasos projektas nebūtų įgyvendintas, šiemet dėl dujų brangimo šilumos kaina Vievio gyventojams būtų perkopusi per 30 ct už kilovatvalandę.

Vargšai ponai

Kad savivaldybės gyventojams nebūtų taip skaudu atsisveikinti su  sunkiai uždirbtais pinigėliais, nuraminsime juos, kad gyvenant kaip ponams ir visiems darbams atlikti tarnus samdant, mokėti brangiai tenka. Štai nuosavų namų gyventojai ryte atsikėlę įsijungia elektrą kieme ar koridoriuje, atsineša malkų ir pasikuria krosnį. Krosnyje sudegina viską, kas dega, maisto atliekas nuneša šuniukams ar paukščiukams, tada  nusikasa sniegą iki gatvės ir  važiuoja ar eina į darbą.
Daugiabučių namų gyventojai - kaip kokie vargšai ponai: rytais,  keiksnodami lupikę valdžią   atsikelia šiltose patalpose ir tada uždaro langus, nes  naktį kaitinamuose butuose nebuvo kuo kvėpuoti, iš buto išeina į šviesią ir jau išvalytą laiptinę, kurioje lemputė švietė per visą naktį,  nuvalytomis gatvėmis neša į konteinerius nerūšiuotas atliekas, tada suka  prie savo automobilio ar pėdina į darbą.
Bet už ponišką gyvenimą poniškai ir mokėti tenka, nors kartais  uždirbama mažiau, nei mokesčių priskaičiuojama. O kaip gi būti savo namo šeimininku, jei tame name mažiausiai 20 šeimų, skirtingos socialinės padėties, gyvena? Gera gyventi tuose daugiabučiuose, kuriuose atsiranda savanoris namo bendrijai kurti, jai vadovauti, pajamas ir išlaidas skaičiuoti. Deja, tokių namų Elektrėnuose ir Vievyje  yra vos po du. Kitiems lengviau ponais būti, tarnus samdyti.

Kaip žmonės gyvena

Pasaulis dabar mažas, todėl pasidomėjome ir Jums papasakosime, kaip žmonės Lietuvoje ir kitose šalyse gyvena, kiek už tai, kad gyvena, mokesčių moka.
Prie Kietaviškių mokyklos įrengtos dujinės katilinės, administruojamos EKŪ, prisijungusiems kietaviškiečiams 3 kambarių buto šildymas gruodžio mėn. kainavo apie 300 Lt.  Panašiai  už 3 kambarių buto apšildymą mokėjo elektrėniečiai, klaipėdiečiai, naujos statybos namuose gyvenantys vilniečiai.   
Pasidomėjome mes, kaip gyvena ir kiek mokesčių už gruodį sumokėjo žmonės, gyvenantys Anglijoje, kur gruodis irgi buvo toks šaltas, kad vietiniai gyventojai net į darbą nevaikščiojo, leisdami lietuviams papildomai užsidirbti.
Anglijoje, Sleafordo mieste gyvenantys lietuviai nuomoja 80 kvadratinių metrų namą. Apšildymas autonominis, kūrenama dujomis, tad už vandens pašildymui, namo apšildymui, viryklei naudojamas dujas gruodžio mėnesį jie sumokėjo 80 svarų (apie 300 Lt). Panašiai, kaip ir pas mus. Už elektrą ir nuomą  jie moka atskirai, bet savivaldybei jie dar moka turto mokestį – 130 svarų (apie 500 Lt) kiekvieną mėnesį. Minimalus atlyginimas Anglijoje yra 800 svarų, apie 3 tūkst. litų. Bet tame name gyvenantys lietuviai šiais metais administracijos sutartį sudarė su kita firma, kuri pasiūlė mažesnes kainas, tad tikisi sutaupyti.

Užburtas ratas

Ką daryti tokiems žmonėms kaip vieviečiai, už komunalinius patarnavimus mokantiems daugiau, nei uždirba? Deja, ši bėda nėra vien tik vieviečių bėda, tai visų mūsų bėda. Yra išleista įvairių įstatymų, kurie labai sudėtingai reglamentuoja, kaip mokesčiai už šilumą kompensuojami. Kompensacijos už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymu.
Dėl kompensacijos už šildymą, šalto ir karšto vandens skyrimą reikia kreiptis pagal deklaruotą gyvenamąją vietą į  savo gyvenamosios vietos seniūniją. Gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensaciją, jei kreipimosi metu atitinka reikalavimus, išdėstytus minėtame įstatyme.
Tuos reikalavimus gerai žino savivaldybės Socialinės paramos skyrius bei šilumos tiekėjai ir kiekvienam asmeniškai paaiškina, ar jam priklauso kompensacija. Kas tokį įstatymą žino, tas pašalpų  ieško, bet pašalpos mokamos iš valstybės biudžeto, tai yra, iš kiekvieno mūsų sumokėtų mokesčių. O kai pinigų pašalpoms trūksta, valstybė kelia mokesčius.
Štai ir Elektrėnų savivaldybėje, Socialinės paramos skyriaus paskaičiavimais, 2010 metais kompensacijas gavo 2003 Elektrėnų savivaldybėje gyvenantys asmenys, o 2009 metais – tik 1265 asmenys. Pagal  šilumos tiekėjų  pateiktus dokumentus, kompensacijų suma 2010 m. gruodžio mėnesį buvo virš  133 tūkst. Lt, 2009 m. gruodžio mėnesį – tik 59 tūkst. Lt.
Susidaro užburtas ratas: mes brangiai mokame šilumos tiekėjams, o valstybė moka mums, kad galėtume susimokėti už šilumą, kad iš būsto neiškraustytų.

Kas kaltas

O bylų tesimuose  nemokiems gyventojams nors ir nedaugėja, bet iškelta yra daug. 2010 metais Gelvita bylinėjosi su 48, o EKŪ – su 247 nemokiais gyventojais. Bendrovių direktoriai sako, kad antstolių siųsti neskubantys, nes žmonės dažnai supranta, kad su komunalininkais galima susitarti: sumas išdėstyti taip, kad būtų galima mokėti vasarą, mokėti dalimis ir pan.  
Kaip taikliai pastebėjo politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius,  jei miesto savivaldybė yra šilumą teikiančių bendrovių akcininkė, vadinasi, joms tenka  atsakomybė ir už brangią šilumą. Jo nuomone, vietos valdžia apskritai negali būti neatsakinga už komunalinį ūkį ir pagrindinių gyventojams teikiamų paslaugų kokybę ir kainą. Nereikia teisintis, kad kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.  Kartu su kainomis kyla ir klausimų šiai komisijai: koks yra jos santykis su viešuoju interesu? Jei nėra jokio santykio, tai turbūt ir komisija nelabai reikalinga. O jei ši mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma tarnyba gina viešąjį interesą, tai kodėl yra toks beprotiškai neadekvatus santykis tarp gyventojų pajamų ir šildymo kainų?
Apie tai siūlome politikams pamąstyti prieš rinkimus.
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.