Didžiausia stiprybė – žmonės

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 21 sausio 2011
Gražina Radzvilavičiūtė

IMG_3377dfgdryrduApklausos byloja, jog Lietuvoje policija praėjusiais metais pasitikėjo kas antras gyventojas.
Nors Elektrėnuose atskirų apklausų niekas neatliko, tikriausiai nesuklysime pasakę, jog per porą metų pasitikėjimas policija mūsų savivaldybėje išaugo, o žmonių ir vietinės valdžios abejingumą pakeitė produktyvus bendradarbiavimas su policija.
Teigiami pokyčiai nepastebėti neliko – Metų tarnautoju išrinktas Elektrėnų policijos komisariato viršininkas Andžej Grudinskij. Jis tokį įvertinimą sieja su viso komisariato veikla ir sako, jog didžiausia stiprybė kovoje su nusikalstamumu yra gerai tam pasirengę žmonės. Apie tai ir skaitykite interviu.
E.k: Buvote įvertintas ir gavote Metų tarnautojo nominaciją Elektrėnų savivaldybės Metų žmonių rinkimuose. O ankstesniame interviu „Elektrėnų kronikai“ esate sakęs, jog vienas iš jūsų veiklos tikslų – visuomenės pasitikėjimo policija stiprinimas. Ar suteiktą nominaciją vertinate kaip vieną iš požymių, kad policijos darbu Elektrėnuose pasitikima labiau?
A.G.: Gyvenime esu ne kartą įvertintas, bet šis įvertinimas – man vienas iš brangiausių. Kadangi rinko komisija, sprendė žmonės, balsavo įmonių vadovai, o visi jie – Elektrėnų bendruomenė, manau, jog tai ir reiškia pasitikėjimą. Įvertinimą sieju ne tiek su savimi, kiek su komisariato veikla. Aš gatvėje nedirbu ir atskirų nusikaltimų netiriu, juos tiria mano komanda, mano žmonės, tad toks įvertinimas yra mūsų bendras rezultatas.
Šiais laikais policijos rezultatai vertinami ne pagal protokolų ar ištirtų nusikaltimų kiekį, o pagal visuomenės pasitikėjimą ir suteikiamą saugumo jausmą. Tai įvertinti sudėtinga, reikia atlikti apklausas, tad Metų žmonių rinkimus vertinu kaip mini apklausą, kurios rezultatas man, kaip komisariato vadovui, yra vertingas ir brangus.
Esu dėkingas žmonėms, kurie balsavo. Juk atsiranda ir tokių, kurie nepatenkinti komisariato veikla.
E. k.: Kokie dar požymiai rodo augantį visuomenės pasitikėjimą policija?
A. G.: Mes gauname labai daug informacijos. Per laiką, kai dirbu Elektrėnuose, informacijos kiekis išaugo keliskart. Policija pradėjo dirbti aktyviau, atlikome vieną kitą rimtesnį tyrimą, pasistūmėjome kovoje su narkotikais, o tai suteikia žmonėms priežastį tikėti, kad mes stengiamės sąžiningai atlikti savo pareigas. Daugiau gauname ir pareiškimų, žmonės dažniau kreipiasi, kitą kartą gal ir nutylėtų, bet dabar labiau tikisi sulaukti pagalbos. Neatskleistų veikų mažėja, galime objektyviau vertinti situaciją.
Žymiai daugiau gauname informacijos pasitikėjimo telefonu, o tai labai padeda mūsų kasdieniame darbe: pradedant kova su prekyba narkotikais, baigiant su kontrabandinėmis cigaretėmis ir pilstuku. Šiuo telefonu teko gauti informacijos ir apie plėšimus: žmogus pro langą matė, kad vyko nusikaltimas. Jo informacija labai padėjo atskleisti rezonansinį apiplėšimą. Jeigu šis žmogus būtų save identifikavęs, su mielu noru paspausčiau jam ranką ar vardinę dovaną įteikčiau. Daug pranešimų gauname apie netinkamą nepilnamečių priežiūrą.
E. k.: Suvestinėse dažnai pateikiama informacija, jog surašomi administracinės teisės pažeidimų protokolai už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Ką reiškia ši eilutė?
A. G.: Gali būti įvairūs dalykai. Arba tėvai blogai auklėja, pavyzdžiui, muša vaikus arba smurtauja prieš savo sutuoktinį vaiko akivaizdoje. Tai yra neigiamas pavyzdys. Kokią mes visuomenę užauginsime? Tokiais atvejais baudžia vienasmeniškai teisėjas. Pirmąkart daugelį teisėjas baudžia oficialiu įspėjimu, bet jeigu per metus pažeidimas pasikartoja, skiriamos baudos.
O tėvų valdžios nepanaudojimas yra tie atvejai, kai vaikai vagiliauja, gali padaryti žalos – sulaužo ką nors, pripiešia, mokyklos nelanko ar pan.
Nors tėvų ir vaikų santykiai – subtilus dalykas, laikydamiesi Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo mes įsikišame.
E.k.: Skaitant pranešimus spaudoje, susidaro įspūdis, jog nusikalstamumas irgi turi „madas“: tai vagiamos rankinės, tai praduriamos automobilių padangos ir kt. Kokios nusikaltimų „mados“ vyrauja pastaruoju metu?
A. G.: Yra keletas nusikalstamų veikų, kurios dar neatskleistos. Viena jų yra vienkiemių užpuolimai. Elektrėnų savivaldybėje buvo užpulti senyvo amžiaus žmonės, pas juos įsilaužta vėlyvą naktį. Tokių atvejų Lietuvoje – ne vienas. Dirba geriausi tyrėjai ir dedamos visos pastangos, kad tik šie nusikaltimai būtų atskleisti, deja, dažnai būna, kad greitai negalime pasiekti rezultato.
Dar nenustatyti įtariamieji, kurie iš moterų atiminėjo rankines, bet šitų nusikalstamų veikų sumažėjo, mes jų pastaruoju metu neregistruojame. Reiškia, dirbame teisinga kryptimi ir kažką išgąsdinome.
Paprastai nusikaltimai vienas po kito seka ir kartojasi tada, kai atsiranda nauja grupė, veikianti kurioje nors srityje: ar sukčiavimo, ar vagysčių, ar plėšimų. Jie dirba pagal savo specifinį metodą.
Viena tokių grupių veikė vasarą – grobė rankines. Tačiau mes ją sulaikėme, nariai yra kalinami. Kurį laiką jau buvo tylu, bet praėjo pusė metų, ir atsirado nauja grupė.
Neramina ir smurtas šeimoje, nemažai yra grasinimų nužudyti. Straipsnis už tai – skambus, tačiau aiškintis santykius nepriimtinais būdais yra paplitęs dalykas. Daugeliu atveju nukentėjęs sutuoktinis keičia parodymus, nenori kaltinti skriaudėjo, jie susitaiko. Dažniausiai nukenčia žmonos, ir jos pasiryžta, nors ir būna sužalotos taip, kad baisu pasižiūrėti, atleisti kaltininkui, o policijos pagalbos kviečiasi tik tam kartui, kad apramintų.
Elektrėnuose jau buvo toks šeimyninis konfliktas, kuris baigėsi nužudymu, todėl mes rimtai į tai žiūrime. Tokie dalykai nebus toleruojami. Kai tik gausime pareiškimus, nežiūrėsime į tai, kokie jų santykiai, jeigu tik grasinama nužudyti, tikrai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Reaguosime griežtai pagal teisės aktus ir nežiūrėsime į tai, kokios tradicijos šeimoje nusistovėjo: ar jiems tai priimtina, ar ne. Jeigu tik pamatysime, kad smurtaujama prieš vaikus, moteris ar senyvo amžiaus žmones, tikrai su tuo nesitaikstysime.
E.k.: Elektrėnai ir Vievis pastaruoju metu pagarsėjo dėl prekybos narkotikais ir organizuotų operacijų ją pažaboti. Kokia yra statistika?
A.G.: Dėl narkotinių medžiagų platinimo mes praėjusiais metais pradėjome 9 ikiteisminius tyrimus. Prieš metus buvo tik 3 tokie atvejai, o dar anksčiau – nė vieno. Tai yra didelis pasistūmėjimas į priekį. Apskrityje esame vieni iš tų, kurie giriami už pažangą kovoje su narkotikais.
Tačiau nežiūrint į šiuos rezultatus, apyvarta nemažėja, bet procesus mes stebime ir gauname nemažai informacijos, tad tikrai ir toliau skirsime tam daug dėmesio. Nors darbuotojų, kuriuos galėtume nukreipti į šį darbą, nėra daug, kova su narkotikais yra mūsų prioritetas, todėl pajėgas stiprinsime.
Tai, ko pasiekėme praėjusiais metais – pažanga, tačiau tai nėra dideli laimėjimai. Džiaugiuosi, kad mums pavyko sulaikyti ne vieną gatvės prekeivį. Aišku, jų yra daugybė ir jie turi vadovus, todėl dėsime daugiau pastangų kovai su prekyba narkotikais. Kartais tyrimai užtrunka, todėl, kad informacijos, kurią reikia išanalizuoti, yra labai daug. Prekeivius stengiamės sulaikyti tada, kai surenkame nenuginčijamų įrodymų.
E.k.: Prekeiviai – jauni, pradedantys gyvenimą žmonės, niekada neturėję reikalų su teisėsauga, ir tai padeda jiems išvengti griežtų bausmių. Kas dar apsunkina darbą kovoje su prekyba narkotikais?
A.G.: Akivaizdu, kad žmonės, kurie užsiima šiuo „verslu“, turi finansinių galimybių gauti kokybiškas teisines konsultacijas, jie deda visas pastangas, kad tik identifikuotų mūsų darbo metodus, jie labai sunerimę dėl mūsų sėkmės. Jų  veikla yra pelninga, todėl jie turi lėšų advokatams.
Tačiau mūsų darbuotojai – ne ką menkesni, geresnių specialistų šioje srityje nėra. Todėl tie žmonės sulauks geriausių komisariato darbuotojų dėmesio, mūsų taktika jų atžvilgiu bus puolamoji.
Kalbant apie narkotikus, noriu padėkoti žmonėms, kurie nekreipdami dėmesio į pavojų, su mumis aktyviai bendradarbiauja. Padėkoti noriu Elektrėnų savivaldybės tarybos nariams, kurie nepaisydami finansinės krizės ir nepritekliaus, randa lėšų prevencinėms programoms ir kovai su šia blogybe. Kai taryba balsuoja dėl šitų klausimų, sprendimui pritariama vienbalsiai. Be to, tarybos nariai kiekvienąkart domisi, kuo gali padėti. Ne vienas mūsų darbuotojas buvo savivaldybės vadovų skatintas už pažangą šioje srityje.
Todėl visada sakau, kad svarbu yra bendradarbiavimas: gyventojų, policijos ir savivaldybės. Jei šie trys elementai apsijungia, mes pasiekiame tokį rezultatą, kokį dabar turime.
Palankiai galiu atsiliepti ir apie Trakų apylinkės prokuratūrą, kuriai tokios bylos taip pat yra prioritetinės. Vyriausiasis prokuroras Antanas Rauličkis yra pasakęs, jog jau galvojama apie prokurorų specializaciją būtent tokiose bylose. Taigi matyti, kad narkotikų klausimas yra aktualus ir reikšmingas.
O kad prekeiviai paleidžiami iš suėmimo, tragedijos nematau. Teismas padės tam tašką. Tikiu, kad įrodymų pakaks.
E.k.: Į ką turėtų atkreipti dėmesį mokytojai, tėvai ir artimieji, kad jauni žmonės išvengtų priklausomybės nuo narkotinių medžiagų?
A.G.: Praėjusių metų pabaigoje buvome susitikę su Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Deimantu Taruliu, susirinko pedagogai, kalbėjome apie tai, kad policija visada yra pasiruošusi atvykti, jeigu tik kyla koks nors įtarimas dėl narkotikų vartojimo. Tikrai turime galimybę kiekvienąkart atvykti, patikrinti, patarti. Turime priemonių nustatyti vartojimo faktą. Narkotikų vartojimo požymiai panašūs į apsvaigimą nuo girtumo, tik nėra alkoholio kvapo. Tokio mokinio elgesys yra neadekvatus, neprognozuojamas.
Kol vaikai yra mokykloje, tai yra pedagogų rūpestis. Todėl aš visada prašau atkreipti dėmesį į automobilius, kurie atvažiuoja prie mokyklos, į suaugusius ar jaunimą, kurie nelanko tos mokyklos, bet sukiojasi aplink.  Pedagogai gauna tokios informacijos per socialinius darbuotojus ar iš jaunimo. Galima mokyklose atlikti anonimines apklausas ir analizuoti gautą informaciją. Bet kokia informacija mums yra naudinga, mes niekada nepriekaištausime, jog ji yra padrika ar neišsami – tai jau yra mūsų darbas.
O tėvams reikia susirūpinti, jei atsiranda kažkokių naujų neaiškių draugų, padažnėja skambučių ir trumpųjų žinučių, o po jų vaikas išeina iš namų. Jeigu šie procesai pažengia toliau, prasideda pinigų, daiktų dingimas. Reikėtų paklausti mokytojų, kaip vaikui sekasi mokykloje.
Aš pirmiausia atkreipčiau dėmesį į pasiturinčias šeimas, nes daugelio narkotikų platintojų žvilgsnis yra nukreiptas būtent į pasiturinčių tėvų vaikus, o tėvai dažnai to nepastebi, nes nepatiria didelio nuostolio. Be to, pirmai dozei daug pinigų ir nereikia, o esama tokių narkotikų, kurie sukelia priklausomybę jau po pirmo bandymo.
Taigi reikia būti budriems ir nuovokiems, stebėti ir bendrauti su savo vaikais.  Tie, kurie gerai sutaria su vaikais, tokius dalykus pastebi labai anksti.
Norėčiau paskatinti mokyklų vadovus domėtis tokiais dalykais ir pranešti apie tai, nes kai kurie besirūpindami mokyklos reputacija ir menamu įvaizdžiu yra linkę nuslėpti tokius faktus. Žmonių neapgausi, atvirumas yra svarbiau nei įvaizdis.
E.k.: Minėjote, jog yra žmonių, kurie nepatenkinti komisariato veikla.
A.G.: Tai dažniausiai yra tie, kurie linkę daryti nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, daugelis iš jų padaro pažeidimų ne vienąkart per metus. Nemažėja pasipriešinimo mūsų pareigūnams atvejų. O mūsų pozicija yra vienareikšmiška: pasipriešinimas turi būti slopinamas visomis įmanomomis priemonėmis. Tas, kuris priešinasi policijos pareigūnui, priešinasi įgaliotam visuomenės atstovui.
Jeigu vis dėlto žmogus mano, jog pareigūno reikalavimai – neteisėti, patarimas tik vienas: kai policijos pareigūnas prašo vykdyti jo reikalavimus, nesipriešinti jam, o po įvykio pateikti skundą ir išsiaiškinti, ar pareigūnas buvo teisus, bet jokiu būdu nesiaiškinti santykių įvykio vietoje.
Tie asmenys, kurie prisideda prie narkotikų verslo, yra labai nepatenkinti mūsų aktyvumu ir savivaldybės parama mums.
E.k.: Tas jų nepasitenkinimas neapsunkina komisariato darbo?
A. G.: Kol kas atvirai daryti poveikio policijai jie nedrįsta. Ir, manau, jie teisingai daro, nes jie tikrai neatsilaikys prieš savivaldybės, gyventojų ir policijos komisariato darbą. Tačiau tarp tų nepatenkintų žmonių sklandančią informaciją mes valdome.
Jeigu jų nepasitenkinimas bus nukreiptas į policiją, tai net geriau, nei į gyventojus: mes tam esame pasirengę.
Galiu dar pridurti, jog kovodami su blogybėmis šiemet, mes imsimės įvairių priemonių, susijusių su turto konfiskavimu: stengsimės, kad kuo labiau būtų apribota nusikaltėlių teisė į turtą, kad kuo daugiau turto būtų iš jų konfiskuota. Neteisėtai, nusikalstamu būdu įgyto turto paieškai mes skirsime daug dėmesio, todėl manau, jog mūsų darbas turėtų būti dar efektyvesnis. Narkotikų platintojai, kontrabandininkai ir kontrabandinių prekių pardavėjai, sukčiautojai pirmiausia sulauks tokio mūsų dėmesio.
Daug dėmesio skirsime ir tam, kad procesai greitėtų, kad bylos kuo greičiau būtų perduotos teismui.
E.k.: O kaip sekasi tarnyba komisariato šuniui?
A.G.: Dar vyksta pasiruošimas, jis dar mokosi, programa ilga, jį rengia specialistai kinologai. Svarbiausia, kad jis yra sveikas, viskuo aprūpintas, yra išlaikomas savivaldybės lėšomis. Man atrodo, kad jau greitai kovoje su narkotikais turėsime pagalbininką. Gal kai kam tai ir sukelia šypseną, tačiau kai šuo panaudojamas įvykio vietoje, tos šypsenos iš veidų dingsta.
Tačiau šuo – tik viena iš priemonių. Didžiausia mūsų stiprybė – yra žmonės.

Dėkojame už pokalbį.
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.