Niekas nesikeis. O gal keisis?

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 30 gruodžio 2010
IMG_9993fgdgdhPrašo žmogus išminčių išpranašauti likimą.
Išminčius:

- Bus blogai.
- Kas blogai? Susirgsiu, nusigyvensiu, neteksiu šeimos, artimųjų?
- Blogiau.
- Kas gali būti blogiau? Gal pats mirsiu?
- Ne, bus dar blogiau.
- Tai kas gali būti dar blogiau – visiškai nusimena žmogus.
- Niekas nesikeis, – išminčius su gailesčiu žiūri į žmogų. – Tavo gyvenimas sustos ir sustings. Neliks nei liūdesio, nei džiaugsmo, nebeaplankys tavęs nelaimė, bet aplenks ir laimė, nieko nebeprarasi, bet nieko ir nebeįgysi – nei priešų, nei draugų, neišsiskirsi, bet ir nebepamilsi. Abejingumas viskam, apatija, susitaikėliškumas – tai bus krantas, į kurį tave nuneš toks gyvenimas. O tai daug blogiau nei tavo paties mirtis.
- Bet ar yra bent kokia išeitis? – maldauja žmogus.
Ilgam susimąsto išminčius. Žmogus net pagalvoja, kad jį jau ir pamiršo.
Pagaliau lėtai taria: - Kiekvienas žmogus užgimdamas gauna dovaną. Tai viltis. Tik ji vienintelė, jei jos nepametei ir jos iš tavęs neatėmė, gali padėti pakeisti tavo likimą. Ir dar. Žinok, kad viltimi galima pasidalinti. Nuo to jos jėga tik sustiprėja. Tačiau ir tai dar ne viskas. Pačios vilties negalima kaip degtukų dėžutės laikyti kišenėje. Reikia ja sekti, rodyti ir skinti jai kelią, palaikyti ją ir dalintis su kitais. Tik tada ji padės tau pakeisti savo paties likimą.
Važiuoju Kazokiškių link. Prieš gerų porą savaičių su VAATC vadovybe pavyko suderinti, kad buitines atliekas vežantys didžiuliai keliasdešimttoniai sunkvežimiai sąvartyno link suks pro Pilypiškių gyvenvietę naujuoju aplinkkeliu, atitinkamai jį prižiūrint. Buvo likę suderinti tik techninius dalykus.
Šiandien aplinkkelis tiek per gyvenvietę, tiek toliau nuvalytas, tačiau apledėjęs. Nėra net kalbos, kad juo saugiai važiuotų sunkiasvorės šiukšliavežės. Ir nevažiuoja. Pilypiškiečiai nesiskundžia – yra geras, neblogai valomas kelias, gautos tam tikros kompensacijos už būsimus nepatogumus, o šiukšliavežės per gyvenvietę nevažiuoja jau ne pirmas mėnuo. Galvoju: nors vieni tikriausiai patenkinti.
Alesninkai. Sunkiasvoriai sunkvežimiai lekia siaura, be pėsčiųjų takų gatve didžiuliu greičiu, taškydami patižusį sniegą ant tvorų ir namų, nuo pravažiuojančių sunkvežimių į pusnis šokinėja alesnikiečiai. Labai abejoju ar jie patenkinti.
Niekas nesikeičia. Bet vilties yra?
Įsigaliojęs ir neskundžiamas teismo sprendimas, kurio esmė lyg ir būtų tokia: nuo 2011 m. spalio 18 d. Kazokiškių sąvartynas nebegali funkcionuoti.
Tačiau čia – Lietuva. Vieni švenčia pergalę, ruošiasi tą dieną gėlių vainikais apipinti sąvartyno vartus, kad jie niekuomet nebeatsivertų atliekas vežantiems sunkvežimiams, nebent tik ekskursantų autobusams, kad nuo kaupo viršaus galėtų apžvelgti Kernavės panoramą. Kita gi pusė, galvoja kitaip: „Nieko panašaus, niekur jūs nedingsit, jūsų balsas niekur neina – atliksime formalumus dėl visokių vertinimų ir leidimų, juos vis tiek gausime, vešime į sąvartyną ką panorėsime ir kiek panorėsime“.
Niekas nesikeis. Ar tikrai?
Juk mes jau žinome, kur mus apgavo, kur patys apsigavome, ką reiškia sąvartyno poveikio aplinkai vertinimas, kas yra Orhuso konvencija. Žinome, kaip civilizuotose šalyse parenkamos vietos sąvartynams geomorfologine prasme. Pagrindiniai reikalavimai – sąvartynai negali būti įrengiami daubose, vietovėse, kur natūralaus, pabrėžiu – natūralaus, nelaidaus grunto sluoksnis būtų plonesnis kaip 4 metrai, sąvartynas negali būti įrenginėjamas upių takoskyroje. Kazokiškių vietovė visu šimtu procentų „atitinka“ šiuos kriterijus.
Įdomu kaip bus bandoma apeiti šias problemas atliekant naująjį poveikio aplinkai vertinimą? Ir dar daug svarbių ir aktualių klausimų gali iškilti vertinant galimą poveikį aplinkai.
Kad ir toks. Žinoma, kad sąvartyne vyksta cheminės reakcijos. Audringiausios jos būna pirmus 5 – 7 metus, kai gaminasi agresyvus rūgštusis filtratas, kai cheminės reakcijos sukelia temperatūrą kaupo viduje. Kazokiškių sąvartynas įrengtas buvusiame žvyro karjere, kuris nustotas eksploatuoti dėl atsivėrusių šaltinių ant dirbtinio, atseit nelaidaus, sluoksnio. Ar šaltiniai nepaplovė šio dirbtinio sluoksnio, ir ar apsauginė nuo filtrato plastikinė plėvelė, slegiama šimtų tūkstančių tonų, veikiama agresyvaus filtrato ir temperatūrų, nesuplyšo ir jau nebesaugo požeminių vandenų nuo užteršimo?
Ar bus bandoma atsakyti į šiuos klausimus? Ar niekas nesikeis ir šie klausimai bus ignoruojami?
Artėja rinkimai į vietos savivaldą. Partijos galanda tuos pačius, jau gerokai atšipusius pažadus, planuoja vietas. Jei tais planais tikėsime, mūsų taryboje turėtų „tilpti“ apie 70-80 tarybos narių. Ruošiasi dalyvauti apie dešimt partijų. Mažiausiai aštuonių partijų rinkiminiuose sąrašuose bus įrašyti vadinami „garvežiai“, kad „trauktų“ sąrašą. Tai seniūnai, valstybės tarnautojai, įstaigų vadovai. Dauguma jų net nesiruošia, kaip numato rinkimų įstatymas, atsisakyti savo darbo vietos ir eiti tarybos nario pareigas, jei bus išrinkti. Visi tai žinome – ir rinkėjai, ir patys kandidatuojantys, ir sąrašus sudarantys. Visi žinome ir apgaudinėjame vieni kitus, kad Konstitucija to nedraudžia. Taip – nedraudžia.  Neradau tik joje minties, kad nevalia rinkėjų apgaudinėti.
Niekas nesikeičia. Bet viltis juk lieka? Visiems linkiu viltingų 2011-ųjų.

Algimantas Adomaitis
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.