Kaimo turizmo sodybai bebrų eibės – tik į naudą

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 03 gruodžio 2010
P1016633dgnrdtstnsnIšsaugoti draugiškus ir harmoningus santykius su gamta – tokiu  principu vadovaujasi Džiugintos Balčiūnės šeima, Zarasų rajone, Gražutės regioninio parko teritorijoje kurdama savo kaimo turizmo sodybą „Bebrynė prie Luodžio“.

Girdėti briedžių dūsavimai

„Pirmiausiai turime išnaikinti nenaudėlius bebrus“, – pareiškė šeimininkams darbininkai, prieš ketverius metus ant vaizdingo Luodžio ežero kranto pradėję statyti pirmuosius sodybos pastatus.
Ežere ir jo pakrantėse besidarbuojantys gausūs aštriadančiai gyvūnai trikdė statybininkus – sklypas buvo nuolat užliejamas, bebrai pagrauždavo medžius. Labiausiai darbininkai baiminosi dėl pirties, kuri turėjo iškilti ant paties ežero kranto.
Tačiau šeimininkai laikėsi nuomonės, kad bebrai yra natūrali gamtos dalis, o juos naikinti reikštų griauti gamtos harmoniją. Tad jauna šeima, kurdama savo kaimo turizmo verslą, nutarė eiti aplinkos išsaugojimo keliu. Tradicinei liaudies kultūrai artimi medžio pastatai natūraliai įsiliejo į miško erdvę, o siekiant  pabrėžti supančios aplinkos savitumą, buvo išsaugota laukinių gyvūnų kaimynystė.
„Tvarkydami pakrantę, medžius ir krūmus kirtome minimaliai, išsaugojome pievą, kuri netgi labiau primena ne pievą, o natūralų šabakštyną, į kurį dabar vakarais atbrenda stirnos ir briedžiai. Tylutėliai priėjęs gali klausytis jų dūsavimo. Palikome ir sausuolius – juk jie priklauso ne mums, o tikriesiems šių vietų gyventojams – bebrams“, – pasakoja Džiuginta.
Pagarbų požiūrį į gamtą Džiugintai įskiepija mama.
„Mano mama buvo inžinierė hidrotechnikė. Ji daug važinėjo po Aukštaitijos regioną, kur tekdavo sausinti griovius, kurti įvairius projektus. Visa tai darydama arba konsultuodama šiais klausimais, mama visada stengdavosi kuo mažiau pažeisti natūralią gamtą“, – prisimena Dž.Balčiūnė.

Iš bebrų daugiau naudos nei žalos

Žmogaus ir gamtos darnos pagrindu sukurta kaimo turizmo sodyba „Bebrynė prie Luodžio“ sulaukė ir oficialaus įvertinimo. Ji konkurse „Lietuviška kaimo turizmo sodyba“ šiemet buvo apdovanota už šiuolaikinėmis priemonėmis suformuotą kaimo turizmo sodybos architektūrinį charakterį ir aplinką, pritaikytą ramiam šeimyniniam poilsiui.
Dž.Balčiūnė sako, kad judviem su vyru ne mažiau už aukštą oficialų įvertinimą svarbi ir palanki sodybos lankytojų nuomonė.
„Dabar miestiečių nenustebinsi moderniais tualetais ar dušais. Civilizacijos patogumai – svarbu, bet ne svarbiausia. Smagu matyti, kaip atvažiavę žmonės džiaugiasi natūralia gamta, gėrisi artima laukinių gyvūnų kaimynyste. Tokį dalyką, kaip bebro užtvanka, pas mus daugelis pamato pirmą kartą gyvenime. Ypač daug įspūdžių tai suteikia vaikams. Tad bebrų eibės – vieni niekai palyginti su džiaugsmu, kurį gyvūnai suteikia lankytojams“, – sako sodybos šeimininkė.

Remiamos dvi veiklos sritys

Žemės ūkio ministerija skatina tokį pažangų  požiūrį į kaimo turizmą. Šia veikla užsiimantys arba ketinantys užsiimti žmonės raginami verslą grįsti tautinio ir etnografinio savitumo raiška, išsaugant ir puoselėjant paveldą, tradicinius amatus, gamtos savitumą.  
Tam tikslui skiriama ir parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Priemonės tikslas – gerinti gyvenimo kokybę ir užimtumą kaime, plėtojant kaimo turizmą, kuris didina gyventojų užimtumą ir sukuria papildomų pajamų šaltinį.
Pagal priemonę remiamos dvi veiklos sritys: „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ bei „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“.
Paramos galima kreiptis pagal supaprastintas arba nesupaprastintas priemonės įgyvendinimo taisykles.
Siekiantiems paramos nesupaprastinta tvarka pagal pirmąją veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ didžiausia galima paramos suma – 690 560 litų.  Finansuojama nuo 40 iki 75 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Pagal antrąją veiklos sritį „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“ maksimali paramos suma – 207 168 litų. Paramos intensyvumas – nuo 50 iki 65 proc.

Taikoma ir supaprastinta tvarka

Supaprastinta tvarka paramos galima kreiptis, kai prašoma paramos suma pagal pirmąją veiklos sritį nesiekia 150 tūkst. litų, o pagal antrąją veiklos sritį – 75 tūkst. litų.
Teikiant paraišką pagal supaprastintas taisykles, nereikia atskirai rengti verslo plano – jis jau yra sudėtinė paraiškos dalis. Svarbu ir tai, kad paraiškos vertinimas trunka kur kas greičiau.
Paraiškos pagal KPP priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ renkamos iki š. m. gruodžio 31 dienos. Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.

Žemės ūkio ministerijos inf.
Užs.
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.