Kartus politikų gyvenimas

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 26 lapkričio 2010
Julija KIRKILIENĖ

IMG_1741dfghfthfhftsdsOi apkartino  savivaldybės merui Arvydui Vyšniauskui gyvenimą, oi apkartino ne tik priešai, bet ir draugai.
Pernai, rugsėjo 23 d., jo paties dešinioji ranka pavaduotojas Algimantas Adomaitis inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo meru. Opozicija apskundė jį ir tarybos narį Vaidą Kaluževičių Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), kam šie per  posėdį, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl nepasitikėjimo meru,  nenusišalino nuo balsavimo.
Nors balsavimas buvo slaptas ir mums nevalia žinoti, kas ir kaip balsavo, bet VTEK vis tiek nusprendė, kad nenusišalinę nuo balsavimo minimi politikai nesilaikė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų. Negana to, prieš pat savivaldos  rinkimus dar paviešino ir sąrašą asmenų, nuo 2008 m. pažeidusių Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatus. Tarp 140 tokių pažeidėjų įrašyti ir Elektrėnų savivaldybės meras Arvydas Vyšniauskas bei tarybos narys Vaidas Kaluževičius.
Elektrėniečiai politikai, opozicijos apskųsti dėl nenusišalinimo nuo balsavimo, pateko į vieną sąrašą su politikais, tarnybine padėtimi pasinaudojusių dėl įvairių turtinių interesų. Tame pačiame sąraše įrašytas Pagėgių meras, liberaldemokratas Virginijus Komskis, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Gintautas Babravičius, buvęs Vilniaus meras, liberaldemokratas Juozas Imbrasas, Trakų meras, liberalcentristas Vincas Kapočius, buvęs Lietuvos nacionalinio teatro direktorius, taip pat liberalcentristas Adolfas Večerskis ir kiti. Nuo balsavimo per apkaltą Seime  nenusišalino Linas Karalius ir Aleksandr Sacharuk, priklausantys Krikščionių partijai. Bet kaip redakcijai sakė Seimo Visuomenės komunikacijos departamento  vyresnysis specialistas Rimas Rudaitis, nors oficialiai  šie Seimo nariai nepareiškė nusišalinantys nuo balsavimo, bet balsavime nedalyvavo.
Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje rašoma, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidę šio įstatymo reikalavimus, vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami  į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus, bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą.  Be to, VTEK mano, kad Vyriausioji rinkimų komisija tokius pažeidimus padariusių  politikų turėtų neregistruoti į kandidatų sąrašus.
Tai kaip čia bus, negi A. Vyšniauskas nebegalės antrą kadenciją būti meru?  Greičiausiai, kad galės. Kitaip gi šalis be valdžios liktų, nes minimas nuostatas pažeidinėja politikai nuo Vyriausybės iki eilinio savivaldybės tarybos nario. Apie tai kalbėjomės su pačiu meru A. Vyšniausku, VTEK ir Vyriausios rinkimų komisijos specialistais.
A. Vyšniauskas mano, kad neteisinga, kai tarybos nariai, rinkdami merą, gali balsuoti už save, o siekiant jį atstatydinti, meras turi susilaikyti nuo balsavimo savo atžvilgiu. Todėl meras VTEK sprendimą dėl viešų ir privačių interesų konflikto apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Vykstant teisminiam procesui sprendimas yra neįsiteisėjęs. Kadangi teisminės praktikos iki šiol minimu klausimu nebuvo, ne viena Lietuvos institucija laukia šio teismo baigties vien dėl to, kad būtų aišku, kaip traktuoti tam tikrus teisės aktų niuansus.
VTEK tarnybinės etikos normų pažeidimų tyrimo skyriaus patarėja Agnė Karalienė sako, kad jų pozicija yra griežtai laikytis Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, o jį pažeidusių politikų neregistruoti kandidatais rinkimuose. Tarnautoja mano, kad tik taip galima pasiekti, kad į valdžią ateitų sąžiningi politikai. Nors tas įstatymas irgi yra palikęs skylę apstatymui. Viešus ir privačius interesus supainiojęs politikas nėra atleidžiamas iš einamų pareigų, pavyzdžiui, mero, todėl jis sėkmingai gali juo būti tuos trejus metus. Bet jei rinkimai vyksta anksčiau ir meras nors porai minučių bus atleistas iš pareigų, vėl jų užimti nebegalėtų. Bet tai išaiškinti vėlgi turėtų teisminės instancijos.
Kitaip mano VRK narė Inga Milašiūtė. Ji sako, kad Rinkimų komisija vadovaujasi  Konstitucija ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kuriuose nėra kalbama apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimus. Todėl neregistruodami kandidatų, jie pažeistų Konstituciją. VTEK sukurtas įstatymas nėra ta teisinė bazė, kuria turėtų vadovautis Rinkimų komisija, todėl Seimas dar turėtų gerokai padirbėti, kad įstatymai vieni kitiems neprieštarautų.
O kol Seimas svarsto įvairius kitokius įstatymus, mes į savivaldybės tarybas politikus rinksime. Kaip ir anksčiau, sužinosime tik apie tuos, kurie buvo teisti, bet ir juos galėsime rinkti, jei teistumo laikas bus pasibaigęs, kaip pavyzdžiui, Artūro Zuoko ar Arūno Valinsko.  
Tad mūsų merui apkartintas gyvenimas irgi gali būti tik laikinai.
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.