Jaučiuosi atsakingas už savivaldybės politiką

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 19 lapkričio 2010

petrauskashInterviu su Krikščionių partijos, Elektrėnų skyriaus pirmininku Henriku Petrausku.

Artėjant rinkimams į vietos savivaldas, akivaizdus judėjimas vyksta ir mūsų savivaldybėje. Jauni populistai įstoję į vienokias ar kitokias politines organizacijas stengiasi destabilizuoti tvarką mitinguodami, ar, dar geriau, merui skirtus raštus siuntinėdami gyventojams.

Bet nuo jaunųjų,  norinčių populiariais tapti naudojantis Stalino išmintimi, kad  „tikslui pasiekti visos priemonės geros“, neatsilieka ir senieji politikai. Štai nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (toliau-TS-LKD) Elektrėnų skyriaus atsiskyrę buvę krikščionys demokratai, vadovaujami administracijos direktoriaus Henriko Petrausko, įstojo į Krikščionių partiją, vadovaujamą Gedimino Vagnoriaus.

Paskui krikščionis nuvilnijo ir apkalbos: savivaldybės įstaigų vadovams įsakyta į partiją deleguoti ne mažiau, kaip po dešimt darbuotojų, direktoriaus sūnus, ką tik baigęs universitetą, statosi namą, o žemės sklypas tarp Elektrėnų kultūros centro ir buvusio „Perkūnkiemio“ pažadėtas dabartiniams „Perkūnkiemio“ savininkams UAB „Eurostatyba“.  Kiek  šiose apkalbose yra tiesos, kalbėjomės su  apkalbų herojumi, administracijos direktoriumi Henriku Petrausku.

E. k. Prieš savivaldybės rinkimus atsiskyrėte nuo TS – LKD partijos ir įkūrėte Elektrėnuose naują Krikščionių partijos skyrių. Kiek šiuo metu yra šio skyriaus narių?

H.P. Į steigiamąjį susirinkimą, vykusį lapkričio 4 dieną, susirinko 45 žmonės. Vieni žadėjo partiją remti, kiti parašė prašymus tapti partijos nariais. Šiuo metu esame gavę apie 35 prašymus.

E.k. Kokią galite įvardinti  naujosios partijos nuostatą, patraukusią Jus ir jūsų vadovaujamos partijos narius įkurti Elektrėnų skyrių?

H. P. Centro dešiniąją politinę jėgą pasirinkau dar Sąjūdžio laikais, bet šiuolaikinė konservatorių vykdoma politika netenkina nei manęs, nei buvusių Krikščionių demokratų partijos narių.  Gedimino Vagnoriaus politinė ekonominė platforma mums pasirodė priimtinesnė. Pagrindinė šios partijos nuostata, kuri mums priimtina, yra palaikyti vidutiniojo sluoksnio gyventojus, norintiems dirbti – leisti užsidirbti. Mes už tai, kad iniciatyvūs žmonės neišvažiuotų iš Lietuvos, o kurtų verslą Lietuvoje, išsilaikytų patys ir padėtų išlaikyti valstybę. Tokią politiką vykdo visos Europos Sąjungos šalys, to siekti turi ir Lietuva.

E.k. Ar tiesa, kad Jūs kalbėjotės su savivaldybei priklausančių įstaigų vadovais ir įpareigojote iš kiekvienos įstaigos į Krikščionių partiją deleguoti po dešimt darbuotojų.  Kitokiu atveju grasinote vadovams nuobaudomis?

H. P. Net komentuoti tokį klausimą per žema. Tokių apkalbų skleisti neturėtų tie, kurie mane pažįsta nuo 1995 m., kai pradėjau dirbti seniūnu, vėliau dirbant savivaldybės administracijoje. Galima pakviesti vadovus į akistatą. Atsiskirti  nuo Konservatorių partijos buvo žmonių apsisprendimas, kurie norėjo, tie liko. Pavyzdžiui buvęs Krikščionių demokratų partijos narys Ramūnas Kartenis liko Konservatorių partijoje, net vietoj manęs tapo lyderiu rinkimų sąrašuose. Mes pasiruošę ir ateityje bendradarbiauti su konservatoriais, bet įvairūs barniai – ne mūsų darbo stilius. Pasitraukiant iš TS-LKD partijos buvo minčių iš vis pasitraukti iš politikos, bet bendraminčiai nepritarė likti nuošalyje sprendžiant savivaldybės problemas.

Ne paslaptis, kad į politiką veržiasi jauni populistai, kuriems užleidus vietą savivaldybėje gali pasidaryti betvarkė, panaši, kaip dabar Seime. Kažkam situaciją savivaldoje taip pat reikia valdyti. Savivaldos rinkimuose dalyvaus net 12 partijų, ir nežinia, kiek  dar nepriklausomų kandidatų, turinčių nežinomų siekių. Todėl suprasdami atsakomybę, į mūsų partiją atėjo mokytojų, gydytojų. Steigiamajame susirinkime buvo pristatyta Gedimino Vagnoriaus knyga, kurioje publikuojami archyviniai faktai iš jo premjeravimo laikų, išklausėme pirmininko kalbos, kurio pozicija mums priimtina. Dabar ruošiamės išplėstiniam partijos posėdžiui, į kurį pakviesime visus, norinčius susipažinti su Krikščionių partijos programa.

E.k. Elektrėnų profesinio mokymo centras dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame projekte „Praktinių mokymų centrų kūrimas“, jie jau gavo 8 mln. litų finansavimą.  Spalio 22 d. laikraštyje „Elektrėnų kronika“ buvo patalpintas skelbimas, kad pradedamas rengti  žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo planavimo dokumentui. Planavimo tikslas:  suformuoti naudojamą valstybės žemės sklypų esamiems statiniams eksploatuoti. Formuojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas ir pobūdis – mokslo ir mokymo kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statyba. Šį planavimą, redakcijos žiniomis, apmokėjo Profesinio mokymo centras ir planavo statyti Praktinio mokymo centrą.  Ar tiesa, kad planavimas sustabdytas?

H. P. Taip, jūsų laikraštyje išspausdintas skelbimas aiškiai įvardina mūsų tikslus. Šį apie 60 arų sklypą planuojama priskirti prie Elektrėnų kultūros centro ir bibliotekos, nes yra poreikis kultūrinių renginių  patalpoms plėsti. Prie kultūros centro vyksta džiazo festivaliai, naktiniai kinai ir kiti renginiai, o atviroje  teritorijoje triukšmas trukdo gyventojams.  Bet dalį šio sklypo, apie 30 arų, įsigyti panoro ir UAB „Eurostatyba“, kuriai priklauso senasis „Perkūnkiemis“.  Jie dėl šio sklypo įsigijimo kreipėsi ne į savivaldybę, o į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. (Nacionalinės žemės tarnybos Žemės reformos skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Bujavičienė redakcijai sakė, kad UAB „Eurostatyba“ prašymą dėl minėto sklypo įsigijimo pateikė šių metų spalio 25 d. ir  dėl žemės sklypo plano ruošimo savivaldybę apskundė ar apskųs teismui. Red. inf.). Savivaldybė nėra sudariusi jokių sutarčių dėl šio dokumento apmokėjimo bei naujų statybų planuojamame sklype. Planavimas nėra sustabdytas.  Dėl apskundimo informacijos neturiu.E. k. Ar tiesa, kad Jūsų sūnus, neseniai baigęs universitetą, jau statosi nuosavą namą?

H.P. Netiesa. Sūnus kartu su dukra jos sodyboje  stato pagalbinį ūkinį pastatą, turi planų užsiimti verslu. Gaila, kad jauni verslininkai mūsų šaliai nereikalingi. Jie ir anksčiau planavo užsiimti kaimo turizmu, buvo paruošę paraišką Europos Sąjungos lėšoms gauti, deja, paraiška nebuvo patvirtinta. Sūnus studijuodamas dirbo, pajamas deklaravo. Dabar jis yra bedarbis, ir stovi kryžkelėje: mėginti kurti savo verslą ar važiuoti uždarbiauti į kitas šalis. Žentas dirba Airijoje jau vienuoliktus metus.  Dukra dirbo septynerius metus.  Paguoda tik tokia - šiandien jie investuoja Lietuvoje, gal sugrįš. Lietuvoje pradėti savo verslo dar nesiryžta.  Todėl ir aš vis dar nesiryžtu mesti politikos, tikėdamas prisidėti prie to, kad žmonės Lietuvoje galėtų kurti savo verslą, o ne ieškoti pragyvenimo svetur.

E. k. Ačiū už pokalbį. Manau, kad skaitytojai patikės, kad Jūsų vykdoma savivaldos politika tikrai yra sąžininga ir atneš naudos Elektrėnų savivaldybei.

Kalbėjosi Julija KIRKILIENĖ

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.