Elektrėnai vėl taps ledo ritulio sostine

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 15 spalio 2010

fondaslogosdfsvs

Raminta Česnauskaitė

3D_View_3-snfghgfhdh16drtdŠiuo metu Lietuvoje iš vienuolikos veikiančių ledo arenų ledo ritulio varžybos gali vykti penkiose, tačiau tik vieninteliai Elektrėnų ledo rūmai atitinka tarptautinius reikalavimus, tik čia galėtų vykti Lietuvą garsinančios tarptautinio lygio ledo ritulio varžybos.

Elektrėnų ledo rūmai – vieni pirmųjų Lietuvoje, juose savo sportinę karjerą pradėjo žymiausi Lietuvos ledo ritulininkai Darius Kasparaitis, Dainius Zubrus, čia sportavo ir treniravosi kiti žiemos sporto šakų sportininkai, laisvalaikį leido elektrėniečiai ir miesto svečiai. Pastaruosius keletą metų ledo rūmai buvo tapę savotišku posovietiniu paminklu: prasta ledo rūmų techninė būklė, pastato infrastruktūra – šaldymo įranga, kondicionavimo sistemos, apšvietimas, arenos vidaus apšiltinimas – pasenusi, interjeras susidėvėjęs, tokioje arenoje nebuvo galima tinkamai organizuoti varžybų, treniruočių bei renginių.
Siekdama patenkinti augantį aktyvaus poilsio, sporto ir pramogų poreikį, skatinti naujų turizmo paslaugų teikimą, didinti vietinio ir atvykstamojo turizmo srautus pagerinant teikiamų paslaugų kokybės lygį Elektrėnų mieste, savivaldybės administracija inicijavo projektą „Ledo rūmų Elektrėnuose plėtra“.

Nacionalinės svarbos objektas

Elektrėnų ledo rūmai pastatyti 1973 m. Bendras čiuožyklos plotas – 5926,32 kv. metrų, tūris – 45498 kub. metrų, ledo aikštės plotas – 1860 kv. metrų. Vienu metu čia galėjo čiuožinėti apie 200 čiuožėjų, tilpo 1300 žiūrovų. Ledo rūmai buvo statomi bendradarbiaujant su Pramoninio projektavimo instituto Vilniaus filialu, architektė – A. Jusevičienė, konstruktorius – A. Kanapeckas, interjero autorius – A. Domarackas. Statybas  iniciavo Leonas Valinevičius – elektrinės statybos ir remonto baro viršininko pavaduotojas, žiemos sporto šakų entuziastas. Projektuojant ir statant originalius ledo rūmus reikėjo pakelti ir sumontuoti į 22 metrų aukštį didžiules metalines arkas, kurių bendras svoris 340 tonų. Specialaus krano nebuvo. Tam sugalvota ir pačių sukonstruota gervė.
2000 m. pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformą įsteigus Elektrėnų savivaldybę, jai  AB Lietuvos elektrinė perdavė visuomeninės paskirties objektus, vienas jų – ledo rūmai.
2008 m. liepos 18 d. projektas „Ledo rūmų Elektrėnuose plėtra“ įtrauktas į Valstybės planuojamų turizmo objektų sąrašą, Elektrėnų ledo rūmai yra paskelbti nacionalinės svarbos objektu.
Elektrėnų ledo rūmuose vyko tarptautinės  ir vietinės ledo ritulio bei dailiojo čiuožimo varžybos. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio čiuožykla uždaryta rekonstrukcijai.
Projektas
Projektas „Ledo rūmų Elektrėnuose plėtra” vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę „Nacionalinės svarbos turizmo projektai“. 2010 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra ir Elektrėnų savivaldybės administracija  pasirašė  šio projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Numatoma Elektrėnų ledo rūmų rekonstrukcijos vertė – 10,6 mln. litų.
Projekto tikslas – rekonstruoti Elektrėnų ledo rūmus, sudaryti tinkamas sąlygas skatinti ledo ritulio plėtrą bei didinti kultūros ir sporto populiarumą. Įgyvendinant projektą siekiama, kad ledo rūmuose teikiamos paslaugos būtų orientuotos į sporto, pramoginių renginių mėgėjus ir į tuos, kurie ledo rūmus rinktųsi dėl teikiamų paslaugų įvairovės bei kokybės, vietovės gamtinių, kultūrinių išteklių. Sutvarkyti ledo rūmai tiek Elektrėnams, tiek ir visai Lietuvai suteiks galimybę organizuoti europinio ir pasaulinio lygio renginius, skatins turizmo paslaugų plėtrą. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2012 m.

Atitiks tarptautinius standartus

Rekonstruojant Elektrėnų ledo rūmus bus atliekami statybos, inžinerinių sistemų rekonstrukcijos ir plėtros darbai. Planuojama įrengti 2000 vietų tribūnose, dar 2000 asmenų (iš viso 4000 vietų) tilptų ant ledo aikštelės, rengiamasi atnaujinti pastato išorę ir vidaus patalpas, sutvarkyti ledo rūmų aplinką. Pagal projektą pirmame aukšte turėtų būti įrengta ledo arena su nauja šaldymo įranga, patalpos ledo ritulininkams, kambariai teisėjams ir treneriams, 72 kv. metrų konferencijų salė, 30 vietų pačiūžų nuomos patalpos atskirai vyrams ir moterims, maisto produktų sandėliavimo patalpos su keltuvu, liftas, visose patalpose bus dušai ir WC, patalpos pritaikytos neįgaliesiems. Antrame aukšte planuojama įrengti 30 kv. metrų pasitarimų kambarį, sporto ir choreografijos sales, nuomojamas patalpas (pagal poreikį masažams, sporto prekių parduotuvėms ir kt.), kavinę su vaizdu į ledo areną. Trečiame aukšte bus VIP patalpos (ložė 8–10 asmenų), stovimos vietos žiūrovams.
Įgyvendinant projektą antrame etape numatoma įrengti papildomą ledo aikštelę, kurioje bus sudarytos sąlygos organizuoti treniruotes, varžybas, sporto stovyklas. Planuojama greta įkurti  Elektrėnų ledo mokyklą ir tęsti ledo ritulio bei dailiojo čiuožimo sportininkų rengimo tradicijų puoselėjimą. Planuojama, kad mokykloje mokysis vaikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Laikini nepatogumai

Kol ledo rūmai uždaryti rekonstrukcijai, ledo sporto atstovai neturi kur treniruotis, tačiau Elektrėnų savivaldybė pažadėjo finansiškai prisidėti prie papildomo Elektrėnų savivaldybės sporto mokyklos ir Elektrėnų ledo ritulio komandos finansavimo. Būsimo žiemos sporto sezono metu savivaldybė jiems skirs papildomą finansavimą treniruotėms kituose miestuose: arenų nuomai, transportui. Didžiausių nepatogumų patiria Elektrėnų ledo ritulio komanda, kurios dauguma kartu su kauniečiais ir vilniečiais sudaro nacionalinę rinktinę, tad treniruotis Elektrėnuose visiems būdavo patogu. Nuo rugsėjo pradėjus Elektrėnų ledo rūmų rekonstrukciją žaidėjai priversti važiuoti treniruotis į Vilnių bei Kauną, kur yra tinkamos sąlygos ledo sportui. „Rekonstrukcija šiuo momentu sukelia labai daug sunkumų: sudėtinga transportuoti inventorių, žaidėjai vienai treniruotei dėl važinėjimų į kitus miestus sugaišta po 5 - 6 valandas per dieną, ne visi tai gali sau leisti, o visa tai dar atsiliepia ir finansiškai. Be to, visi žino, ką reiškia treniruotis „įsiprašius“ į kitų namus, t.y. ne savo čiuožykloje“, - sako ledo ritulio klubo Elektrėnų „Energija/Orakulas“ žaidėjas ir Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas Petras Nausėda. - „Aišku, žvelgiame į ateitį su perspektyva, kad kitąmet jau galėsime džiaugtis rekonstruotais Elektrėnų ledo rūmais, todėl sukandę dantis bandom nepaleisti iš rankų Elektrėnų ledo ritulio“.
Dailiojo čiuožimo atstovai treniruojasi Kaune dažniausiai savaitgaliais ir dar vieną ar dvi darbo dienas. Be treniruočių ant ledo vyksta ir choreografijos pamokos Elektrėnų sporto mokykloje. Čiuožėjų tėvai, esant tokiai situacijai, stengiasi rasti ir teigiamų dalykų: vaikai turės didesnį norą čiuožti pasiilgę pastovių treniruočių ir labiau sieks geresnių rezultatų. Žinoma, jei rekonstrukcija užsitęstų ilgiau nei planuojama, tai neigiamai paveiktų čiuožėjų fizinį pasirengimą.
Ir vietiniams, ir svečiams
Modernizavus ledo rūmus jų techninė būklė atitiks naujausių ir pažangiausių technologijų reikalavimus, čia bus teikiamos įvairios aukšto lygio paslaugos žiūrovams bei lankytojams ištisus metus. Ledo rūmuose bus galima organizuoti sporto ir kitokio pobūdžio renginius: parodas, koncertus. Planuojama, kad kiekvienais metais Elektrėnų ledo rūmuose bus organizuojamos valstybinės, respublikinės ir miesto šventės.
Elektrėnų ledo rūmuose bus skatinama įvairiapusė sporto veikla: sezono metu – ledo ritulys, dailusis ir greitasis čiuožimas, akmenslydis ir kitos žiemos sporto šakos bei sportiniai renginiai, šventės; ne sezono metu – rankinis, mažasis futbolas, kitos vasaros metu populiarios sporto šakos ir renginiai.
Rekonstravus Elektrėnų ledo rūmus bus prisidėta prie viešųjų paslaugų kokybės gerinimo, kultūrinių ir sportinių renginių gausa bei įvairovė skatins vietinio ir užsienio turizmo plėtrą bei pramogų ir paslaugų sektoriaus vystymą savivaldybėje.
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.