Greta Kamandulytė
,,Už viską, už viską Jums ačiū. Už šviesią dabartį, už ateities dienas. Už mintį didelę, kaip mūsų Žemė plačią.
Už sielvartą ir už geras dienas. Už visa tai, kuo esam mes laimingi. Už nerimą, už meilę, už svajas…“ – tokiais žodžiais Elektrėnų globos namų auklėtiniai sveikino darbuotojus, gyventojus, svečius su dešimtuoju vaikų globos namų gimtadieniu, kuris vyko gražią spalio 3 d.
Iš pat ryto Elektrėnų vaikų globos namuose skambėjo šventinis šurmulys, visi ruošėsi į Šv. Mišias už šiuos namus.
Globos namų ugdytiniai svečius, auklėtojus ir darbuotojus linksmino dainomis, eilėraščiais. Svečiavosi globos namų steigėjai: monsinjoras, dekanas, Elektrėnų bažnyčios klebonas Jonas Sabaliauskas. kuris pasiūlė, kad įstatuose būtų ne globos namai, bet tiesiog namai. Geri namai. Svečiavosi buvęs Elektrėnų miesto meras Kęstutis Vaitukaitis ir dabartinis – Arvydas Vyšniauskas, taip pat Elektrėnų vaiko teisių skyriaus vedėja Aldutė Jaseliūnė bei vyr. specialistė Lilija Alimienė. Į gimtadienius svečiai visada atneša dovanų. Jų netrūko ir vaikų globos namų šventėje.
Šventė globos namuose čia gyvenantiems suteikė neužmirštamų akimirkų. Kaip rašo JAV rašytoja Helen Keller: „Gyvenime būna įsimintinų dienų, kai sutinkame žmonių, kurie sujaudina mus lyg gražus eilėraštis, kurių rankos paspaudimas pilnas nebylaus draugiškumo, o kilnios širdys suteikia mūsų karštoms, nekantrioms sieloms nuostabią ramybę. Galbūt tų žmonių daugiau niekuomet nesutiksime savo kelyje, tačiau jų tvirtybė, jų gerumas nuplauna mus kaip kalnų upė, įsiliejusi į sūrias vandenyno bangas“. Vaikams, gyvenantiems globos namuose labai svarbu, kad jie sulaukia svečių. Kai patys gali parodyti, ką sugeba: pašokti ar padainuoti, gražų žodį pasakyti ir išgirsti.
Šventės metu svečiai negailėjo plojimų, gražių žodžių, dovanėlių vaikams. Globos namai buvo pilni jaukios šilumos, juoko, džiugios nuotaikos. Vaikai visada laukia švenčių, nes tada namai pavirsta stebuklų šalimi, visi tampa geri, nuoširdžūs ir linksmi.
Šventė tęsėsi iki vakaro. Vaikučiai svečiams parodė kambarius, kuriuose gyvena, papasakojo apie save, apie gyvenimą globos namuose. Net svečiams išvykus, vaikai dar ilgai linksminosi, šoko, dainavo, diskutavo apie savo išskirtinį likimą. Ši šventė jiems buvo įsimintina.
Yra šalių, kur globos namų nėra, nes jų ten nereikia. Be tėvų likusius vaikus augina giminės, artimieji. Lietuvoje yra kitaip. Bet jei nebūtų šių gerų namų, nežinia, kur gyventų našlaičiai, kas juos priglaustų. Ir čia gyvenantys vaikai kada nors gal supras, kad tėvų pasirinkti negalima, galima tik patiems nekartoti tėvų klaidų. Tad vaikai, gyvenantys globos namuose, yra be galo dėkingi darbuotojoms ir, žinoma, direktorei Vidai Rakauskienei, kuriai likimas lėmė našlaičius auginti, kaip savo vaikus: juos mylėti, ugdyti, mokyti gyventi, reikalui esant ašarą nubraukti, paguosti ir pabarti.
Iš pat ryto Elektrėnų vaikų globos namuose skambėjo šventinis šurmulys, visi ruošėsi į Šv. Mišias už šiuos namus.
Globos namų ugdytiniai svečius, auklėtojus ir darbuotojus linksmino dainomis, eilėraščiais. Svečiavosi globos namų steigėjai: monsinjoras, dekanas, Elektrėnų bažnyčios klebonas Jonas Sabaliauskas. kuris pasiūlė, kad įstatuose būtų ne globos namai, bet tiesiog namai. Geri namai. Svečiavosi buvęs Elektrėnų miesto meras Kęstutis Vaitukaitis ir dabartinis – Arvydas Vyšniauskas, taip pat Elektrėnų vaiko teisių skyriaus vedėja Aldutė Jaseliūnė bei vyr. specialistė Lilija Alimienė. Į gimtadienius svečiai visada atneša dovanų. Jų netrūko ir vaikų globos namų šventėje.
Šventė globos namuose čia gyvenantiems suteikė neužmirštamų akimirkų. Kaip rašo JAV rašytoja Helen Keller: „Gyvenime būna įsimintinų dienų, kai sutinkame žmonių, kurie sujaudina mus lyg gražus eilėraštis, kurių rankos paspaudimas pilnas nebylaus draugiškumo, o kilnios širdys suteikia mūsų karštoms, nekantrioms sieloms nuostabią ramybę. Galbūt tų žmonių daugiau niekuomet nesutiksime savo kelyje, tačiau jų tvirtybė, jų gerumas nuplauna mus kaip kalnų upė, įsiliejusi į sūrias vandenyno bangas“. Vaikams, gyvenantiems globos namuose labai svarbu, kad jie sulaukia svečių. Kai patys gali parodyti, ką sugeba: pašokti ar padainuoti, gražų žodį pasakyti ir išgirsti.
Šventės metu svečiai negailėjo plojimų, gražių žodžių, dovanėlių vaikams. Globos namai buvo pilni jaukios šilumos, juoko, džiugios nuotaikos. Vaikai visada laukia švenčių, nes tada namai pavirsta stebuklų šalimi, visi tampa geri, nuoširdžūs ir linksmi.
Šventė tęsėsi iki vakaro. Vaikučiai svečiams parodė kambarius, kuriuose gyvena, papasakojo apie save, apie gyvenimą globos namuose. Net svečiams išvykus, vaikai dar ilgai linksminosi, šoko, dainavo, diskutavo apie savo išskirtinį likimą. Ši šventė jiems buvo įsimintina.
Yra šalių, kur globos namų nėra, nes jų ten nereikia. Be tėvų likusius vaikus augina giminės, artimieji. Lietuvoje yra kitaip. Bet jei nebūtų šių gerų namų, nežinia, kur gyventų našlaičiai, kas juos priglaustų. Ir čia gyvenantys vaikai kada nors gal supras, kad tėvų pasirinkti negalima, galima tik patiems nekartoti tėvų klaidų. Tad vaikai, gyvenantys globos namuose, yra be galo dėkingi darbuotojoms ir, žinoma, direktorei Vidai Rakauskienei, kuriai likimas lėmė našlaičius auginti, kaip savo vaikus: juos mylėti, ugdyti, mokyti gyventi, reikalui esant ašarą nubraukti, paguosti ir pabarti.