Tarybos posėdyje

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 01 spalio 2010

Klausė ir klausėsi

Julija Kirkilienė
Gražina Radzvilavičiūtė

IMG_1681drtydrjdrtrtjTarybos nariai į rugsėjo 29 d. vykusį posėdį rinkosi nusiteikę rimtam ir ilgam darbui. Numatyta buvo apsvarstyti  net 32 savivaldybės gyventojams svarbius klausimus. (Video1), (Video2), (Video3), (Video4), (Video5).

Kuris kelias svarbesnis


Pirmąkart rudenį susirinkusi taryba pirmiausia ėmėsi spręsti  piniginius klausimus: patikslintas savivaldybės biudžetas, UAB „Gelvita“ 941 tūkst. paskolai suteikta garantija. Danas Dambrauskas sakė, jog atstovauja daliai Vievio gyventojų, todėl nerimavo, kad tokie sprendimai priimami nepasitarus su jais. Esą visas „Gelvitos“ paskolas teks grąžinti būtent gyventojams.
Sprendimų projektus dėl vietos plėtros strategijos, mero fondo sudarymo ir atsiskaitymo už jį, švietimo įstaigų laiko, klasių komplektų ir kt. taryba priėmė ramiai.
Tačiau Ūkio plėtros skyriaus vedėjo Virgaudo Šimkūno pristatytas sprendimo projektas, kurio pavadinimo nesuprato tarybos nariai, sukėlė tarybos narių diskusijas, kurie keliai svarbesni. Pagal sprendimo projektą, iš rezervo iškeltas kelias Kietaviškės – Mijaugonys įgavo pirmenybę prieš kitus, net ir blogesnės būklės, kelius. Taip esą todėl, kad yra galimybė gauti tikslinių lėšų iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos būtent šiam keliui. Kitiems, sąraše pasislinkusiems žemyn, keliams  pinigai ateisią kitąmet.
Ne vienas tarybos narys priekaištavo, jog yra ir prastesnių kelių, pavyzdžiui, Kazokiškės – Paneriai.  Kiti tarybos nariai siūlė pritarti sprendimo projektui, nes jų manymu, kelyje Kietaviškės – Mijaugonys yra labiausiai intensyvus judėjimas, o suremontavus minimą kelią, juo, aplenkdami Kietaviškes, į šiltnamių ir medienos apdirbimo įmonės galėtų važiuoti vilkikai. Po karštų  diskusijų šis sprendimo projektas buvo priimtas.


Nutraukta koncesija


Tikrą audrą savivaldybės taryboje sukėlė sprendimo projektas dėl koncesijos sutarties su UAB „Irlanda“ nutraukimas.
Primename, kad koncesijos sutartis su „Irlanda“ sudaryta  prieš ketverius metus dėl teritorijos tarp Šviesios gatvės ir autostrados vystymo. Toje plynėje, kuri, pasak Kęstučio Vaitukaičio, dabar net šunims vedžioti netinka, turėjo iškilti prekybos centrai, nauja autobusų stotis, po autostrada nutiestas požeminis įvažiavimas ir perėjimas. Tarybos posėdyje dalyvavęs generalinis „Irlandos“ direktorius Valdas Mickus sakė, kad šie planai jau būtų įgyvendinti, jei ne detaliųjų planų derinimas, užtrukęs ne dėl jų kaltės. Taigi taip išėjo, kad koncesijos sutartis, sudaryta dar 2006 m., įsigaliojo tik šių metų balandį.
Tačiau verslininkai darbų pradžios švęsti negalėjo. Paaiškėjo, jog kai kurių koncesijos sutarties punktų negalima vykdyti. Savivaldybės administracija kreipėsi konsultacijos į Centrinę projektų valdymo agentūrą, kuri patarė sutartį nutraukti, mat koncesijos sutarties nei taisyti, nei papildyti negalima. „Irlanda“ teigia, jog besirenkdama vykdyti koncesijos sutartį, į inžinerinių tinklų bei melioracijos tinklų darbų projektavimą bei atlikimą pagal atskirą susitarimą jau investavo 2,6 mln. Lt.  
Suprantama, jog verslininkai nenori palikti žemėje užkastų milijonų, todėl po derybų, kuriose Elektrėnų savivaldybei atstovavo tarybos neįgalioti atstovai, pasiūlyta daryti taip: dėl žemės nuomos organizuoti atvirą konkursą, kuriame įsipareigoja dalyvauti  ir „Irlanda“. O jei aukcioną laimėtų kita įmonė, ji „Irlandai“  turėtų grąžinti tuos 2,6 mln.
Tarybos nariai neįsigilino ir nesuprato, kodėl „Irlanda“ apskritai investavo, jei koncesijos sutartis nebuvo įsigaliojusi. Tačiau čia, kaip pavadino kai kurie politikai, mūsų savivaldybės virtuvė: nors derybos vyko nuo birželio, tarybos nariai su problema supažindinti tik likus dviems savaitėms iki posėdžio.
K. Vaitukaitis siūlė sprendimo projektą atidėti iki pavasario (matyt, tikisi susigrąžinti mero postą),  tačiau taryba nusprendė dar kartą šį klausimą svarstyti  kitame  tarybos posėdyje, spalio mėnesį.


Apsaugos zona apie elektrinę – 1 km spinduliu


Po pietų tarybos nariai dirbo ramiai ir konstruktyviai. Tik D. Dambrauskas, svarstant kiekvieną sprendimo projektą, uždavinėjo vis tą patį klausimą: ar supažindinta visuomenė?  Diskutuojant apie Lietuvos elektrinės sanitarinės zonos ribų nustatymo dokumento rengimą, daugelis tarybos narių, atrodo, nebuvo įsigilinę į problemą.
Iki Lietuvos nepriklausomybės, elektrinės sanitarinės zonos ribose nebuvo leidžiama ten gyvenantiems  žmonėms net pastatų remontuoti, planuojant juos iš šios vietos iškelti. Po 1990 m. apie LE ne tik pradėjo kurtis naujakuriai, bet ir Sodų bendrijoje „Klevas“ kilo gyvenamieji namai.  Pasak Architektūros ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjo Arūno Butrimavičiaus, ruošiamuose dokumentuose apsauginė zona numatoma maždaug kilometro spinduliu aplink elektrinę, ir jei į tą teritoriją patektų gyvenamieji namai, juos tektų nukelti. Taryba pritarė, kad apsaugos zonos ribų nustatymui dokumentai būtų ruošiami.


Nežino, ko nori


A. Butrimavičius teikė net 4 sprendimo projektus, kaip žmonės gyvens ir  poilsiaus prie Elektrėnų marių. Taryba pritarė, kad poilsio zonos būtų įrengtos Abromiškėse ir Pastrėvyje, bet neleido Peliūnų kaimo žemės savininkams pakeisti prie Elektrėnų marių esančios žemės naudojimo paskirties į rekreacinę, statyti ilgalaikių gyventojų poilsiui skirtų pastatų ir statinių, nors pagal bendrąjį savivaldybės planą, tos vietovės skirtos rekreacijai. Tarybos nariai nerimauja, kad prie marių vis mažiau lieka prieinamų zonų, kad žemės savininkai pasistatys gyvenamuosius namus, bet tuo pačiu nieko nedaro, kad pakrantės būtų sutvarkytos. Tarybos nariai taip pat neturi bendros vizijos, ką aplink Elektrėnų marias nori matyti.


Rūpestingi


Tarybos nariai rūpinosi, kad būtų sutvarkyta mokomoji autodromo aikštelė Elektrinės g., ir nutarė ją išnuomoti vairavimo mokykloms. Bet tuo pačiu susirūpino, kad elektrėniečiams, norintiems savo atžalas mokinti vairuoti, teks iš nuomininkų už pinigus tą aikštelę nuomoti. Todėl sprendimo projekte atliko pataisą, kad elektrėniečiai po keletą valandų per savaitę galėtų nemokamai aikštele pasinaudoti. Taip pat tarybos nariai rūpinosi, kad Vievyje Stoties g. gyventojai naktimis miegotų, o ne UAB „Gintvis“ kavinėje-bare degtinę gertų. Todėl nutarė leisti prekiauti alkoholiu šioje kavinėje ne nuo 18 iki 8 val, kaip buvo, o nuo 8 iki 22 val. To prašė Vievio Stoties gatvės gyventojai, tam pritarė ir Policijos komisariato pareigūnai, kurie  ten dažnai kviečiami, bei Veterinarijos ir maisto tarnyba, ten ne kartą pažeidimų radusi.    
Taryba pasirūpino ir turgaus vietų kainomis. Pienu turguje prekiauti bus galima, mokant vos 2 Lt už vietą, o  už automobilių, prekiaujančių mėsa, stovėjimą turguje mokėti teks 10 kartų daugiau – 20 Lt. Sutaupyti turgaus prekybininkai galės pirkdami mėnesinius bilietus ir mokėti už tai galės ne iš karto, o per du kartus.


Ne visos ligoninės geros


Net tris sprendimo projektus tarybos nariai priėmė dėl Abromiškių reabilitacinės ligoninės, dabar jau tapusios savivaldybės: patvirtino minimos ligoninės įstatus, direktoriaus atlyginimą ir stebėtojų tarybos sudėtį.
Tik ne apie visas savivaldybės ligonines kai kurie tarybos nariai turi tokias geras nuomones. Nors Elektrėnų ligoninėje atlikta rekonstrukcija, paliktas chirurginis skyrius, kuris dėl sveikatos reformos panaikintas kaimyninėse ligoninėse, o taryboje dirba net 3  ligoninės gydytojai, mero pavaduotojas ir taip pat gydytojas Algimantas Adomaitis išėjęs į tribūną pareiškė, kad toje ligoninėje  paslaugos atliekamos nekokybiškai. Savo pasisakymo  politikas nedetalizavo, nes, pasak jo, to nereikia žinoti žiniasklaidai, o tai reiškia, kad to nereikia žinoti ir gyventojams.
Informaciją A. Adomaitis pažadėjo išsiųsti kiekvienam tarybos nariui ir priminė, kad jų sąžinės reikalas, kaip su ta informacija elgtis. Tokią informaciją kai kurie tarybos nariai suprato kaip slaptą A. Adomaičio siekį Elektrėnų ligoninę reorganizuoti į Abromiškių ligoninės padalinį. Nežinia, ar dėl to būtų geriau elektrėniečiams, bet politikas savo ambicijas – atkeršyti  dabartinei ligoninės vedėjai Laimutei Matkevičienei – patenkintų.  Prieš dešimtmetį vykusiame konkurse į vyriausiojo gydytojo pareigas, A. Adomaičio kurso draugas,  tuometinis administracijos direktorius Kristijonas Kameneckas pasirinko ne jį, o Žasliuose gyvenusią gydytoją.


Klausė ir klausėsi


Nors tarybos posėdis vyko visą darbo dieną, pabaigoje tarybos nariai dar surado jėgų ir laiko klausti ir klausytis. Tarybos narys Andrejus Paberalis perskaitė pareiškimą dėl blogos vandens kokybės ir prašė įpareigoti komitetus, kad išnagrinėtų galimybę gyventojams kompensuoti dalį lėšų, sumokėtų už nekokybišką vandenį. Taip pat jis priekaištavo, kad nugeležinimo remontas vyksta per ilgai.  Administracijos direktorius Henrikas Petrauskas atsakė, kad darbai vyksta pagal grafiką ir spalio pabaigoje elektrėniečiams vėl bus tiekiamas kokybiškas vanduo.
Kantriai tarybos nariai išklausė inžinerijos ir konsultacijų bendrovės UAB „Sweco“ informaciją apie atliekų tvarkymo strategiją. Pasak strategiją pristačiusio bendrovės atstovo Aido Vaišnoro, strategijai įgyvendinti Europos Sąjunga skiria 450 mln. litų ir viena iš strategijos priemonių yra atliekų deginimo įmonės statyba. Įvykdžius strategiją, į Kazokiškių sąvartyną vežamų atliekų kiekis sumažėtų net iki 75 proc.
Rytą audringai pradėję posėdį, tarybos nariai išsiskirstė draugiškai, aptarinėdami, kuriuos sprendimus priėmė teisingai, o kuriuos – ne.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.