MINČIŲ BRASTA

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 03 rugsėjo 2010

Kieno rankose nusavinta valstybė

Kam reikalinga valstybė, kurioje gera gyventi gal tik 3 proc. jos piliečių, nuolat žvaliai besišypsančių ir jų dėka vis dar nebankrutuojančių blizgių žurnalų viršeliuose?

 

Atsakymas paprastas, kaip dukart du. Tikriausiai tiems, kam nepaisant krizių, valdžios neveiklumo arba viešai neaptarinėjamos ir nutylimos aktyvios veiklos tenkinant savus interesus, gyventi gera net ir nusavintoje valstybėje. Kitiems, kaip tam Martynui – nepasiekiamas dangaus mėlis.

Valstybės užvaldymo sąmokslais ir scenarijais persunkta visa naujausioji Lietuvos istorija, kurios dvidešimtmetį kasdien primena nuplėšiamas kalendoriaus lapelis. Vis daugiau tolstant nuo istorinių datų, vis rečiau kalbama apie valstybės atkūrimo priešaušryje subrandintą jos viziją. Jos net nebėra. Tad kokiose pakelėse išbarstėme savo valstybę? Kodėl šiandien vis dažniau klausiama, kas sugrąžins atimtą valstybę jos piliečiams?

Valdžia žmogui nesivargina atsakymų paieška. Pagaliau ką gi ir sugalvoti, jei užsiropštus į valdžios Olimpą terūpi išsaugoti krėslus ir galias gerovę kurti sau, savo klanui, giminei ir tiems, kas gerai užmoka. Jiems valstybė tėra etiketė arba prekės ženklas, kuriuo pamosavus lengviau pakelti savo kainą. Visuomenė jau apsiprato su jai peršamu gyvenimo bangavimu nuo rinkimų iki rinkimų. Akylesni ir dar vilties nepraradę

piliečiai pastebėjo per dvidešimtmetį vis aršesnių ir įžūlesnių rinkimų simptomus. Kaip niekada anksčiau 2012-ųjų rinkimai prasidėjo seniausiai. Dabar ginklai metami jų preliudijai – savivaldybių rinkimams.

Dar daugiau. Būsimų rinkimų preliudijos preliudija prasidėjo Kaune ir ji susieta su kruvinais tragiškais įvykiais Drąsiaus Kedžio byloje be pabaigos. Jų inspiruota kuriama palaikymo partija bent jau Kaune atves į rinkimų pergalę čia nuolat savo konkurentus įveikiančius konservatorius.

Valstybės kelyje išdaužtos duobės paliekamos likimo valiai. Dabar svarbu išplauti ir  išbalinti mundurus būsimai kadencijai. Tiesa, iki jos aušros dar laukia daug pasirengimo darbų: kuo skubiau užimti strategines vietas, įtaisant į jas tik patikimus būsimos rinkimų kampanijos rėmėjus. Nieko naujo, visa tai buvo. Telieka klausti, kokį dar liūtą į rinkimų areną ketina išleisti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija, kuriems viešosios nuomonės tyrimai prognozuoja tik 6 proc. rinkėjų balsų? Paleis tą patį energetikos liūtą.

Kol premjeras aktyviai atostogavo, Vyriausybė neatsitiesdama dirbo – sukurpė bent 100 įstatymų projektų. Dauguma jų susiję su energetika, transportu, ekonomikos skatinimu. „Energetika bus viena svarbiausių temų rudens sezono metu. Tai pertvarka, kurią Vyriausybė nuosekliai tęsia, siekdama išvaduoti Lietuvos energetiką iš priklausomybių nuo monopolinių tiekėjų, ir sukurti modernią ir integruotą į Europines sistemas nacionalinę nepriklausomą energetinę sistemą. Be abejo, tai sulauks ir didelių diskusijų, ir jau dabar matome, kai kurių ganėtinai stiprių pasipriešinimų,“ – pakomentavo rudens darbų pradžią premjeras Andrius Kubilius.

Energetikos tema taps Seimo rudens sesijos karalienė? Paskatos gal ir geros, ypač išgirdus, kad visi su šalies energetika susiję sprendimai bus skaidrūs, švarūs ir priimami saulės šviesoje. Tą tarsi patvirtino ir buvęs premjero ruporas, aktorius ir žurnalistas (ak, kodėl jis ne Seime?)  Ridas Jasiulionis, vadovavęs Vyriausybės viešųjų ryšių tarnybai, padėjęs sukurti ganėtinai neigiamą A. Kubiliaus įvaizdį, po pusmečio atleistas iš pareigų.

Matyt, ne visus resursus panaudojęs darbe jis atsigriebė parašęs pagiriamąjį žodį premjerui „Apie būtas ir būsimas pergales“. (Bernardinai.lt). Jo teigimu, du dešimtmečius valdžia ir aukščiausi pareigūnai pakluso energetikų ir jų patronų Rusijoje interesams. Pirma būtoji A. Kubiliaus I  pergalė – prieš 10 metų priimtas elektros energetiką liberalizuojantis įstatymas.  A. Kubiliaus II pergalė – 2010 sausio 1d. galų gale įsteigta elektros rinka. Pergalių statistas apgailestauja, kad visi greitai pamiršo Vyriausybės laimėjimą likviduojant LEO darinį. Kažkodėl neprimena, kad tas pats Kubilius buvo ir jo steigimo ne šalutinis rėmėjas. Paslapties miglose kol kas tvyro skyrybų su LEO peripetijos. Kodėl jos buvo tokios greitos ir nesulaukė jokio ambicingų liūtų protesto?

Prieš vasaros atostogas Seimas posėdžiauja šturmuodamas įstatymų priėmimą. Lavinoje įstatymų visada galima pasiklysti ir skubiai priimti interesų grupėms naudingus aktus. Taip jau ne kartą buvo. Tąkart Seimas neskubėjo priimti Energetikos ministro teikiamus siūlymus. Nebuvo pritarta ir tam, kad elektrinės statybos ir veikimo priežiūra pavedama naujai institucijai. Kitaip tariant, numatyta sujungti Vyriausybės įmonė ministrui pirmininkui pavaldi VATESI ir sveikatos apsaugos ministrui pavaldus Radiacinės saugos centras. Naują institucija būtų pavaldi Seimui. Energetikos ministras tada ištarė, kad balsavimas parodys, kas už Lietuvos energetikos nepriklausomybę ir kas ją išduoda. Seimas neužkibo. Grumtynės nukeltos rudeniui. Jos bus aršios. Jau dabar plika akimi matomi nors itin skrupulingai slepiami interesai.

Naujų darinių reikia tam, kad energetikos monopolis, tegul ir skaidriausiai pertapytas, išliktų. Juolab ir pats LEO tebuvo likviduotas dėl akių ir opinijos. Jis dar laukia savo valandos. Tuo tarpu žemesnio rango energetikos gildijoje vyksta permainos. Ten, kur reikia, keičiami vadai. Buvusius keičia jauni, energingi, dar net ir mokslų neįveikę konservatorių saviškiai – giminės ir artimieji. Lietuvos elektrinės vadovu paskirtas Laimonas Lukočius. Ranka rankon su juo valdyboje dirbs Aloyzas Koryzna. Tiesa, 50 metų Elektrėnų elektrinei vadovavęs pirmasis ir vienintelis generalinis direktorius Pranas Noreika buvo skubiai išprašytas iš įmonės. Apie tai net nebuvo informuota miesto savivaldybė, tarybos nariai.

Taip dirba ir valstybės pamatus stiprina konservatorių valdžia. Tiesa, jos viršūnių daromais sprendimais jau pradeda nepasitikėti apačios. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Elektrėnų skyriaus taryba savo nuomonę išsakė pareiškime dėl energetinės sistemos reformos. Skyriaus nariams abejonių sukėlė, ar ši reforma suderinam su konservatorių programa. Jie mano, kad neaiškūs ir nepagrįsti pačios reformos tikslai ir vykdoma ji neskaidriai.

Pareiškime konstatuota, kad „naujoji struktūra labai artima buvusios „Leo. LT“ struktūrai, didelę kompetenciją turintys darbuotojai keičiami kitų sričių specialistais, naikinamos struktūros vietose, kuriant gausesnes pajėgas centriniame aparate.“ Kaip mus informavo  TS-LKD skyriaus atstovas, partijoje šiuo klausimu nebuvo jokios diskusijos, nepasiteirauta energetikų nuomonės. Tad skyrius neketina imtis atsakomybės dėl reformos pasekmių. Partijos nariai nepritaria tiems valdymo metodams ir tai psichologinei įtampai, kuri dabar tvyro Lietuvos elektrinėje.

Ar išgirs konservatorių partijos šulai savo partiečių išsakytą nuomonę? Vargu.

Priešakyje – prasidėjęs žiaurių rinkimų  maratonas, visai šalia – atidirbio už įsipareigojimus mastai ir pagreitis, o kur dar draugystė, pagrįsta kišenė kišenėn principais, prieš kuriuos ištyžta net kiečiausi?

 

Aldona Svirbutavičiūtė

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.